Lucasas: reikėjo klausyti Rytų europiečių

vz.lt 2014-05-28

Apie Rusijos pavojų įspėjusios Rytų Europos ignoravimas buvo ne tik Vakarų šalių taktinė klaida, bet ir praleista proga geriau sužinoti apie Maskvą iš tų, kurie ją pažįsta geriausiai. Tuo įsitikinęs Edwardas Lucasas, „The Economist“ apžvalgininkas.

Savo komentare „Kodėl, kodėl gi mes neklausėme Rytų europiečių? Jie sakė mums, kad taip nutiks“ p. Lucasas dėsto, kad Vakarų šalys ilgą laiką perdėtomis laikė Rytų šalių baimes dėl Rusijos grėsmės ir Maskvos energetinės diplomatijos triukų.

„Vakarų šalys buvo linkusios patronizuoti ir ignoruoti rytiečius. Vakarai galvojo, kad Rytų europiečiai, ypač estai, latviai, lietuviai, lenkai ir čekai, yra traumuoti savo istorinės patirties ir yra linkę sėti paniką“, – JAV naujienų portale „Politico“ rašo p. Lucasas.

Pasak jo, Vakarų abejingas požiūris tęsėsi ir per Vladimiro Putino erą – saugumo Rusijos atžvilgiu klausimai, pasak jo, buvo ne tik neaktualūs – jų kėlimas diplomatams galėjo reikšti sugadintą karjerą.

„Bendras požiūris rėmėsi idėja, kad Rusija nebuvo ir nebus grėsmė. Bet kas, kas institucijose, ypač užsienio politikos, saugumo, žvalgybos ar kariuomenės, galvojo kitaip, rinkosi išmintingą poziciją patylėti“, – dėsto Rytų Europos reikalų ekspertas.

Jo teigimu, daug metų ignoruodami Rytų Europos balsą, Vakarai ne tik padarė taktinę klaidą.

„Tai buvo klaida ir todėl, kad Amerika galėjo kai ko iš jų išmokti. Vakarų politikos formuotojai dabar nenoriai pripažįsta faktą, kad tie žmonės, kurie geriausiai pažinojo rusus, tie panikuojantys Rytų europiečiai, buvo teisūs dėl jų visą laiką“,– pabrėžia p. Lucasas.

Tą klaidą iliustruoja Baracko Obamos administracijos sprendimas atšaukti priešraketinės gynybos elementų dislokavimą Lenkijoje. Pasak apžvalgininko, Amerika nesuprato, kad santykių su Rusija perkrovimas įmanomas tik kombinuojant šią politiką su saugumo įsipareigojimų lojaliausiems Europos sąjungininkams vykdymu.

Silpnosios Lietuvos vietos

Savo komentare p. Lucasas teigia, kad Rytų Europos saugumu labiausiai rūpinasi Lenkija, turinti didžiausią kariuomenę regione, ir Estija, labiausiai išvysčiusi kibernetinę gynybą. Savo ruožtu Lietuva ir Latvija atrodo labiau pažeidžiamos.

„Latviai ir lietuviai turi panašią istorinę atmintį, prisimena aneksaciją, trėmimus ir repesijas. Bet jų vyriausybės yra daug silpnesnės, nei Talino ar Varšuvos. Latvija ir Lietuva išleidžia tik vieną procentą nuo BVP gynybai. Jų ekonomikos yra silpnesnės, nei Estijos, taip pat ir jų politika. Žiniasklaida abiejose šalyse patiria smarkų Rusijos spaudimą“, – dėsto p. Lucasas.

Jis skaičiuoja, kad nepiliečių – imigrantų, kurie liko šalyje po Sovietų Sąjungos griuvimo – Latvijoje yra 400.000, jie geriausiu atveju abejingi Latvijai, tačiau yra ir priešiškai nusitekusių. Šie žmonės tampa Kremliaus informacinio karo ir provokacijų priemone. Tuo metu Estijoje pilietybės neturinčių gyventojų yra gerokai mažiau, sako apžvalgininkas.

O Lietuvos problema – „įžeista ir susvetimėjusi lenkų mažuma“, kuri yra susivienijusi su nedidele Kremliaus politiką palaikančia rusų mažuma.

„Lietuvių nacionalistinė retorika laiko vietinius lenkakalbius polonizuotais lietuviais, kuriuos reikia atversti. Nestebina tai, kad to padaryti su vietinias lenkais gerai nesiseka“, – dėsto p. Lucasas.