Svarbu
Registracija
Kartu mes stipresni
lzinios.lt 2014-08-21
Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime daug dėmesio bus skiriama padėčiai Ukrainoje ir pasikeitusiai saugumo situacijai mūsų regione aptarti. Renginio šeimininkės Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas pažymi, kad privalu stiprinti Aljanso gebėjimą greitai reaguoti į grėsmes sąjungininkams.
Pasak D. Hunto, Jungtinė Karalystė sutinka, kad, siekiant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais išaugusias grėsmes, reikėtų stiprinti NATO buvimą Rytų Europoje. Kokia forma tai galėtų būti padaryta, bus diskutuojama rugsėjo 4-5 dienomis Velse.
Rusijos embargas neišgąsdino
- Rusijos agresija prieš Ukrainą smarkiai pakeitė saugumo situaciją Europoje. Nemažai ekspertų kalba apie naują šaltąjį karą. Kas jūsų šaliai kelia didžiausią susirūpinimą dėl įtemptos padėties Rytų Europoje?
- Jungtinė Karalystė tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Tikime, kad didžioji Ukrainos gyventojų dalis ir tarptautinė bendruomenė nusiteikusi lygiai taip pat. Žmonės nori stabilumo, greičiau atkurti tai, kas buvo sugriauta, atitaisyti žalą, kurią padarė buvęs korumpuotas režimas. Norime padėti Ukrainos žmonėms.
Esame labai susirūpinę dėl to, kas vyksta šioje šalyje. Mums nerimą kelia neteisėta Krymo aneksija, taip pat – Rytų Ukrainos destabilizacija. Labai norėtume pamatyti Rusijos pastangas deeskaluoti krizę, kad ši šalis pasinaudotų savo įtaka separatistams, ir krizė būtų nuslopinta. Ukrainos žmonės galėtų grįžti prie normalaus gyvenimo ir kurti savo puikios šalies ateitį. Tai yra mūsų dėmesio centre. Tai ir stengiamės pasiekti dirbdami su kitais tarptautinės bendruomenės nariais, tokiais artimais partneriais kaip Lietuva.
- Iki šiol Vakarų sankcijos nesustabdė Rusijos nuo konflikto eskalavimo. Kokia yra jūsų šalies pozicija dėl priemonių, galinčių atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos prieš Ukrainą?
- Sankcijų poveikį išmatuoti sunku. Tai sakau, nes Užsienio reikalų ministerijoje dirbau sankcijų politikos srityje. Manau, kad sankcijos parodė Rusijai, jog ji turės nuostolių dėl veiksmų, kurių imasi Ukrainoje, sulauks dėl to pasekmių. Sankcijos yra svarbi mūsų atsako į šią krizę dalis. Nemanau, kad turėtume trauktis iš šio kelio.
Kaip atgrasyti Rusiją nuo veiksmų, kurių ji dabar imasi Ukrainoje? Norime matyti NATO, pajėgią pasiūlyti efektyvias atgrasymo priemones. Todėl taip aktyviai siekiame, kad NATO viršūnių susitikime apžvelgtume, kaip plėtosime Aljanso ateitį, kad jis būtų pajėgus reaguoti į kylančias grėsmes. Štai kodėl skatiname NATO sąjungininkes iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto padidinti finansavimą gynybai ir bent 20 proc. šios sumos skirti naujai ginkluotei įsigyti ir tyrimams vykdyti.
- Į Vakarų sankcijas Rusija atsakė draudimu įvežti daugelio rūšių maisto produktus iš Europos Sąjungos (ES), JAV, kitų valstybių. Kokį poveikį tai turės jūsų šaliai?
- Tai – nuviliantis įvykių posūkis. Rusija tam neturėjo pagrindo, ji turėtų sutelkti dėmesį į konflikto Ukrainoje deeskalavimą, o ne imtis tokių priemonių prieš ES šalis, mūsų draugus ir partnerius JAV, Norvegijoje.
Pripažįstame, kad Rusijos veiksmai darys poveikį ES valstybėms, taip pat ir Lietuvai. Sankcijos maisto ir žemės ūkio produktų eksporto iš Jungtinės Karalystės dramatiškai nepaveiks. Žemės ūkio produktų eksportas į Rusiją sudaro apie 0,2 proc. viso šių produktų eksporto. Nepaisydami to, ir toliau sieksime tvirto, ryžtingo tarptautinio atsako dėl Rusijos nepriimtino elgesio Ukrainoje.
Ambicingi prioritetai
- Rugsėjo pradžioje pasaulio lyderiai susirinks į Velse vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas iškėlė penkis tikslus šiam susitikimui. Kokie jie?
- Pirmiausia reikia pasakyti, kad tai NATO susitikimas, mes nenustatome konkrečios jo darbotvarkės. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos norėtume pasiekti šiame viršūnių susitikime. Būtina apsvarstyti ir įvertinti ilgalaikį Rusijos ir Ukrainos konflikto poveikį bei kintančią geostrateginę saugumo situaciją prie NATO sienų. Turime stiprinti NATO gebėjimą greitai reaguoti į bet kokią grėsmę sąjungininkams, nuraminti tuos, kurie baiminasi dėl savo šalies saugumo ir atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.
Prie pabaigos artėja ilgiausia NATO kovinė misija – turime aptarti naują santykių su Afganistanu skyrių. Per viršūnių susitikimą pagerbsime savo šalių pajėgų ir Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) aukas. Savo partneriams pristatysime Jungtinės Karalystės karinį paktą. Norime pasidalyti gerąja patirtimi ir didinti vertę, kurią kiekvienas sąjungininkas teikia savo ginkluotosioms pajėgoms, karių šeimoms per jų tarnybą ir po jos. Tai asmeninis Jungtinės Karalystės premjero prioritetas.
Turime užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi kovoti su naujomis grėsmėmis, kylančiomis dėl nestabilių valstybių, regioninių konfliktų, terorizmo, kibernetinių atakų. Svarbu sutarti, kaip Aljansas teiks praktinę pagalbą šalims, turinčioms sustiprinti savo gynybą ir saugumą. Skatiname sąjungininkes skirti daugiau pinigų gynybai. NATO turi daugybę partnerių. Privalome stiprinti santykius su jais, kad galėtume veikti kartu.
Tai – ambicingi prioritetai. Dirbdami kartu, būsime stipresni – tai Velso viršūnių susitikimo ambicija.
- Balandžio pabaigoje Jungtinė Karalystė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misiją sustiprino atsiųsdama keturis naikintuvus. Kokius dar žingsnius jūsų šalis ketina žengti, kad sustiprintų mūsų regiono saugumą?
- Pirmiausia noriu pasakyti, kad mūsų misijos nariai jaučia didžiulę paramą Lietuvoje. Tai labai pozityvi patirtis. Norėdami sustiprinti Lietuvos ir kitų Rytų sąjungininkių saugumą darome labai daug. Keturi karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misiją vykdys iki šio mėnesio pabaigos, kai šias pareigas perleis kanadiečiams. Lenkijos oro erdvę iki gruodžio vidurio saugo išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvai.
Daug prisidedame ir per karines pratybas. Į spalio mėnesį Lenkijoje vyksiančias pratybas „Juodasis erelis“ siųsime 1300 karių, taip pat 350 tankų ir kitų šarvuočių. Tai – reikšmingas indėlis. Tikimės, kad tai padės nuraminti mūsų draugus ir sąjungininkus Rytų šalyse.
- Kilo diskusijų dėl nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo Rytų Europoje. Kokia Jungtinės Karalystės pozicija šiuo klausimu?
- Sutinkame, kad reikėtų padidinti buvimą šioje pasaulio dalyje, siekiant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais išaugusią grėsmę saugumui. Kokia forma tai turėtų būti daroma, dar neturime tvirtų išvadų. Tam ir yra NATO viršūnių susitikimas, apie tai bus diskutuojama. Esame įsitikinę, turi būti padaryta daugiau. Šiam klausimui skiriame ypatingą dėmesį.
- Nuo komunistinio bloko Rytų Europoje žlugimo NATO dėjo daug pastangų norėdama glaudžiau bendradarbiauti su Maskva, siekdama strateginės partnerystės. Dabar Jungtinės Karalystės premjeras D. Cameronas paragino Aljansą permąstyti ilgalaikius santykius su Rusija. Kaip gali keistis bendradarbiavimas su Maskva?
- Nenorėčiau užbėgti už akių tam, kas bus svarstoma NATO viršūnių susitikime. Tačiau manau, kad gana aišku, jog turime išlaikyti tvirtą atsaką į tai, kas vyksta mūsų Rytų kaimynystėje. Juk tai turi įtakos visų mūsų bendram saugumui. Turime permąstyti ilgalaikius santykius, tai, kokia ateitis jų laukia.
NATO bandė skatinti strateginę partnerystę su Rusija. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ši šalis parodė, kad NATO mato kaip priešininkę. Mes norėjome ne to. Taigi, kaip mums į tai reaguoti? Prireiks daug NATO sąjungininkių dėmesio ir pastangų, diskusijų. Tačiau visiškai aišku, kad bendradarbiavimas turi keistis.
Investuoja į dvišalius santykius
- Jungtinė Karalystė – tarptautinės politikos sunkiasvorė. Ar bendradarbiavimas su tokiomis mažomis valstybėmis kaip Lietuva svarbus jūsų šaliai?
- Neabejotinai svarbus. Dvišaliai Jungtinės Karalystės ir Lietuvos santykiai tikrai stiprūs. Jie svarbūs dėl daugybės priežasčių ir bendrų tikslų. Duosiu konkrečių pavyzdžių. Pasižiūrėkime į Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai praėjusiais metais. Jūsų šalis atliko puikų darbą, ji išjudino ir pastūmėjo į priekį daug svarbių klausimų. Sugebėjote pasiekti susitarimą dėl daugiamečio ES biudžeto. Esame partneriai Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Darbas joje dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Faktas, kad ten bendradarbiaujame labai glaudžiai, yra itin svarbus. Pastaraisiais metais Jungtinės Karalystės eksportas į Lietuvą labai išaugo. Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę taip pat auga.
Kad mūsų dvišaliai santykiai yra reikšmingi ir svarbūs, rodo ir tai, jog mes investuojame į savo šalies ambasadą čia, Vilniuje, didiname ją. Norime kurti santykius, investuoti į juos.
- Kokiose srityse dvišaliai santykiai galėtų būti stiprinami?
- Norime plėtoti bendradarbiavimą su Lietuva daugelyje sričių. Pastaraisiais metais ypač aktualios europinės reformos. Jos būtų naudingos ne tik Jungtinei Karalystei, bet ir visoms ES šalims narėms. Norime, kad ES taptų konkurencingesnė, galėtų varžytis su augančia Azijos ar kita pasaulio ekonomika. Siekiame, kad Bendrija būtų demokratiškai atskaitingesnė – taip europiečiams ji taptų artimesnė, jie nemanytų, kad ES yra primesta. Žinau, kad lankstesnės, teisingesnės ES norima ir Lietuvoje.
Mūsų šalys labai remia siekį stiprinti ES bendrąją rinką. Kartu darome daug šia kryptimi. Galime padaryti dar daugiau. Darbui su jūsų šalies ministrais, verslininkais, akademinės bendruomenės nariais skirsiu daug dėmesio.
- 2017 metais JK planuoja rengti referendumą dėl pasitraukimo iš ES. Kodėl jūsų šalis svarsto atsiskirti nuo šio europinio projekto?
- Noriu išsklaidyti šį mitą. Jungtinės Karalystės premjeras mano, kad mūsų šalies strateginis tikslas būti ES, debatų širdyje. Labai energingai siekiame reformų, pakeisti ES į gera. Taigi tikrai nesiekiame atsiskirti nuo ES. Premjeras nori agituoti už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų reformuotoje ES. Tai pagrindinis dalykas.