Svarbu
Registracija
Armija artėja prie sukilėlių Donecke
lzinios.lt 2014-07-11
Ukraina nepakeitė savo agresyvios pozicijos iš Rusijos atsiųstų teroristinių grupių atžvilgiu, o ginkluoti sukilėliai susitelkė beveik milijoną gyventojų turinčiame Donecke ir rengėsi naujoms kautynėms.
Manoma, jog Donecke gali būti apie 1000 ginkluotų separatistų. Vakarų šalys spaudžia Kijevą sudaryti su jais paliaubas, bet prezidentas Petro Porošenka aiškiai pasakė, kad jokių derybų su ginkluotais žmonėmis dabar jau nebus. Jis siekia išvalyti samdinių užimtas teritorijas Rytų Ukrainoje ir sukurti ten visai kitokias sąlygas prieš pradedant taikos derybas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu ragino P. Porošenką žengti politinio sprendimo link. Jie priminė, jog prezidentas, stengdamasis atkurti centrinės valdžios kontrolę Rytų Ukrainoje, žadėjo elgtis santūriai, kad apsaugotų civilius.
Tokie raginimai palankūs Rusijai, bet, regis, nelabai veikia P. Porošenką. Jis tęsia karinę operaciją, juolab kad Ukrainos armija po Slovjansko išlaisvinimo turi moralinę persvarą. Tiesa, Ukrainos kariams nepavyko užspeisti kovotojų, bet jie spruko palikę krūvas ginkluotės. P. Porošenka pareiškė, kad sukilėliai tebegauna ginklų iš Rusijos. Kol kas Ukrainai nepavyksta uždaryti sienos ir sustabdyti šių srautų. Nėra ko tikėtis, kad tai padarys Rusija, nors pastaruoju metu ji gerokai sušvelnino toną Ukrainos atžvilgiu. Daugumos apžvalgininkų manymu, Ukrainos antiteroristinės operacijos sėkmė ir ginkluotų kovotojų likimas visiškai priklausys nuo Maskvos. Negaudami paramos iš Rusijos, sukilėliai neturės galimybių išsilaikyti. O Vladimirui Putinui bus sunku namie pasiaiškinti, kodėl paliko tautiečius likimo valiai.
Automatus keičia dešra
Luhanske, vienoje iš dviejų separatistų tebekontroliuojamų sričių sostinių, vis dar aidi artilerijos šūviai. Ten per parą žuvo 3 žmonės, o Ukrainos pajėgoms teko atremti sukilėlių ataką Luhansko oro uoste. Tarp Ukrainos karių taip pat yra aukų. Iš viso per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 200 ginkluotųjų pajėgų karių, taip pat šimtai civilių ir kovotojų.
Tuo metu Slovjanske, kurį sukilėliai paliko praeitą savaitgalį ir kuriame apsilankė prezidentas P. Porošenka, sukrėsti gyventojai reiškė viltį, kad Kijevo pažadai atstatyti griuvėsiais virtusį miestą neliks vien žodžiai. Žmonėms jau dalijami būtiniausi maisto produktai ir kitokios atsargos, prie jų kasdien nusidriekia ilgiausios eilės.
Ukrainos kariškiai teigė kontroliuojantys visus kelius, vedančius į Donecką ir Luhanską, o Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka perspėjo, kad separatistams parengta „nemaloni staigmena“. "Persekiosime juos tol, kol atsidurs kitame Donecke", - pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, turėdamas galvoje miestelį tokiu pat pavadinimu kitapus sienos, Rusijoje.
Kai sukilėliai atsitraukė iš Slovjansko, jų vadas Igoris Strelkovas, kurį Kijevas laiko Rusijos žvalgybos karininku, separatistų televizijai sakė, kad jie stiprina savo silpnąsias gynybos vietas aplink Donecką ir didina kovotojų skaičių. I. Strelkovas taip pat minėjo norįs surinkti dar bent 8 tūkst. kovotojų, kad galėtų išlaikyti Donecką.
Pilotė atsirado Rusijos kalėjime
Dar vienas įrodymas, kad Rusija dalyvauja karo veiksmuose Rytų Ukrainoje, yra beveik prieš mėnesį dingusios Ukrainos oro pajėgų pilotės Nadeždos Savčenko istorija. Ji atsirado Voroneže. Ukrainos teigimu, 33 metų karė buvo separatistų pagrobta ir neteisėtai išvežta į Rusiją. P. Porošenka tvirtino, kad tokia padėtis, kai separatistai grobia žmones ir išveža juos į Rusiją, visiškai nepriimtina. Ukraina pareikalavo tuojau pat paleisti ir grąžinti namo N. Savčenko, bet Maskva apkaltino sraigtasparnio pilotę dviejų Rusijos žurnalistų nužudymu. Incidentas, kuriuo kaltinama N. Savčenko, įvyko prie Luhansko - puolant maištininkų kontrolės postą žuvo du Rusijos valstybinės televizijos žurnalistai. Maskva teigia, jog ukrainietė pilotė pranešė jų koordinates ginkluotosioms pajėgoms, o paskui kirto Rusijos sieną be dokumentų, apsimetusi pabėgėle. Neva tikrinant dokumentus ji buvo demaskuota. Kodėl N. Savčenko reikėjo patekti į Rusiją, jokia logika nepaaiškinama. Yra ir daugiau nesutapimų, griaunančių Rusijos versiją, bet jai tai mažai rūpi. Kijevas tokius aiškinimus vadina absurdiškais.
"Tai dar vienas patvirtinimas, kad teroristai planuoja ir daro nusikaltimus Ukrainoje glaudžiai bendradarbiaudami su Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybomis, - sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. - Atvirai grobdama Ukrainos piliečius, Rusijos valdžia pažeidžia ne tik tarptautines, bet ir padorumo bei moralės normas."
Rusija - atgrasi šalis
44 valstybėse atlikta "Pew Research Center" apklausa parodė, kad Rusijos populiarumas pasaulyje blėsta, mažėja pasitikėjimas V. Putinu sprendžiant pasaulio reikalus. 74 proc. apklaustų Europos šalių gyventojų, 72 proc. amerikiečių ir 68 proc. respondentų Artimuosiuose Rytuose vertina Rusiją neigiamai. Menkiau neigiamas nusistatymas jaučiamas Lotynų Amerikoje (45 proc.), Azijoje (41 proc.) ir Afrikoje (31 proc.), bet kiekviename regione prastesnis požiūris sustiprėjo, palyginti su padėtimi prieš metus.
Stipriausios antirusiškos nuotaikos užfiksuotos Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV - neigiamą Rusijos įvaizdį yra susidarę daugiau kaip šeši iš dešimties respondentų.
Turbūt nekeista, kad ir Ukrainoje 60 proc. apklaustųjų prastai vertina Rusiją. Stipresnės neigiamos nuotaikos užfiksuotos vakarinėje Ukrainos dalyje, o Rusijos aneksuotame Kryme Maskvos politiką prastai vertina tik 4 proc. žmonių.
Dauguma arba didelė dalis respondentų 25 šalyse abejoja, ar V. Putinas elgiasi tinkamai spręsdamas pasaulio reikalus. 80 proc. amerikiečių mažai pasitiki arba visai nepasitiki Rusijos lyderiu (26 proc. daugiau nei pernai).
Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ