Lie­tu­va nė­ra iš­im­tis: 1992 me­tų spa­lio 25 die­ną lie­tu­vių tau­ta re­fe­ren­du­mu pri­ėmė pa­grin­di­nį įsta­ty­mą - Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ją, ku­rios 14 straips­ny­je aiš­kiai ir vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ta, kad vals­ty­bi­nė kal­ba yra lie­tu­vių kal­ba. Taš­kas.

At­ro­dy­tų, lyg ir ne­įma­no­ma ras­ti ar­gu­men­tų šiai nuo­sta­tai pa­keis­ti ar kves­tio­nuo­ti lie­tu­vių kal­bos, kaip vals­ty­bi­nės, sta­tu­so. Pa­si­ro­do, ga­li­ma. Ir pa­čiu ne­ti­kė­čiau­siu bei keis­čiau­siu, o ret­sy­kiais ir bru­ta­liau­siu bū­du. Įro­di­nė­jant, kad Lie­tu­vo­je ne­va yra pa­žei­džia­mos tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sės bei lais­vės, ne­va čia ne lie­tu­vių kil­mės pi­lie­čiai ne­tu­ri jo­kių tau­ti­nės sa­vi­raiš­kos ga­li­my­bių. Dar bū­tų iš da­lies su­pran­ta­ma, jei apie tai pra­bil­tų al­ba­nų dias­po­ros at­sto­vai, pa­si­gen­dan­tys mo­kyk­lų, ku­rio­se bū­tų mo­ko­ma jų kal­ba. Ko ge­ro, ta­dži­kai, ar­mė­nai ir net es­tai taip pat kol kas ne­ga­li pa­si­nau­do­ti to­kia vals­ty­bės pa­slau­ga. Ta­čiau Lie­tu­vos vals­ty­bę že­mi­nan­čią re­to­ri­ką pa­si­tel­kia ne kas ki­tas, o vie­na di­džiau­sių bend­ri­jų ša­ly­je - len­kų tau­ti­nė bend­ri­ja, ku­rios na­riai, kaip jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio vals­ty­bė­je, iš­sky­rus mo­ti­ni­nę Len­ki­ją, tu­ri ga­li­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą iš­si­la­vi­ni­mą įgy­ti nuo vai­kų dar­že­lio iki ma­gis­tro laips­nio.

Tiks­liau, tai skel­bia ne len­kų bend­ruo­me­nė, o jos var­du be kon­ku­ren­ci­jos kal­ban­ti po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja - Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA). Ma­ža to, gar­siau­siai apie sa­vo tau­tie­čių dis­kri­mi­na­ci­ją Lie­tu­vo­je šau­kia ne kas ki­tas, o Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­čius ir Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Leo­nar­das Tal­mon­tas. Tai, ko ge­ro, par­adok­so vir­šū­nė, kai tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­vai, pa­sie­kę aukš­čiau­sius vals­ty­bi­nius pos­tus, skun­džia Lie­tu­vą dėl tau­ti­nės dis­kri­mi­na­ci­jos. Jau ne­kal­bant apie LLRA pir­mi­nin­ką Val­de­ma­rą To­ma­ševs­kį, ku­ris, de­mo­kra­ti­niuo­se rin­ki­muo­se ga­vęs Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio man­da­tą at­sto­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kai, ne­pa­liau­ja­mai vyk­do tau­tų kir­ši­ni­mo po­li­ti­ką tiek ša­lies vi­du­je, tiek skleis­da­mas de­zin­for­ma­ci­ją už jos ri­bų. Na, o pa­sta­rų­jų mė­ne­sių šio po­li­ti­ko at­vi­ra sim­pa­ti­ja Ru­si­jos vyk­do­mai pro­pu­ti­niš­kai ag­re­si­jai aps­kri­tai ne­at­lai­ko jo­kios kri­ti­kos ir su­ke­lia itin rim­tų abe­jo­nių, ku­rios vals­ty­bės in­te­re­sams yra tar­nau­ja­ma. Bet ku­riuo at­ve­ju nei su Lie­tu­vos, nei su Len­ki­jos vals­ty­bių, esan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos su­dė­ty­je, in­te­re­sais to­kia veik­la nie­kaip ne­de­ra.

Tad kur­gi prob­le­ma? Kaip Lie­tu­va pa­žei­džia mū­sų bend­ra­pi­lie­čių - bro­lių len­kų - tei­ses? Tuo, kad už­ti­kri­na ab­so­liu­čiai vi­sas de­mo­kra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je ir ci­vi­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je su­tei­kia­mas tau­ti­nės sa­vi­raiš­kos ga­ran­ti­jas? Tie­sa, V. To­ma­ševs­kis sy­kį yra par­eiš­kęs, kad Lie­tu­vo­je len­kams yra drau­džia­ma bend­rau­ti gim­tą­ja kal­ba ne­tgi na­muo­se... Na, bet to­kių klie­de­sių klau­sy­tis ir jais ti­kė­ti ga­lė­tų tik men­ta­li­nių prob­le­mų tu­rin­tys ar­ba nie­ka­da Lie­tu­vo­je ne­bu­vę ir la­bai tam­sūs žmo­nės. Ar­ba są­mo­nin­gi Lie­tu­vos prieš­ai, ku­rių tiks­las - dis­kre­di­tuo­ti mū­sų vals­ty­bę tarp­tau­ti­nės bend­ri­jos aki­vaiz­do­je ir pa­sė­ti ne­apy­kan­tą tarp dvie­jų is­to­riš­kai su­sib­ro­lia­vu­sių tau­tų - o tai ne­iš­ven­gia­mai su­silp­nin­tų abi vals­ty­bes.

O gal si­tua­ci­ja yra prieš­in­ga, ir Vil­niaus bei Šal­či­nin­kų ra­jo­nuo­se tau­ti­nės ma­žu­mos vie­to­je at­si­dū­rę mū­sų tau­tie­čiai, t. y. lie­tu­viai, yra dis­kri­mi­nuo­ja­mi, kai ne­bū­da­mi len­kų kil­mės ir ne­prik­lau­sy­da­mi LLRA be­veik ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių ei­ti jo­kių par­ei­gų vals­ty­bės tar­ny­bo­je ar gau­ti ki­to­kį vie­šą dar­bą, jau ne­kal­bant apie pro­jek­ti­nį fi­nan­sa­vi­mą bend­ri­joms, kai lie­tu­viš­kiems da­ri­niams steig­ti yra ku­ria­mos vi­sos įma­no­mos ir ne­įma­no­mos kliū­tys?

Tad vi­sų šių ap­lin­ky­bių - są­mo­nin­go me­lo, šmeiž­to, pa­ty­čių ir at­vi­ros ne­apy­kan­tos lie­tu­vių tau­tai fo­ne rei­ka­lau­ja­ma, kad vals­ty­bė pa­neig­tų sa­vo kons­ti­tu­ci­nę par­ei­gą gin­ti sa­vo sim­bo­lius ir at­si­sa­ky­tų Kons­ti­tu­ci­jos 14 straips­nio nuo­sta­tos, t. y. su­teik­tų ga­li­my­bę LLRA val­do­mo­se sa­vi­val­dy­bė­se įtei­sin­ti an­trą vals­ty­bi­nę kal­bą. Nes per be­veik 25 Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės me­tus len­kų kil­mės Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­va taip bu­vo en­gia­mi ir dis­kri­mi­nuo­ja­mi, kad jie taip ir ne­iš­mo­ko vals­ty­bi­nės kal­bos… Ir vėl par­adok­sas… Nes šios par­ti­jos de­le­guo­to ener­ge­ti­kos mi­nis­tro Ja­ros­la­vo Ne­ve­ro­vi­čiaus lie­tu­vių kal­bos ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ne vie­nas ko­le­ga Vy­riau­sy­bė­je. O ir Sei­mo LLRA frak­ci­jos na­riai Sei­mo po­sė­džiuo­se var­to­ja vals­ty­bi­nę kal­bą, o tar­pu­sa­vy­je ne­truk­do­mi kal­ba gim­tą­ja, ir tai ne tik ne­su­ke­lia jo­kio pa­sip­rie­ši­ni­mo ar ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, o tik pa­puo­šia mū­sų Tau­tos at­sto­vy­bę. Be­je, Sei­me gim­tą­ja kal­ba ne­truk­do­mi bend­rau­ja ir ru­sų tau­ty­bės par­la­men­ta­rai.

To­kį LLRA po­li­ti­nį vei­ki­mą dar bū­tų ga­li­ma pa­aiš­kin­ti no­ru iš­lik­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je, nes, be šių an­ti­kons­ti­tu­ci­nių rei­ka­la­vi­mų, ši par­ti­ja ki­to­kių klau­si­mų, nau­din­gų Lie­tu­vos vals­ty­bei, pa­siū­ly­ti ne­įs­ten­gia. Ta­čiau nie­kaip ne­ran­du ar­gu­men­tų pa­grįs­ti val­dan­čio­sios dau­gu­mos par­tne­rių veiks­mams, ku­rie įgau­na pa­grei­tį ir ju­da­ma an­ti­kons­ti­tu­ci­nių tei­sės ak­tų pri­ėmi­mo link. Ne­jau­gi tarp so­cial­de­mo­kra­tų ne­at­si­ran­da po­li­ti­kų, su­vo­kian­čių to­kių veiks­mų pa­vo­jų Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­prik­lau­so­my­bės pa­ma­tų tvir­tu­mui? Ne­jau­gi jie ne­su­vo­kia, kad įtei­si­nus Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ir Ire­nos Šiau­lie­nės siū­lo­mas pa­tai­sas dėl as­men­var­džių kils ne tik su­maiš­tis tarp pa­čių len­kų tau­ty­bės Lie­tu­vos pi­lie­čių, bet ir bus su­jauk­ta vi­sa Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­ma, nes len­kų kal­ba taps pri­va­lo­ma ab­so­liu­čiai vi­siems vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo sek­to­riu­je dir­ban­tiems žmo­nėms. Jau ne­kal­bu apie mi­li­jo­ni­nes pa­pil­do­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas, ku­rių pri­reik­tų šioms nuo­sta­toms pra­ktiš­kai įgy­ven­din­ti.

Na, o val­dan­čių­jų daž­nai pa­tei­kia­mą ar­gu­men­tą dėl Len­ki­jos vals­ty­bės da­ro­mų nuo­lai­dų mū­sų tau­tie­čiams Sei­nų kraš­te ne­sun­kiai pa­neigs bent sy­kį Berz­ny­ko ka­pi­nė­se ap­si­lan­kęs mū­sų tau­tie­tis, ku­ris ki­to jaus­mo, kaip pa­že­mi­ni­mas ir gė­da už bro­lių Kris­tu­je vyk­do­mą ne­su­vo­kia­mą an­ti­lie­tu­viš­ką kam­pa­ni­ją, ne­pa­tirs. Dėl vie­to­var­džių lie­tu­vių kal­ba taip pat ne­ga­li bū­ti ly­gia­ver­čių „mai­nų“, nes Sei­nų ir Puns­ko kraš­te vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mų eti­mo­lo­gi­ja sie­kia lie­tu­viš­kas šak­nis, o štai mums per­ša­mi len­kiš­ki pa­va­di­ni­mai, su­teik­ti Vil­niaus kraš­to oku­pa­ci­jos me­tais, ne­tu­ri jo­kio is­to­ri­nio ir moks­li­nio pa­grin­do bū­ti ne­lie­tu­viš­ki.

Ži­no­ma, ga­li­my­bė sa­vo pa­var­dę ir var­dą tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vams ra­šy­ti as­mens do­ku­men­tuo­se gim­tą­ja kal­ba ti­krai ne­pa­žeis­tų Lie­tu­vos am­bi­ci­jų nei kaip nors ki­taip pa­kenk­tų vals­ty­bin­gu­mui. Juo­lab kad to­kią ga­li­my­bę ti­krai tu­ri mū­sų tau­tie­čiai Len­ki­jo­je. Ta­čiau… Ši ga­li­my­bė tuo ir ap­si­ri­bo­ja, nes do­ku­men­tas, ku­ria­me pa­var­dės įra­šy­tos su vi­sais lie­tu­viš­kais dia­kri­ti­niais ženk­lais, ki­taip nei su­ve­ny­ras va­din­tis ne­ga­li, nes vi­sa­me vals­ty­bi­nia­me re­gis­tre lie­tu­viš­kos pa­var­dės ra­šo­mos vals­ty­bi­ne, t. y. len­kų kal­ba.

Tad taip ir lie­ka ne­aiš­ku, ar nu­si­že­mi­ni­mas yra ma­žos vals­ty­bės, ar ma­žų žmo­ge­liu­kų bruo­žas?