„Deutsche Welle“ ukrainiečių kalba, 2014-04-17
Versta iš ukrainiečių kalbos

Lietuvos deputatas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis apie savo situacijos Ukrainoje matymą, apie tai, kaip sustabdyti Rusiją ir kaip Vilniui savo laiku pavyko atlaikyti energetinę blokadą.

Europos Parlamente buvo pateikta balsavimui rezoliucija „Rusijos spaudimas Rytų partnerystės šalims ir jos įtaka Rytų Ukrainos destabilizavimui". Išvakarėse DW susitiko su Europos Parlamento nariu iš Lietuvos (Europos liaudies partija) Vytautu Landsbergiu.

Deutsche Welle: Pone Landsbergi, kas, Jūsų nuomone, vyksta dabar Ukrainos rytuose?

Vytautas Landsbergis: Kalbame ne tik apie situaciją Rytų Ukrainoje – lygiai taip pat ir iki šiol aktuali buvo ne tik Krymo problema. Pagrindinė problema yra Rusija, kuri negali įveikti savo pokolonijinių kompleksų.

Ji pilna ambicijų ir siekia atkurti imperiją. Rusijos vadovybė laiko rusų tautą kažkokia ypatinga, mat ji gyvena daugelio šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad ją skausmingai padalino, todėl tautą reikia suvienyti. Tačiau suvienyti ne pakvietus atgal į Rusiją, o prisijungus kartu su teritorijomis, kuriose jie gyvena. Pamenu, kad pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo Maskva grąžindavo rusus, nes Rusijai reikėjo darbo jėgos. Bet vėliau šiuos repatriacijos procesus ji pati pristabdė, ir Kremlius pasakė „užsienio“ rusams: „Likite ten, kur esate, jūs netrukus būsite mums reikalingi“. Maskva planavo ateityje pradėti žaisti imperinį žaidimą, kuriame naudotų savo tautiečius kaip penktąją koloną.

Kur yra tas galutinis Putino tikslas, kurį pasiekęs jis sustos?

Šito niekas nežino. Gerai, jeigu jis sustos pats, o jeigu ne? Ar atsiras tas, kas jį sustabdys, panaudojęs visą galimų priemonių arsenalą? Tai yra tikras iššūkis Europai ir demokratijai.

Taigi Jūs manote, kad ES dar nebandė visomis priemonėmis užkirsti kelio Rusijos prezidento veiksmams?

Žinoma, ne. Pažiūrėkite, jie sudarė sąrašą pareigūnų, susijusių su agresija prieš Ukrainą, o agresija eina gilyn. Iš tikrųjų, šie žmonės tam tikra prasme nubausti. Bet kaip dėl tų Rusijos lyderių, kurie sėdi aukščiausiame lygyje?

Kodėl ES iki šiol to nepadarė: nėra politinės valios ar vieningos užsienio politikos?

Taip, trūksta ir bendros pozicijos, ir valios tai padaryti. ES net sunku prieiti bendros nuomonės dėl sankcijų poreikio. Reikalas tas, kad Rusija pažeidė visą tarptautinės bendruomenės, kuri siekė ir siekia taikaus sambūvio, gyvavimo sistemą. Jai atsirasti buvo sukurta speciali demokratinių ir diktatūrinių sistemų sambūvio formulė. Nes, kaip žinoma, net šalys-diktatūros dalyvauja JTO darbe, o ši veikia remdamasi visų valstybių įtraukimo į bendradarbiavimo procesą principu. Deja, dabar tai atsigręžė prieš pačią JTO. Tad logiška būtų išvada: jeigu Rusija atsisako laikytis taikaus sambūvio ir partnerystės principų, tai reiškia, kad Rusija nebėra JTO narė. Ne pagal sprendimus ir balsavimus, o pagal faktą. Nes Rusija pati žengė šį žingsnį.

Praėjusią savaitę ETPA sesijoje debatų metu deputatė iš Lietuvos savo kalboje kelis kartus pakartojo: „Ačiū Dievui, mano šalis yra NATO narė“. Jūs taip pat manote, kad šiandien NATO yra vienintelis Rusijos atgrasymo Europoje faktorius?

Iš tikrųjų, NATO nebijo Rusijos. Ir tai šią labai erzina, nes Rusija nori, kad jos bijotų visas pasaulis. Štai dar Kinija nebijo Rusijos, bet čia pastaroji nedrįsta parodyti savo susierzinimo. Daugelis žino, kad didelė Rusijos teritorijų dalis savo metu faktiškai priklausė Kinijai. Vieną kartą, (XX amžiaus) penktajame dešimtmetyje, Mao Dzedunas pasakė Vakarų žurnalistui, kad prieš 200 metų žemės Tolimuosiuose Rytuose mokėjo duoklę Kinijos imperatoriui. Paklaustas, ar Kinija ketina grąžinti jas sau po dviejų šimtų metų priklausymo Rusijai, Mao atsakė: „O kas yra Kinijai du šimtai metų?". Tad šie įsitikinimai, patikėkite, stipriai įtvirtinti kinų mentalitete. Ir jeigu Putinas apie tai pamiršta, jis nėra protingas vyras.

Pagrindinė Rusijos spaudimo Ukrainai priemonė yra dujų kaina. Kaip Lietuvai savo metu pavyko atlaikyti energetinę blokadą?

Energijos ištekliai daugelį metų Rusijoje buvo naudojami kaip ginklas. Labai naivūs europiečiai įtikinėjo mus: „Nesijaudinkite, tai tik verslo reikalas“. Bet Rusijai tai niekada nebuvo įprastas verslas, tai buvo politinis būdas gauti, ko ji nori. Tikriausiai prieš dešimt metų Putinas apskaičiavo, kad energetinės įtakos dėka Rusija valdys Europą. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjunga pagaliau suprato savo klaidą ir pradėjo aktyviai dirbti, diversifikuodama energijos šaltinius. Todėl, manau, šiandien Putino pasitikėjimas savimi susvyravo, nes skalūnų dujos visiškai keičia pasaulio energetikos rinką. Po kelerių metų Europa galės gauti dujas iš JAV, todėl Rusija praras šiuos valdymo svertus. Spaudimo ir diktatūros politika yra absoliučiai netikusi, tačiau rusai tiesiog neįstengia vykdyti bendradarbiavimo politikos. Kartais aš bandau tai paaiškinti savo kolegoms Europos Parlamente, kurie tvirtina, kad Rusija turėtų tapti mūsų strateginiu partneriu. Aš aiškinu jiems, kad europiečiui partneris yra tas, su kuriuo jūs bendradarbiaujate norėdami pasiekti bendrą tikslą. O Rusijai partneris yra tas, kurį reikia įveikti, nugalėti ir parklupdyti ant kelių.

Ką Jūs patartumėte naujai Ukrainos valdžiai šiuo, neperdedant, sunkiausiu šiuolaikinės Ukrainos istorijos momentu?

Jie turėtų iš visų jėgų stengtis, kad veiktų konsoliduotai, ir nekonkuruotų tarpusavyje kaip politikai. Tie žmonės, kurie dirba valstybės valdymo institucijose ir teisėsaugos organuose, turi praeiti aiškų savęs identifikavimo procesą. Dabar yra atvejų, kai Ukrainos milicininkai ar aukštesnio lygio pareigūnai pereina į Rusijos pusę. Galbūt jie nelaiko savęs išdavikais, jei nuoširdžiai tiki, kad nėra didelio skirtumo, nes tas, kuris palyginti neseniai buvo tavo kolega, negali būti tapęs priešu. Bet jeigu tas žmogus ateina pas tave su ginklu ir užima tavo namus?

DW informacija: Vytautas Landsbergis, žinomas Europos politikas, valstybės ir visuomenės veikėjas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos Seimo pirmininkas. Europos Parlamento narys nuo 2004 metų, EP užsienio politikos komiteto narys.

Data: 2014-04-1, Autorė: Viktorija Vlasenko
Redaktorius: Volodimir Medianij