Daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų būgš­tau­ja, kad dėl eu­ro įve­di­mo nuo 2015 me­tų pra­džios mū­sų ša­ly­je kils pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos. Bū­tent dėl to da­lis žmo­nių ne­pri­ta­ria eu­ro įve­di­mui. Prieš eu­ro įve­di­mą Lie­tu­vo­je šių me­tų ba­lan­dį pa­si­sa­kė 48 proc. apk­laus­tų­jų. Pa­lai­kan­čių­jų eu­ro įve­di­mą, pa­ly­gin­ti su 2013-ųjų ba­lan­džio mė­ne­siu, pa­dau­gė­jo 5 punk­tais - iki 46 proc., dar 6 proc. gy­ven­to­jų ne­tu­ri nuo­mo­nės. Tai ro­do Eu­ro­ba­ro­me­tro apk­lau­sos duo­me­nys.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) ver­ti­ni­mu, dėl ap­va­li­ni­mo ir ki­tų veiks­nių vien­kar­ti­nis kai­nų au­gi­mas po eu­ro įve­di­mo ga­li svy­ruo­ti apie 0,2–0,3 pro­cen­to. Pa­na­šią įta­ką kai­noms, pa­sak EK, eu­ro įve­di­mas ga­lė­jo tu­rė­ti ir Lat­vi­jo­je, eu­rą įsi­ve­du­sio­je 2014 me­tais.

Ne vie­na priežastis

„Ne vis­ką ga­li­ma pri­skir­ti ap­va­li­ni­mo efek­tui. Ne­ma­ny­čiau, kad vien dėl eu­ro įve­di­mo Lat­vi­jo­je pa­di­dė­jo inf­lia­ci­ja. Pa­tir­tis ro­do, kad jau­triau­sios ap­va­li­ni­mo efek­tui yra kai ku­rių pa­slau­gų kai­nos, ta­čiau bend­ras ap­va­li­ni­mo efek­tas Lat­vi­jo­je bu­vo 0,3–0,4 proc. Tai­gi ne­la­bai sky­rė­si nuo to, ką fik­sa­vo ir ki­tos ša­lys, anks­čiau įsi­ve­du­sios eu­rą“, - por­ta­lui lzi­nios.lt sa­kė G. Nau­sė­da.

Ki­ta ver­tus, eko­no­mis­tas pri­pa­ži­no, kad kai­nos kei­čian­tis va­liu­toms di­dė­ja. „Nie­kas ir ne­ke­ti­na kur­ti iliu­zi­jos, kad vi­siš­kai ne­di­dė­ja ir kad eu­ro įve­di­mas vi­siš­kai ne­vei­kia kai­nų. Ta­čiau kai­nos dėl ap­va­li­ni­mo efek­to daž­niau­siai ne­ky­la tiek, kiek bai­mi­na­si vi­suo­me­nė“, - sa­kė jis.

Anot G. Nau­sė­dos, rei­kė­tų įver­tin­ti tai, kad mais­to kai­nos žie­mą, kai daž­niau­siai kei­čia­ma va­liu­ta, ky­la dėl se­zo­ni­nių prie­žas­čių – brangs­ta se­no der­liaus dar­žo­vės ir vai­siai. „Tai ti­krai ne eu­ro įve­di­mo pa­sek­mė“, - pa­brė­žė jis.

Eko­no­mis­to nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je taip pat ga­li iš­ryš­kė­ti se­zo­ni­nis veiks­nys, ta­čiau pa­lan­ku yra tai, kad da­bar Lie­tu­va iš­gy­ve­na la­bai že­mos inf­lia­ci­jos lai­ko­tar­pį, o eu­rą ge­riau įves­ti esant ma­žai inf­lia­ci­jai. „Na­tū­ra­lu, kad di­de­lės inf­lia­ci­jos at­ve­ju žmo­nės kai­nų ki­li­mą sie­ja su va­liu­tų kei­ti­mu ir eu­ras tam­pa sa­vo­tiš­ku at­pir­ki­mo ožiu. Lie­tu­vo­je dėl ma­žos inf­lia­ci­jos taip jį kal­tin­ti bus su­nkiau“, - pa­ste­bė­jo G. Nau­sė­da.

Bran­go paslaugos

Ko­mer­ci­nio ban­ko „Swed­bank“ duo­me­ni­mis, nuo 2013 me­tų gruo­džio ir šių me­tų ba­lan­džio Lat­vi­jo­je var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos iš­au­go 1,4 pro­cen­to.

Lat­vi­jo­je mais­to kai­nos per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį iš­au­go 2,5 proc., o Lie­tu­vo­je – vos 0,5 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žiau, tai yra, 2 pro­cen­tais. Tuo tar­pu būs­to ap­tar­na­vi­mo, van­dens, elek­tros, du­jų ir ki­to ku­ro kai­nos abie­jo­se ša­ly­se au­go vie­no­dai – po 0,5 pro­cen­to.

Eu­ro įve­di­mas dau­giau­siai įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti poil­sio ir kul­tū­ros bei vieš­bu­čių bei res­to­ra­nų pa­slau­gų kai­noms. Jos Lat­vi­jo­je ati­tin­ka­mai au­go 1,6 proc. ir 2,1 proc., o Lie­tu­vo­je – trau­kė­si 0,5 proc. ir au­go 0,6 pro­cen­to. „Eu­ro įve­di­mo įta­ka bend­ram kai­nų au­gi­mui bu­vo ne­di­de­lė, o la­biau­siai pa­ste­bi­ma bu­vo ne pir­mo­jo bū­ti­nu­mo pa­slau­gų sek­to­riuo­se“, - ma­no „Swed­bank“ vy­res­nio­ji eko­no­mis­tė Vai­va Šeč­ku­tė .

Vos įve­dus eu­rą 2011 me­tų sau­sio 1 die­ną var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos ge­ro­kai iš­au­go ir Es­ti­jo­je. Šios ša­lies sta­tis­ti­kai fik­sa­vo, kad 2011-ai­siais dra­bu­žiai ir ava­ly­nė bran­go apie 7,7 proc., ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gos - apie 7,3 proc., al­ko­ho­lis ir ta­ba­ko ga­mi­niai - apie 5 proc., mais­to pro­duk­tai - apie 3 proc., trans­por­to pa­slau­gos - apie 1,1 pro­cen­to.

Tuo me­tu dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas inf­lia­ci­jos tem­pų ne­sie­kė. Vos įve­dus eu­rą, vi­du­ti­nis Es­ti­jos gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mas smu­ko nuo 814 iki 792 eu­rų, o aukš­čiau­sią 914 eu­rų ly­gį pa­sie­kė 2012 me­tų pa­bai­go­je.