Aistros dėl “Mistralio” užstoja rimtesnius dalykus

veidas.lt 2014-06-10

Antri metai dideles aistras NATO viduje keliantis Paryžiaus sandėris su Kremliumi dėl desantinių valdymo laivų “Mistral” statybos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių ir didesnį pavojų keliančių Prancūzijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo projektų.

Regis, Prancūzija vis dėlto įvykdys 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. Lt) vertės kontraktą su Rusija ir pastatys jos laivynui du “Mistral” tipo desantinius vadovavimo laivus (dar du tokio tipo laivus Rusija pasistatys pati pagal prancūzišką licenciją). Bent jau taip praėjusią savaitę po Didžiojo septyneto lyderių susitikimo Briuselyje kalbėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as, čia pat gavęs viešą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paramą. Pasak jos, tokių karinės pramonės gaminių eksporto į Rusiją draudimas būtų galimas tik įvedus “trečio laipsnio” sankcijas Kremliui, bet kadangi šis netrukdė surengti Ukrainos prezidento rinkimų, tai griežčiausių sankcijų nėra, o jei taip, tai nėra jokių formalių kliūčių prancūzams tiekti Rusijai prieš kelerius metus užsakytus laivus.
Žinoma, tokie A.Merkel žodžiai – tai tik akivaizdus atsikalbinėjimas, norint kaip nors pridengti faktą, kad dvi pagrindinės Europos Sąjungos valstybės visiškai nedega noru bausti Rusijos taip, kad sankcijos nors kiek paveiktų jų pačių ekonomiką. Nežinia, kiek ši Vokietijos kanclerės parama F.Hollande’ui buvo paveikta šių dviejų šalių strateginės partnerystės ir Paryžiaus poreikio kaip nors palaikyti stagnacijos ištiktą Prancūzijos ekonomiką, kiek pačios A.Merkel noro gauti prancūzų paramą, kai Vokietijos koncernams kils noras atgaivinti milijardų vertės karinį bendradarbiavimą su Rusija (praėjusią savaitę Rusijoje pasklido gandas, kad koncernas “Rheinmetall” vis dėlto baigs didžiausio ir moderniausio Rusijos kariuomenės mokymo centro Muline statybas, kurios, Vokietijos vyriausybės sprendimu, buvo nutrauktos po agresijos Ukrainoje).