Į an­trą­jį tu­rą pa­te­kus proeu­ro­pie­tiš­kiems po­li­ti­kams Da­liai Gry­baus­kai­tei ir Zig­man­tui Bal­čy­čiui, gal­vą len­kiu prieš vi­sos Lie­tu­vos rin­kė­jus. Bet kar­tu drįs­tu teig­ti, kad to­liau nuo Vil­niaus ir jo ra­jo­no bu­vo tik rin­ki­mų pa­fron­tė. O fron­to li­ni­ja kir­to bū­tent sos­ti­nę ir ją su­pan­tį kraš­tą. Ir tai ypač aki­vaiz­du da­bar, tra­giš­kų Ukrai­nos įvy­kių aki­vaiz­do­je. Ži­no­ma, is­to­ri­jai liks tik sau­si skai­čiai. Jie liu­dys, kad pir­ma­ja­me 2014 me­tų ge­gu­žės 11-ąją vy­ku­sių rin­ki­mų į Lie­tu­vos pre­zi­den­tus tu­re ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė nu­ga­lė­jo ga­vu­si 611 293, ar­ba 45,89 proc., rin­kė­jų bal­sų ir kad į an­trą­jį tu­rą kar­tu su D.Gry­baus­kai­te pa­te­ko So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos na­rys, eu­ro­par­la­men­ta­ras Z.Bal­čy­tis, su­si­žė­ręs 181 555, ar­ba 13,63 proc., bal­sų. Ta­da, aiš­ku, bū­ti­nai bus pa­mi­nė­ta, kas nu­ga­lė­jo an­tra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re. O štai apie rin­kė­jų ak­ty­vu­mą Vil­niaus kraš­te ti­kriau­siai nie­kas ir ne­už­si­mins, nes ma­nys tai bu­vus ne­svar­bu. Nors gal­būt nuo jų bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų pri­klau­sė ne tik tai, kas per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą ge­gu­žės 25-ąją taps Lie­tu­vos pre­zi­den­tu, bet ir aps­kri­tai ša­lies at­ei­tis. Sa­ky­čiau, bū­tent sek­ma­die­nį bu­vo ga­lu­ti­nai ap­sisp­ręs­ta, su kuo Lie­tu­va eis to­liau – su Ry­tais ar Va­ka­rais?

Po ge­gu­žės 11-ąją įvy­ku­sio pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro da­bar jau dau­giau nei aiš­ku – mes ir to­liau lie­ka­me, gal­būt šį­kart – jau ga­lu­ti­nai, ci­vi­li­zuo­tos Eu­ro­pos da­lis. Po pir­mo­jo tu­ro jau ne tiek svar­bu, kas nu­ga­lės an­tra­ja­me rin­ki­mų tu­re – D.Gry­baus­kai­tė ar Z.Bal­čy­tis, ka­dan­gi ži­no­me, kad jie at­sto­vau­ja pro­va­ka­rie­tiš­koms po­li­ti­nėms jė­goms ir sa­vi­žu­dy­bės ke­liu į Ru­si­jos glė­bį var­gu ar sa­va­no­riš­kai be­pa­suks.

Ta­čiau pra­ėjus vos pu­sei par­os, kai ra­šau šias ei­lu­tes, net slo­gu pa­gal­vo­ti, kas Lie­tu­vos ga­lė­jo lauk­ti ar­ti­miau­sias dvi sa­vai­tes, jei, pa­vyz­džiui, į an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą bū­tų pra­smu­kęs drau­gas Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis, at­sto­vau­jan­tis Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jai (LLRA), ku­rią Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas yra ne­tie­sio­giai įvar­di­jęs kaip or­ga­ni­za­ci­ją, ku­rios ly­de­rių veik­la ati­tin­ka ne­drau­giš­kų vals­ty­bių in­te­re­sus. Ti­krai ne­abe­jo­ju, kad Ru­si­jos ar šiai at­gal į So­vie­tų Są­jun­gos (SS) im­pe­ri­jos lai­kus pa­su­ku­siai ša­liai pri­jau­čian­ti ži­niask­lai­da bū­tų su­kė­lu­si iki šiol ne­ma­ty­tą ne­re­gė­tą is­te­ri­ją apie ne­va ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je pa­žei­di­nė­ja­mas ki­ta­tau­čių tei­ses ir apie tai, kad ir ne­ki­ta­tau­čiai, ki­taip sa­kant - lie­tu­viai, pa­siil­go SS lai­kų, kai tau­tų drau­gys­tė bu­vo bran­gi­na­ma la­biau nei šim­tų tūks­tan­čių ne­kal­tai rep­re­suo­tų pa­trio­tų gy­vy­bės. Kaip ro­do Kry­mo ir Ry­tų Ukrai­nos pa­vyz­dys – nuo is­te­ri­jos iki tau­ti­nių ma­žu­mų tei­ses gi­nan­čių „ža­lių­jų žmo­ge­liu­kų“, ne­tu­rin­čių jo­kių ski­ria­mų­jų ženk­lų, lie­ka tik­tai vie­nas žings­nis.

To­dėl at­kreip­ki­me dė­me­sį, kur ak­ty­viau­siai bal­sa­vo rin­kė­jai. Vil­niu­je (59,49 proc. bend­ro sos­ti­nės rin­kė­jų skai­čiaus) ir Vil­niaus ra­jo­ne (58,65 proc. bend­ro ra­jo­no rin­kė­jų skai­čiaus). Nie­ko nuo­sta­baus, kad ra­jo­nas, ku­ria­me LLRA po­zi­ci­jos itin stip­rios, bu­vo lo­ja­lus drau­gui V.To­ma­ševs­kiui – už šį vei­kė­ją bal­sa­vo net 52,81 proc. rin­kė­jų. Ste­bi­na kit­kas - su­rin­kęs 17,56 proc. bal­sų LLRA va­do­vas su­ge­bė­jo lai­mė­ti an­trą­ją vie­tą ir sos­ti­nė­je.

Vis dėl­to Vil­niaus mies­te, kur dau­giau­sia rin­kė­jų, to­dėl nuo jų bal­so daug pri­klau­so ir rin­ki­mų re­zul­ta­tai vi­so­je Lie­tu­vo­je, nu­ga­lė­jo D.Gry­baus­kai­tė. Ir nu­ga­lė­jo ne šiaip, o smar­kiai ati­trū­ku­si nuo an­tro­je vie­to­je li­ku­sio drau­go V.To­ma­ševs­kio – da­bar­ti­nė Lie­tu­vos pre­zi­den­tė sos­ti­nė­je su­rin­ko 46 proc. rin­kė­jų bal­sų.

Kaip tai at­ro­dė rea­ly­bė­je? Tar­ki­me, Vil­niaus Pa­vil­nio­nių rin­ki­mų apy­lin­kė­je, kur ir aš bal­suo­ju, rin­ki­mų karšt­li­gė pra­si­dė­jo nuo sek­ma­die­nio ry­to. O po pie­tų nau­jai at­ėju­siam rin­kė­jui di­džiu­lė­je ei­lė­je prie bal­sa­dė­žių te­ko lauk­ti ir 40 mi­nu­čių, ir va­lan­dą. Žmo­nės plū­do ne­ši­ni ma­žais vai­kais ar ne­tgi ve­di­ni šu­ni­mis, nes ne­bu­vo kur jų pa­lik­ti. Dau­gu­ma tarp at­ėju­sių į rin­ki­mus žmo­nių – jau­ni, ti­krai jau po Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo gi­mę vil­nie­čiai, ku­riuos kai ku­rie vy­res­nės kar­tos žmo­nės ne­tgi lai­kė pra­ras­tą­ja kar­ta dėl jau­nuo­lių po­lin­kio teik­ti pir­me­ny­bę geo­po­li­ti­nei pa­sau­lio rai­dai. Bu­vo jus­ti su­si­kau­pi­mas ir rim­tis, ta­čiau kar­tu – ir ryž­tas. Vi­si aiš­kiai su­pra­to – 25-ai­siais Ne­prik­lau­so­my­bės me­tais Tė­vy­nės Ne­prik­lau­so­my­bė yra pa­vo­ju­je.

Ukrai­nos pa­vyz­dys par­odė, kad šiuo­lai­ki­nė Ru­si­ja ko­vo­ja keis­tą ka­rą. Siek­da­mas at­kur­ti SS im­pe­ri­ją Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir jo sėb­rai pa­kei­tė tak­ti­ką. Da­bar sve­ti­mų te­ri­to­ri­jų už­ka­ria­vi­mas vyks­ta ne jė­ga, o per pro­tų už­val­dy­mą. Be­ne ge­riau­siai to­kios tak­ti­kos klas­tą at­sklei­dė žur­na­lis­tas Ber­nar­das Gai­lius pub­li­ka­ci­jo­je „V.Poz­ne­ris prieš A.Du­gi­ną. Kaip vei­kia Ru­si­ja in­for­ma­ci­nia­me lau­ke?“.

„Pap­ras­čiau tai va­di­na­ma dan­tų už­kal­bė­ji­mu, ir bū­tent tai Ru­si­ja ti­krai ge­rai mo­ka. Va­ka­rai yra di­de­lė ga­lia, bet ją su­nku kon­cen­truo­ti. To­dėl svar­biau­sia Ru­si­jos in­for­ma­ci­nio apa­ra­to už­duo­tis – už­ti­krin­ti nuo­la­ti­nę nuo­mo­nių įvai­ro­vę Va­ka­ruo­se<...>Daug ge­riau, kai mes tu­ri­me di­din­gų, bet skir­tin­gų tiks­lų. Kai esa­me už Že­mę, už Tė­vy­nę, už Lie­tu­vą, už Šei­mą, už Gam­tą, už Lais­vę, už Žmo­giš­ku­mą, už De­mo­kra­ti­ją, už Pi­lie­tiš­ku­mą, už Mei­lę, už Vai­vo­rykš­tę, už Mo­te­ris, už Dar­bi­nin­kus, už Vai­kus, už Kul­tū­rą... Ša­ku­tė – ne pei­lis, ji tin­ka vis­kam pa­smeig­ti“, - ra­šė pub­li­cis­tas por­ta­le 15min.lt.

Lai­mė, ir tai par­odė pir­ma­sis Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras, di­de­lė da­lis ša­lies gy­ven­to­jų jau iš­mo­ko at­skir­ti tie­są nuo sme­ge­nų plo­vi­mo. To­dėl at­si­lai­kė­me. Ir mums vėl daug svar­biau yra vals­ty­bė ir jos ne­prik­lau­so­my­bė nei prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų vei­kė­jų pos­trin­ga­vi­mai apie mis­ti­nius pe­do­fi­lų kla­nus, eu­ro grės­mę ša­lies eko­no­mi­kai, jo­kiais skai­čia­vi­mais ne­pag­rįs­tą tai­kaus ja­po­niš­ko at­omo ar ska­lū­nų du­jų bau­bą ša­lies gam­tai, bu­vu­sios sek­so eks­per­tės min­ti­mis par­em­tą teo­ri­ją apie ma­si­nę tra­di­ci­nių šei­mų žū­tį Lie­tu­vo­je. Tu­rė­ki­me tai ome­ny­je at­ei­da­mi į an­trą­jį Lie­tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rą, ka­da bus ren­ka­mi ir po­li­ti­kai, at­sto­vau­sian­tys Lie­tu­vai Eu­ro­pos Par­la­men­te.