Esame ta partija, kuria Lietuvoje šiandien pasitikima labiausiai. Ir turiu pasakyti, kad tikrai džiaugiuosi priklausydamas jai. Kampanijos metu turėjau daug susitikimų su žmonėmis visoje Lietuvoje, užsimezgė glaudus ryšys, jaučiau didžiulį pasitikėjimą.

Socialdemokratų pralaimėjimas – ne dėl klipų, bet dėl politikos nebuvimo

Apie tai, kodėl socialdemokratai pralaimėjo, savo nuomonę pareiškė jau beveik visi. Vis dėlto tiksliausiai situaciją apibūdino tie, kurie pasakė, kad ši partija vis labiau tolsta nuo laikmečio dvasios.

Nors vakarietiškos socialdemokratų partijos yra modernios, Lietuvoje, deja, ji ir toliau tebėra komunistinės praeities įkaitė. Kasmet vis sunkiau begebanti paaiškinti rinkėjui, kodėl reikia balsuoti už medžioklės, statybų tresto ir kolūkio draugus, ir ką bendro jie turi su solidarumu ar pagarba žmogaus teisėms, ar bent kiek nuoseklesnėms ideologinėmis nuostatomis.

Bandyti tai užmaskuoti gražesniais filmukais ar tuščia patriotizmo imitacija tikrai nepavyks.

Kol ši partija veiks kaip Bradausko, Vėsaitės bei Malinausko UAB'as, o dabartinė vadovybė politiką ir valstybės valdymą suvoks analogiškai kaip Kelmės savivaldybės administravimą, tol reikšmingesnio pasitikėjimo miestuose ji neturės.

Rinkėjai nori pokyčių politikoje

Sausį, dar gerokai prieš prasidedant rinkimų kampanijai, parašiau straipsnį apie tai, kodėl Lietuvoje reikia naujos politikų kartos. Anąkart svarsčiau, kad dauguma sričių Lietuvoje sulaukė atgimimo ar atsinaujinimo – versle džiaugiamės grįžusiais vakarietišką išsilavinimą įgijusiais jaunais žmonėmis, sporte, mene, medicinoje, žiniasklaidoje, visur matome naujų standartų ir profesionalumo lėtesnį ar greitesnį įsigalėjimą. Atrodė, kad tik politika tebėra ta paskutinė tvirtovė, atspari pokyčiams.

Dažniausias pasiteisinimas ar paaiškinimas, kodėl situacija yra tokia, būdavo: „rinkėjai spartesnei kaitai dar nepasiruošę“. Net ir man dažnas patarėjas dėstydavo – neakcentuok tos jaunystės ar pokyčių poreikio, niekam tai nerūpi, tik suerzinsi rinkėjus, jie neva pavargę nuo kaitos. O aš manau – kam neigti arba slėpti tai, kas ir taip akivaizdu ir kuo nuoširdžiai tiki.

Kas dar paaiškėjo per šiuos rinkimus? Užaugo ir subrendo nauja rinkėjų karta. Lietuvoje pirmą kartą taip aktyviai balsuoja nepriklausomos valstybės jauni profesionalai.

Žmonės, gimę laisvi, išsimokslinę jau nebe pagal ideologinius vadovėlius. Didelė dalis jų mokęsi, dirbę ar bent keliavę užsienyje. Šie žmonės nepelnytai nurašyti, neva dar per jauni, kad jiems rūpėtų „rimti“ valstybės reikalai. Kaip juokavo vienas apžvalgininkas, lyg politikai turėtų kartelę, kokios yra atrakcionų parkuose, kad per jauni žmonės nepatektų ten, kur jiems gali kilti pavojus.

Beveik į kiekvieną susitikimą su rinkėjais, kuriame dalyvavau, susirinkdavo būrys jaunų, smalsių ir įžvalgių žmonių, kurie nuo pirmos minutės  įsitraukdavo į diskusiją.

Akivaizdu, kad jie nori ir gali būti aktyvūs Lietuvos gyvenimo dalyviai, tačiau nesulaukia tinkamo dėmesio, atstovavimo, o gal paprasčiausiai negirdėjo kalbančių jų kalba.

Svarbiausias prioritetas turi būti saugumas 

Viena esminių temų, kuriomis kalbėjau su rinkėjais, buvo Lietuvos saugumas ir gynyba. Temas padiktavo realybė. Pavyzdžiui, Alytuje, susitikime su rinkėjais, planavome kalbėtis apie internetą ir politiką, tačiau jau trečias klausimas buvo apie Ukrainą, Krymą ir Rusijos agresiją.

Kadangi šie klausimai yra ir mano profesijos dalis – leidomės į gilią diskusiją. Kritikai abejojo, ką bendro turi Europos Parlamentas ir Lietuvos saugumas. Atsakymas nėra toks sudėtingas – vieningas požiūris į įvykius Ukrainoje ar į Rusiją apskritai, pagalba Baltarusijos opozicijai yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesai. Europos Sąjunga yra puikiausias instrumentas, galintis plėsti saugumo erdvę mūsų kaimynystėje – rytų kaimynystės valstybėse. Lietuvos siekis – kad ta erdvė plėstųsi ir būtų stabili. 

Tą patį galima pasakyti ir apie ES ir JAV santykių plėtrą – derinama laisvos prekybos sutartis yra itin svarbi Lietuvai, nes didesnė laisvė JAV kompanijoms investuoti Europoje reikš ir daugiau amerikiečių kompanijų Lietuvoje. Sutartis leis eksportuoti JAV gamtines dujas į ES, o tai turės didžiulę ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę reikšmę, didinančią viso mūsų regiono saugumą.

„Facebook“ karta kelia politikams didesnius reikalavimus

Rinkėjas yra kritiškai mąstantis ir geba suvokti visuomenės problemas, todėl jis nesitenkina abstrakčiu kalbėjimu – jis nori ir nusipelno aiškaus problemos įvardijimo, situacijos analizės bei siūlymo, kaip konkrečiai tą problemą spręsti.

Toks rinkėjas jau netiki nuolatos kartojamu teiginiu apie „vis sprendžiamą problemą, būsimas darbo grupių išvadas, vis nukeliamus terminus bei keičiamas sąlygas ir pažadus“. Rinkėjui pasiekiamas milžiniškas kiekis informacijos, todėl jis nori jausti, kad politikai mažų mažiausiai žino bent jau tiek, kiek ir jis. Geriausia, jei politikas iškart siūlo konkrečius pokyčius.

Pasikeitė ne tik bendravimo su rinkėjais turinys, pasikeitė ir forma. Socialiniai tinklai priartino politikus prie rinkėjų, denomenklatūrizavo politiką. Procesas pasistūmėjo tiek, kad kelio atgal nebėra.

Lygiai kaip prieš dvidešimt metų mokėmės suprasti, kaip veikia žiniasklaidos laisvė – pykome ant priekabių žurnalistų, laisvų klausimų ar žurnalistinių tyrimų.

Lygiai taip pat dabar turime suvokti, kaip veikia socialinių tinklų pasaulis ir politika, nes čia visi esame „išsiviešinę“ (angl. exposed). Socialiniai tinklai yra XXI amžiaus žodžio laisvė ir jie kuo toliau, tuo labiau lems rinkimų rezultatus.

Kai kurie žymūs ir aktyvūs facebook nuomonių lyderiai Lietuvoje sekėjų turi daugiau negu kai kurie neseniai nustoję eiti nacionaliniai dienraščiai.

Taigi viena žinutė, pasklidusi "Facebook" tinkle, dešimtims tūkstančių fanų kartais yra gerokai paveikesnė negu prieš rinkimus išspausdintas abejotinos kokybės straipsnis.

Viename iš susitikimų keletas jaunų žmonių manęs paklausė, ar tikrai pats prižiūriu savo "Facebook" paskyrą, atsakiau, kad taip, kitu atveju nebūtų prasmės ją turėti. Turime būti ten, kur šiandien yra rinkėjas, – turime būti pasiekiami, nes pasislėpti nebegalime, tokia realybė ir reikės su tuo susitaikyti.

Kalbėti turime tomis temomis, kurios yra aktualios XXI amžiui, ir ta kalba, kuria šiandien kalba rinkėjas. Efektyvus, į rezultatą orientuotas darbas, konkretūs, apgalvoti politiniai (angl. policy) pasiūlymai nebegali būti išimtis, tai turi tapti modernaus politiko vizitine kortele. Rinkėjas suaugo, subrendo, yra protingas, kritiškas ir mažų mažiausiai turime tai gerbti.

Gabrielius Landsbergis yra išrinktasis Europos Parlamento narys, TS-LKD narys