Sudėjo saugiklius užsieniečiams, Lietuvoje norintiems įsigyti žemės

Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)vz.lt 2014-04-25

Likus vos kelioms dienoms iki žemės rinkos liberalizavimo Seimas paskubėjo priimti naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nustatantį leidimą Europos Sąjungos šalių piliečiams įsigyti dirbamos žemės sklypus Lietuvoje, bet kartu patvirtinantis saugiklius ir apribojimus įsigyjant tokius sklypus.

Ketvirtadienį už tokio įstatymo priėmimą balsavo 78, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Kartu priimti keli vadinamąjį Saugiklių įstatymą lydintys teisės aktai. 

Šis įstatymas turi įsigalioti nuo š.m. gegužės 1 d., kai baigsis dešimt metų trukęs draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės sklypus.

Įstatyme numatyti saugikliai ir apribojimai, kurie turėtų įsigalioti nuo gegužės liberalizavus žemės rinką Lietuvoje. Iniciatorių teigimu, Saugiklių įstatymu „siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime“.

Naujomis nuostatomis nustatyti patirties ir kvalifikacijos reikalavimai norintiems įsigyti dirbamos žemės. Pavyzdžiui, fiziniams ir juridiniams asmenims bus būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis. Fiziniams asmenims į šį laiką būtų įskaičiuojamas ir mokymosi laikas įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą. Bendrovių ar kitų žemės ūkio įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turėtų sudaryti daugiau kaip 50% pajamų, be to, jos turėtų įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Žemės perleidimo procese buvo numatyta įtvirtinti vietos savivaldos dalyvavimą. Tačiau Seimas balsų dauguma nusprendė tokių leidimų išdavimą perduoti Nacionalinės žemės tarnybos filialams regionuose. Taip pat nebuvo pritarta ir siūlymui, jog dirbamos žemės norintis įsigyti užsienietis privalo mokėti lietuvių kalbą.

Įstatyme nustatyta, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustatys Žemės ūkio ministerija.

Nustatyta ir daugybė kitų saugiklių bei apribojimų.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas įsigalios tuomet, kai jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seime tikimasi, kad valstybės vadovė neturės pastabų šiam teisės aktui ir jo nevetuos.

Vyriausybė per artimiausias kelias dienas žada priimti būtinus poįstatyminius teisės aktus, reikalingus Saugiklių įstatymo normaliam galiojimui.

300.000 piliečių yra parėmę pasiūlymą surengti referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Toks referendumas numatytas birželio 29 d.

Teisininkai abejoja, ar siūloma referendumo formuluotė atitinka Lietuvos konstitucinius įsipareigojimus ES.

 
Feodaliniai trukdikliai

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad pasiūlytame įstatyme yra pernelyg daug „ne saugiklių, bet trukdiklių žemės rinkos plėtrai“: „Svarstant projektą atsirado pernelyg daug neproporcingų ribojimų, o pagal Europos Sąjungos taisykles negalima pernelyg riboti žemės rinkos ir laisvo kapitalo judėjimo. Žmogus, norintis įsigyti žemės, turės pastaruosius trejus metus gyventi ir mokėti mokesčius Lietuvoje, turės būti deklaravęs pasėlius, deklaravęs ūkininko ūkį. Visa tai yra ne saugikliai. Tai feodaliniai trukdikliai. Aš, tarkim, susitariu su kolega, kad jis man parduoda žemę, bet įstatymas man tą trukdo padaryti.“

„Nustatyta, kad trejus metus turi mokėti mokesčius Lietuvoje. Ar mes galvojame apie tuos kaimo berniokus, išvažiavusius į airijas pasimokyti fermerystės, užsidirbusius pinigų ir norintys Lietuvoje įsigyti žemės daugiau kaip dešimt hektarų, tai jam tai nebus leista. Jis turės sugrįžti, mokėti čia trejus metus mokesčius. Per tą laiką turbūt visus savo uždirbtus pinigus išleis. Tai jis ir neatvažiuos į tą Lietuvą, jeigu bus tokie ribojimai, jis ir liks Airijoje, ten ir pirks tą žemę! Tad neįsisiautėkite, kolegos, su savo saugikliais. Neatimkite teisių iš Lietuvos piliečių. Niekas čia neis į tą Lietuvą ir masiškai nepirks tos žemės. O jeigu užsieniečiai ir nupirks keletą procentų, niekur tos žemės neiveš“, – aistringai kalbėjo p. Gentvilas.

Valdančiosios Darbo partijos narė Virginija Baltraitienė abejojo, ar suteikimas įgaliojimų savivaldybėms išdavinėti leidimus įsigyti dirbamą žemę neįvels „savivaldos į chaosą“. Todėl ji pasiūlė šią nuostatą iš įstatymo išbraukti ir nustatyti, kad leidimus pirkti ir parduoti žemę išduoda Nacionalinė žemės tarnyba. Tokiam pasiūlymui Seime buvo pritarta.