Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicija dėl energetikos ministerijos – paskutinis lašas socdemų kantrybės taurėje. Juolab, kad V. Tomaševskis su kompanija vietoj iš posto metamo ministro Jaroslavo Neverovičiaus sumanė siūlyti tą patį J. Neverovičų. T. Janeliūno nuomone, taip pat panašu, kad Lenkijos politikai pradėjo kur kas atsargiau žiūrėti į LLRA ir jos lyderį.

Iš koalicijos išeiti nenori – nori būti išmesti

LLRA socdemų elgesį dėl J. Neverovičiaus vadina „Europos politinės kultūros pažeidimu ar jos trūkumu“. Toks palyginimas T. Janeliūnui kelia šypseną.

„Tai, ką šiuo metu krečia LLRA, apskritai netelpa į jokius normalios politikos rėmus“, - DELFI teigė politologas.

Pasak jo, J. Neverovičiaus pakartotinis siūlymas į ministrus reiškia viena iš dviejų: arba LLRA neturi pamainos energetikos ministrui, arba taip bandoma dar labiau suerzinti koalicijos partnerius.

„Tai rodo, kad jie, iš vienos pusės, neturi jokio atsarginio varianto. (…) Bet iš kitos pusės – jie, matyt, nenori tiesmukai pasakyti „Ačiū, viso gero – mes traukiamės iš koalicijos“. Jie nenori būti tie, kurie pirmieji tai pasakys. Galbūt nori būti tiesiog išmesti“, - svarstė T. Janeliūnas.

Sudievintas partijos lyderis

Socdemai atvirai sako, kad Renata Cytacka energetikos viceministrės poste – ne J. Neverovičiaus, o V. Tomaševskio užgaida. Anot T. Janeliūno, tai tik dar kartą parodo, kad LLRA yra autokratinė partija.

„Be abejo. Ir ta tradicija jau pakankamai seniai matoma. Galima įsivaizduoti, kad partijoje yra kažkiek racionalių žmonių. Kaip matėme, ir tas pats J. Neverovičius bandė siūlyti kitus kandidatus į viceministrus. Bet perlipti partijos lyderio ambicijų ar arogancijos, matyt, niekas partijos viduje nesugeba.

 

Matyt, tokia tradicija. Partijoje vienasmeniškai sukurta tam tikra piramidė, kurios viršuje yra ponas V. Tomaševskis. Ir partijoje visa, matyt, struktūra yra paremta kaip tik ištikimybe vadovui, vadovybei. Visi supranta, kad be jo nebus galima nei partinių postų, nei, kaip šiuo atveju buvo, koalicijoje“, - aiškino TSPMI dėstytojas.

Pasak jo, LLRA valdymo hierarchija tiek įsišaknijusi, kad „niekas net neįsivaizduoja, jog partija galėtų būti valdoma kitaip“.

„Visi pareiškimai iš LLRA pusės rodo, kad V. Tomaševskis yra beveik sudievinamas. Nuolat pabrėžiami jo laimėjimai, jo pasiekimai per rinkimus. O visa kita partinė veikla yra paremta vos ne ištikimybe vienam asmeniui“, - tęsė T. Janeliūnas.

Kodėl pritilo Varšuva?

Oficialioji Varšuva ne kartą ir ne du yra deklaravusi paramą V. Tomaševskiui ir jo partijai. Tačiau pastaraisiais mėnesiais, Ukrainos krizės kontekste, LLRA lyderis dažnai svaidosi pareiškimais, kurie prasilenkia ne tik su Lietuvos, bet ir su Lenkijos pozicija. Ir kaip tik dabar Varšuva pritilo ir ne taip aktyviai reiškiasi Lietuvos lenkų klausimais.

„Matyt, suvokta, kad visiškai pasikliauti vienu žmogumi yra šiek tiek rizikinga. Juo labiau, manau, iš Lietuvos atsklinda tie patys signalai, kad LLRA ir V. Tomaševskis pernelyg dažnai flirtuoja su Rusija. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje akivaizdu, kad tai tikrai neatitinka ir Lenkijos interesų“, - teigė T. Janeliūnas.

Tiesa, alternatyvų Varšuva neturi – Lietuvoje tiesiog nėra kitos politinės jėgos, kurią Lenkija galėtų atvirai palaikyti.

„Niekas nemato kažkokios alternatyvos V. Tomaševskiui. Ir atitinkamai niekas nenori jo per daug kritikuoti ar atsiriboti nuo jo, nes tai reikštų tarsi atsiribojimą ir nuo visos Lietuvos lenkų bendruomenės. (…) LLRA yra užvaldžiusi šitą sritį, monopolizavusi. Ir netgi Varšuva, kad ir gaudama neskanius signalus, kas per tipas yra V. Tomaševskis, neturi, matyt, kito pasirinkimo“, - aiškino T. Janeliūnas.

Ar V. Tomaševskio era gali baigtis?

Paklaustas, ar įmanomas LLRA vadovo pasikeitimas, TSPMI dėstytojas teigė, jog pirmiausiai reikėtų žinoti vidinę padėtį partijoje.

„Aš, deja, to nežinau. Ir man sunku būtų spėlioti, ar įmanoma, kad partijoje tiesiog pasikeistų vadovybė. Na, visko pasitaiko – gal iš tikrųjų ten yra kažkiek kitaip, negu mes įsivaizduojame. Gal ten taip pat vyksta vidinės grupių kovos“, - svarstė T. Janeliūnas.

Vis dėlto, jei LLRA ir vyksta kova dėl valdžios, partija neišsiduoda. „Kol kas, iš tų viešų sprendimų ir viešų pareiškimų, matome, kad V. Tomaševskis ten valdo viską“, - sakė politologas.

V. Tomaševskis savo pozicijų aiškinti nesiima. LLRA lyderis su žiniasklaida nebendrauja nuo pirmadienio, kai prasidėjo politinė krizė dėl J. Neverovičiaus. Trečiadienį DELFI ir vėl nepavyko susisiekti su LLRA pirmininku.

Akibrokštas po akibrokšto: nuo Georgijaus juostelės iki Klaipėdos „išvadavimo“

Ukrainos krizė konsolidavo Lietuvos politines jėgas ir tapo teigiamu postūmiu Vilniaus ir Varšuvos santykiuose. Šalys kaimynės vardan bendrų tikslų pamažu stumia šalin nesutarimus ir rietenas. O V. Tomaševskis čia iškrenta ne tik iš lietuviško, bet ir iš lenkiško konteksto.

Ukrainos krizės fone LLRA lyderis ne sykį viešai deklaravo prokremliškas pozicijas ir netgi nesiėmė smerkti Krymo aneksijos.

„Aišku, man, sakysim, nepatinka, kodėl taip greit buvo padarytas šitas referendumas. Referendumas turi būti rengiamas po mažiausiai dviejų mėnesių. (…) Bet ar daug pasikeistų rezultatas – irgi yra abejonių“, - kovą surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Tomaševskis.

Toliau – LLRA lyderis gegužės 9 d., rusakalbiams minint Pergalės dieną, po Vilnių vaikščiojo įsisegęs Georgijaus juostelę, per pastarąjį pusmetį tapusią prorusiškų separatistų Ukrainoje simboliu.

LLRA lyderis netgi nepanoro solidarizuotis su Lenkija, kai ši patyrė Rusijos blokadą vaisiams ir daržovėms. Regis, nekalta solidarumo su Lenkija akcija, kai prie Lenkijos ir Rusijos ambasadų Vilniuje susirinkę žmonės valgė lenkiškuos obuolius, V. Tomaševskio nesudomino.

Prie šių įvykių galima pridėti ir kitus LLRA lyderio politinius demaršus. Štai sausį V. Tomaševskis keliavo į Klaipėdą paminėti uostamiesčio „išvadavimo“, kai 1945 m. sausio 28 d. miesto kontrolę perėmė Raudonoji armija. Valstybės saugumo departamentas (VSD) netgi atskleidė, kad saugumiečiai mėgino susisiekti su V. Tomaševskiu, mat jam įžvelgta „rizika patekti į priešiškų interesų įtaką“. Tačiau didžiausios šalies tautinių mažumų partijos lyderis kalbėtis esą nepanoro.

„Tuos Lietuvos piliečius, kurie patenka į priešiškų interesų lauką, VSD pagal galimybes įspėja, o ne baudžia. Nes patekimas į priešiškų interesų lauką nėra nusikaltimas. Yra ir politikų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo įspėti apie riziką patekti į priešiškų interesų įtaką. (…) Deja, su liūdesiu turiu pasakyti, kad pasitaiko atvejų, kai nenorima net susitikti pokalbiui su žvalgybos pareigūnu. Ir buvo net nemalonus pavyzdys visiškai neseniai, kai politikas, Lietuvos Respublikos pilietis, parlamento narys V. Tomaševskis atsisakė kalbėtis su VSD pareigūnu“, - kovą Seime teigė VSD vadovas Gediminas Grina.

V. Tomaševskis neneigė, jog VSD pareigūnas su juo buvo susisiekęs, tačiau atsisakymą kalbėtis motyvavo esą prastu pačių saugumiečių darbu.

„Kažkoks nesusipratimas. Kažkas man prieš savaitę ar prieš dvi skambino. Bet net neprisistatė. Sako, iš Saugumo departamento. Man dar reikėjo prašyti, kad jis prisistatytų. Prisistatė kažkokiu Petrausku“, - tada DELFI teigė V. Tomaševskis.

Politikas prisiminė klausęs jam skambinusio asmens, kodėl su juo norima susitikti. „Sako, ne telefoninis pokalbis. Tai ir sakau – kokie čia juokai“, - tęsė V. Tomaševskis.

LLRA lyderis savo pašnekovui teigė pasiūlęs kreiptis į savo vadovą. „Turit, sakau, savo viršininką. Kas ten – Grina? Grina. Tai va – tai tegul G. Grina man skambina. Tai aš su G. Grina rasiu laiko pabendrauti“, - pokalbį atpasakojo V. Tomaševskis.

Tai ne pirmas kartas, kai LLRA lyderis susikerta su VSD. Pernai spalį VSD paskelbė, kad LLRA bei su šia partija glaudžiai bendradarbiaujančios Rusų sąjungos atstovai yra lankęsi Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje. V. Tomaševskis šią informaciją neigė. „Mūsų atstovai nesilankė užsienyje dvejus metus. Jokiose valstybėse“, - naujienų agentūrai BNS sakė LLRA lyderis.