Svarbu
Registracija
Kijevas sukilėliams nenusileis
lzinios.lt 2014-05-28
Į pastarąją prorusiškų sukilėlių ataką, kai šie bandė užimti Donecko oro uostą, Ukrainos vyriausybė reagavo greitai ir tiksliai. Kariuomenės atstovai teigia, jog pavyko perimti kontrolę į savo rankas, o sušvelnėjusi Maskvos retorika žadina viltis, kad krizė pamažu artėja prie pabaigos.
Ukrainos Donecko miesto meras Aleksandras Lukjančenka pranešė, kad nuo pirmadienio ryto per vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių susirėmimus žuvo mažiausiai 40 žmonių. Separatistai nurodė netekę bent 29 kovotojų. Neramumai regione trunka jau du mėnesius, bet tai pirma tiek daug aukų pareikalavusi ataka Donecko mieste. Anksčiau kautynės daugiausia vykdavo toliau nuo srities centro.
Pasak Donecko mero, rasti 38 žuvę susirėmimų šalia Sergejaus Prokofjevo oro uosto dalyviai. Pareigūnas pridūrė, kad žuvo ir du civiliai.
Padegė ledo areną
Ukrainos vyriausybinės pajėgos prieš oro uostą bandančius užimti sukilėlius panaudojo naikintuvus ir kovinius sraigtasparnius. Kovos veiksmų zonoje dirbantys naujienų agentūros „The Associated Press“ žurnalistai nurodė, kad pirmadienį ir naktį į antradienį vyko intensyvus šaudymas. Į orą kilo juodų dūmų debesys, o aplinkinėse gatvėse buvo sustabdytas eismas.
Miesto meras, kalbėdamas per televiziją, ragino gyventojus likti namie. Vakar oro uostas tebebuvo uždarytas, nors jį jau kontroliavo vyriausybinės pajėgos. Mieste dar buvo girdėti pavienių šūvių.
Pavykus atsikovoti iš sukilėlių oro uostą, neramumai persikėlė kitur. Antradienį paryčiais grupė neatpažintų asmenų šturmavo Donecko ledo areną, kurioje turėjo vykti 2015 metų pasaulio ledo ritulio čempionatas, ir ją padegė.
Prašo Rusijos pagalbos
Tuo metu Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad Luhansko regione jos pareigūnai įsitraukė į susišaudymą su grupe ginkluotų žmonių, mėginančių patekti į šalies teritoriją iš Rusijos. Tarnyba nurodė, kad vienas įsibrovėlis buvo sužeistas. Pasieniečiai sulaikė kelis automobilius, juose rasta Kalašnikovo automatų, raketinių granatsvaidžių ir sprogmenų.
Vadinamosios Donecko liaudies respublikos vyriausybė paprašė Rusijos pagalbos „kovojant dėl nepriklausomybės“ ir pranešė, kad nuo vakar dienos perima rusų teisės sistemą. Rusija tokių separatistų pareiškimų nekomentuoja.
Manoma, Donecko oro uostą norėta užimti tikintis, jog taip pavyks užkirsti kelią išrinktojo prezidento Petro Porošenkos vizitui į šį miestą. Naujasis šalies vadovas yra sakęs, kad jo pirma kelionė bus į neramius Ukrainos rytus. Pirmo užsienio vizito P. Porošenka tikriausiai vyks į kaimynę Lenkiją, kuri nuo pat Ukrainos krizės pradžios palaikė Kijevą.
Maskvos retorika švelnėja
Vyriausybės pajėgų veiksmai pirmadienį ir antradienį buvo bene operatyviausi per visą Ukrainos krizę. Ir tikriausiai neatsitiktinai. Prezidento rinkimus jau pirmajame ture laimėjęs P. Porošenka dėkodamas už jam parodytą piliečių pasitikėjimą sakė, kad antiteroristinė operacija šalies rytuose vyksta per ilgai, esą ji negali tęstis du ar tris mėnesius, o „turėtų trukti ir truks tik kelias valandas“.
Nors neramumai Ukrainoje dar nesibaigia, yra manančiųjų, kad ši krizė, dažnai vadinama didžiausia Rytų ir Vakarų priešprieša nuo šaltojo karo laikų, pamažu slopsta. Bent jau diplomatiniu lygmeniu jaučiamas šioks toks santykių atšilimas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog Maskva „atvira dialogui su P. Porošenka“, tačiau karo veiksmai prieš sukilėlius turi liautis. Tokią Kremliaus poziciją patvirtino ir prezidentas Vladimiras Putinas. Jis dar sykį pakartojo, kad išspręsti krizę padėtų taikus dialogas su separatistinių regionų atstovais. Tiesa, rinkimų rezultatų Maskva kol kas oficialiai nepripažino, bet paskelbė gerbianti ukrainiečių pareikštą valią.
Dar vienas, nors ir nedidelis žingsnis įtampos mažinimo link – Maskvos ir Kijevo bandymas išspręsti Ukrainos skolos Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ klausimą. Anksčiau „Gazprom“ vadovai teigė, jog negavę skolos jau kitą savaitę gali nutraukti dujų tiekimą Ukrainai. Po derybų Berlyne abi šalys žadėjo, kad apsvarstys susitarimą, pagal kurį Kijevas iki ketvirtadienio sumokės Rusijai dalį skolos, o vėliau kalbėsis dėl pakeltos rusiškų dujų kainos Ukrainai.
Ekonomika nukentėjo
Užsienio politologų manymu, Kremlius sušvelnino savo retoriką Kijevo atžvilgiu stengdamasis išvengti naujų Vakarų sankcijų. Maskva jau pasiekė, ko norėjo: Krymas – jos rankose, o vyriausybė Kijeve vargsta stengdamasi susigrąžinti kontrolę šalies rytuose.
Nors JAV ir Europos Sąjungos sankcijos apsiribojo gana neilgu sąrašu pareigūnų, artimų prezidentui V. Putinui, ir šių valdomoms įmonėms, jų taikymas Rusijos ekonomikai smogė palyginti stipriai. Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijoje užfiksuotas 65 mlrd. dolerių vertės kapitalo pasitraukimas, šalies metinės ekonomikos augimo prognozės sumažėjo beveik iki nulio, o rublis nusmuko į rekordines žemumas. Tačiau Maskvai pareiškus, kad gerbia ukrainiečių pasirinkimą, jau pastebėta šiokių tokių Rusijos valiutos atsigavimo ženklų. Ekonomistai tikisi, kad blogiausia - praeityje.
Parengė MILDA BARONAITĖ