Svarbu
Registracija
Modernizuoti Rusijos armiją V. Putinui padeda Prancūzija
lzinios.lt 2014-06-09
Po to, kai Vakarai išreiškė pasibaisėjimą Krymo aneksija ir praregėjo, kokie yra tikrieji Vladimiro Putino tikslai, Prancūzija ir toliau laikosi savo ketinimų parduoti Rusijai modernius lėktuvnešius "Mistral". Negana to, Prancūzijos vadovas pasikvietė V. Putiną į Paryžių, ten su Rusijos prezidentu susitiko ir kai kurie kiti Europos lyderiai. Visų veidai buvo rūškani, o vakarienė Eliziejaus rūmuose, reikia tikėtis, strigo gerklėje.
Birželio 22 dieną 400 rusų jūreivių atvyks į Prancūzijos Sent Nazero uostą Atlanto pakrantėje ir du mėnesius praeis mokymus ypač moderniame "Mistral" tipo lėktuvnešyje. Tokie laivai skirti jūrų desanto ir kitoms karinėms operacijoms, gali vežti dešimtis tankų, sraigtasparnių ir šimtus kareivių. Rusija neturi tokio tipo desantinių laivų ir būtent dėl tos priežasties, karinių ekspertų teigimu, Rusijos armija buvo nepajėgi galutinai sutriuškinti mažos Gruzijos per trumpą 2008 metų rugpjūčio karą. Praėjus vos porai mėnesių po konflikto Maskva užsakė du "Mistral" ir sudarė su Paryžiumi 1,6 mlrd. dolerių sandorį.
Ir štai dabar, per patį Ukrainos krizės įkarštį, pirmasis laivas, be ginkluotės kainuojantis ne mažiau kaip 600 mln. eurų, parengtas perduoti Rusijai. Tai bus padaryta spalį. Antrasis laivas bus baigtas 2015 metais ir vadinsis "Sevastopolis" - Krymo uosto, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas, garbei.
Vašingtonas, Londonas ir Varšuva kritikuoja Prancūziją dėl šio sandorio, bet Paryžius pasiryžęs jį vykdyti. "Jei iki spalio nebus pritaikytos kokios nors sankcijos, laivai Rusijai bus perduoti", - pareiškė prezidentas Francois Hollande'as. Prancūzijai, kurios ekonomika dabar jau šlubuoja abejomis kojomis, labai reikalingi didelio masto kariniai kontraktai. Iš jų šalis laimi tūkstančius darbo vietų tuo metu, kai nedarbas siekia 10 procentų.
Rusijos planuose - karinės galios susigrąžinimas
Savo ruožtu Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija galimai pirks dar daugiau prancūziškų mistralių. Jo planuose - iki 2030 metų paversti Rusijos karinį laivyną antru galingiausiu pasaulyje. Jis ketina ketvirtadalį visų išlaidų naujos ginkluotės įsigijimams skirti naujų laivų statybai.
Karo ekspertai aiškina, kad V. Putinas nori susigrąžinti Rusijos įtaką pasaulyje, o viešpatavimas jūrose - geriausias variantas vertinant kainos ir kokybės santykį. Į šį planą puikiai įsirašo ir Krymo aneksija: kol Krymas priklausė Ukrainai, Maskva negalėjo dislokuoti naujų laivų Sevastopolio karinėje jūrų bazėje. Ten Rusijos Juodosios jūros laivynas - antikvarinių laivų, pastatytų dar iki 1991 metų, kolekcija - toliau rūdijo. Dabar V. Putinas Juodosios jūros laivyną modernizuos. Rusijos gynybos ministerija skirs Sevastopolio bazei 2 mln. eurų, ten bus dislokuoti moderniausi povandeniniai laivai, o kariškių skaičius iki 2019 metų bus padidintas nuo dabartinių 12,5 tūkst. iki 40 tūkstančių.
Juodosios jūros laivynas padidins Rusijos strateginę reikšmę Viduržemio jūroje, nes anksčiau Rusijai tekdavo permesti savo laivus į šį regioną iš Baltijos jūros.
Prancūzija ignoruoja JAV ir kitų Vakarų šalių raginimus neatiduoti į Kremliaus rankas "Mistral" tipo laivų ir sandorį su Rusija nutraukti. Tai puikiausias pavyzdys, kaip Europoje griaunamos trapios strateginės sąjungos, padėjusios Vakarams laimėti šaltąjį karą. Tai ir viena iš priežasčių, kodėl Europos Sąjunga nesusitaria dėl sankcijų Rusijai.
Dideliam apetitui - dvi vakarienės
Baudžiant V. Putiną dėl Krymo aneksijos, jis išmestas iš Didžiojo aštuoneto. Tad Didžiojo septyneto susitikimas įvyko be V. Putino Briuselyje, o ne Sočyje, kaip buvo planuota, kai Rusija dar priklausė šiam elitiniam klubui. Tai ryškiausias mėginimas izoliuoti V. Putiną tarptautinėje arenoje. Tačiau Vakarų diplomatai jau apčiuopia pasikeitusią nuotaiką: yra ženklų, kad Rusija susilpnino spaudimą Ukrainai, ir tai pagimdė Europoje naujus ginčus, ar reikia griežtinti sankcijas.
Pažvelgus į pastarojo meto V. Putino darbotvarkę, jokia izoliacija nė nekvepia. Žurnalistai šaiposi, kad nepakviestas į Didžiojo septyneto susitikimą V. Putinas išvengė būtinybės klausytis tuščių plepalų, bet vakarienę gavo. Mat F. Hollande'o kvietimu jis atvyko į Normandijos išsilaipinimo renginius ir vakarieniavo su Prancūzijos prezidentu Eliziejaus rūmuose. Spauda ironizavo, kad F.Hollande'as seniai garsėja didžiuliu apetitu, tad nenuostabu, jog tą vakarą vakarieniavo du kartus.
Pirmoji vakarienė buvo su prezidentu Bracaku Obama ir JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry Michelino žvaigždutėmis įvertintame restorane "Lе Chiberta" Eliziejaus laukuose. Amerikiečiai buvo vaišinami mėlynaisiais omarais, keptu normandišku jūrų ešeriu su saldžiais prieskoniais ir apelsinų bei greipfrutų ledais su arbatos kremu "Earl Grey". Restorano šefas aiškino, kad valgiaraštis buvo sudarytas atsižvelgiant į vakarienės šeimininko "perkrautą gastronominį tvarkaraštį" - kad dar liktų vietos.
Eliziejaus rūmai atsisakė pateikti vėliau įvykusios vakarienės su V. Putinu valgiaraštį. Rusijos vadovas garsėja susilaikymu, maistą praryja greitai ir apskritai skrupulingai rūpinasi savo sveikata. Tad žurnalistams teliko spėti, kad vakarienė su V.Putinu buvo daug prastesnė nei su amerikiečiais, nes Eliziejaus rūmuose atsirado naujas virtuvės šefas, kurio patiekalai ne visiems patinka. Po valstybinių pietų, kovo mėnesį surengtų Kinijos vadovui, Prancūzijos prekybos ministras pavadino prezidento vaišes "pasibjaurėtinomis".
"The Wall Street Journal", "Der Spiegel", "The New York Times", LŽ