Kartu mes stipresni

lzinios.lt 2014-08-21

Vel­se vyk­sian­čia­me NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me daug dė­me­sio bus ski­ria­ma pa­dė­čiai Ukrai­no­je ir pa­si­kei­tu­siai sau­gu­mo si­tua­ci­jai mū­sų re­gio­ne ap­tar­ti. Ren­gi­nio šei­mi­nin­kės Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Da­vi­das Hun­tas pa­žy­mi, kad pri­va­lu stip­rin­ti Al­jan­so ge­bė­ji­mą grei­tai rea­guo­ti į grės­mes są­jun­gi­nin­kams.

Pa­sak D. Hun­to, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė su­tin­ka, kad, sie­kiant rea­guo­ti į pa­sta­rai­siais mė­ne­siais iš­au­gu­sias grės­mes, rei­kė­tų stip­rin­ti NA­TO bu­vi­mą Ry­tų Eu­ro­po­je. Ko­kia for­ma tai ga­lė­tų bū­ti pa­da­ry­ta, bus dis­ku­tuo­ja­ma rug­sė­jo 4-5 die­no­mis Vel­se.

Ru­si­jos em­bar­gas neišgąsdino

- Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Ukrai­ną smar­kiai pa­kei­tė sau­gu­mo si­tua­ci­ją Eu­ro­po­je. Ne­ma­žai eks­per­tų kal­ba apie nau­ją šal­tą­jį ka­rą. Kas jū­sų ša­liai ke­lia di­džiau­sią su­si­rū­pi­ni­mą dėl įtemp­tos pa­dė­ties Ry­tų Eu­ro­po­je?

- Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė tvir­tai įsi­pa­rei­go­ju­si rem­ti Ukrai­nos su­ve­re­ni­te­tą, ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Ti­ki­me, kad di­džio­ji Ukrai­nos gy­ven­to­jų da­lis ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė nu­si­tei­ku­si ly­giai taip pat. Žmo­nės no­ri sta­bi­lu­mo, grei­čiau at­kur­ti tai, kas bu­vo su­griau­ta, ati­tai­sy­ti ža­lą, ku­rią pa­da­rė bu­vęs ko­rum­puo­tas re­ži­mas. No­ri­me pa­dė­ti Ukrai­nos žmo­nėms.

Esa­me la­bai su­si­rū­pi­nę dėl to, kas vyks­ta šio­je ša­ly­je. Mums ne­ri­mą ke­lia ne­tei­sė­ta Kry­mo anek­si­ja, taip pat – Ry­tų Ukrai­nos des­ta­bi­li­za­ci­ja. La­bai no­rė­tu­me pa­ma­ty­ti Ru­si­jos pa­stan­gas dees­ka­luo­ti kri­zę, kad ši ša­lis pa­si­nau­do­tų sa­vo įta­ka se­pa­ra­tis­tams, ir kri­zė bū­tų nu­slo­pin­ta. Ukrai­nos žmo­nės ga­lė­tų grįž­ti prie nor­ma­laus gy­ve­ni­mo ir kur­ti sa­vo pui­kios ša­lies at­ei­tį. Tai yra mū­sų dė­me­sio cen­tre. Tai ir sten­gia­mės pa­siek­ti dirb­da­mi su ki­tais tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės na­riais, to­kiais ar­ti­mais par­tne­riais kaip Lie­tu­va.

- Iki šiol Va­ka­rų sank­ci­jos ne­sus­tab­dė Ru­si­jos nuo konf­lik­to es­ka­la­vi­mo. Ko­kia yra jū­sų ša­lies po­zi­ci­ja dėl prie­mo­nių, ga­lin­čių at­gra­sy­ti Ru­si­ją nuo to­les­nės ag­re­si­jos prieš Ukrai­ną?

- Sank­ci­jų po­vei­kį iš­ma­tuo­ti su­nku. Tai sa­kau, nes Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je dir­bau sank­ci­jų po­li­ti­kos sri­ty­je. Ma­nau, kad sank­ci­jos par­odė Ru­si­jai, jog ji tu­rės nuo­sto­lių dėl veiks­mų, ku­rių im­asi Ukrai­no­je, su­lauks dėl to pa­sek­mių. Sank­ci­jos yra svar­bi mū­sų at­sa­ko į šią kri­zę da­lis. Ne­ma­nau, kad tu­rė­tu­me trauk­tis iš šio ke­lio.

 

Kaip at­gra­sy­ti Ru­si­ją nuo veiks­mų, ku­rių ji da­bar im­asi Ukrai­no­je? No­ri­me ma­ty­ti NA­TO, pa­jė­gią pa­siū­ly­ti efek­ty­vias at­gra­sy­mo prie­mo­nes. To­dėl taip ak­ty­viai sie­kia­me, kad NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me apž­velg­tu­me, kaip plė­to­si­me Al­jan­so at­ei­tį, kad jis bū­tų pa­jė­gus rea­guo­ti į ky­lan­čias grės­mes. Štai ko­dėl ska­ti­na­me NA­TO są­jun­gi­nin­kes iki 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai ir bent 20 proc. šios su­mos skir­ti nau­jai gink­luo­tei įsi­gy­ti ir ty­ri­mams vyk­dy­ti.

- Į Va­ka­rų sank­ci­jas Ru­si­ja at­sa­kė drau­di­mu įvež­ti dau­ge­lio rū­šių mais­to pro­duk­tus iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), JAV, ki­tų vals­ty­bių. Ko­kį po­vei­kį tai tu­rės jū­sų ša­liai?

- Tai – nu­vi­lian­tis įvy­kių po­sū­kis. Ru­si­ja tam ne­tu­rė­jo pa­grin­do, ji tu­rė­tų su­telk­ti dė­me­sį į konf­lik­to Ukrai­no­je dees­ka­la­vi­mą, o ne im­tis to­kių prie­mo­nių prieš ES ša­lis, mū­sų drau­gus ir par­tne­rius JAV, Nor­ve­gi­jo­je.

Pri­pa­žįs­ta­me, kad Ru­si­jos veiks­mai da­rys po­vei­kį ES vals­ty­bėms, taip pat ir Lie­tu­vai. Sank­ci­jos mais­to ir že­mės ūkio pro­duk­tų eks­por­to iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės dra­ma­tiš­kai ne­pa­veiks. Že­mės ūkio pro­duk­tų eks­por­tas į Ru­si­ją su­da­ro apie 0,2 proc. vi­so šių pro­duk­tų eks­por­to. Ne­pai­sy­da­mi to, ir to­liau siek­si­me tvir­to, ryž­tin­go tarp­tau­ti­nio at­sa­ko dėl Ru­si­jos ne­priim­ti­no el­ge­sio Ukrai­no­je.

Am­bi­cin­gi prioritetai

- Rug­sė­jo pra­džio­je pa­sau­lio ly­de­riai su­si­rinks į Vel­se vyk­sian­tį NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­nas iš­kė­lė pen­kis tiks­lus šiam su­si­ti­ki­mui. Ko­kie jie?

- Pir­miau­sia rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tai NA­TO su­si­ti­ki­mas, mes ne­nus­ta­to­me kon­kre­čios jo dar­bot­var­kės. Ta­čiau yra ke­li da­ly­kai, ku­riuos no­rė­tu­me pa­siek­ti šia­me vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. Bū­ti­na aps­vars­ty­ti ir įver­tin­ti il­ga­lai­kį Ru­si­jos ir Ukrai­nos konf­lik­to po­vei­kį bei kin­tan­čią geos­tra­te­gi­nę sau­gu­mo si­tua­ci­ją prie NA­TO sie­nų. Tu­ri­me stip­rin­ti NA­TO ge­bė­ji­mą grei­tai rea­guo­ti į bet ko­kią grės­mę są­jun­gi­nin­kams, nu­ra­min­ti tuos, ku­rie bai­mi­na­si dėl sa­vo ša­lies sau­gu­mo ir at­gra­sy­ti Ru­si­ją nuo to­les­nės ag­re­si­jos.

Prie pa­bai­gos ar­tė­ja il­giau­sia NA­TO ko­vi­nė mi­si­ja – tu­ri­me ap­tar­ti nau­ją san­ty­kių su Af­ga­nis­ta­nu sky­rių. Per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą pa­gerb­si­me sa­vo ša­lių pa­jė­gų ir Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­gal­bos pa­jė­gų (ISAF) au­kas. Sa­vo par­tne­riams pri­sta­ty­si­me Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ka­ri­nį pa­ktą. No­ri­me pa­si­da­ly­ti ge­rą­ja pa­tir­ti­mi ir di­din­ti ver­tę, ku­rią kiek­vie­nas są­jun­gi­nin­kas tei­kia sa­vo gink­luo­to­sioms pa­jė­goms, ka­rių šei­moms per jų tar­ny­bą ir po jos. Tai as­me­ni­nis Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ro pri­ori­te­tas.

Tu­ri­me už­ti­krin­ti, kad NA­TO bū­tų pa­si­ren­gu­si ko­vo­ti su nau­jo­mis grės­mė­mis, ky­lan­čio­mis dėl ne­sta­bi­lių vals­ty­bių, re­gio­ni­nių konf­lik­tų, te­ro­riz­mo, ki­ber­ne­ti­nių at­akų. Svar­bu su­tar­ti, kaip Al­jan­sas teiks pra­kti­nę pa­gal­bą ša­lims, tu­rin­čioms su­stip­rin­ti sa­vo gy­ny­bą ir sau­gu­mą. Ska­ti­na­me są­jun­gi­nin­kes skir­ti dau­giau pi­ni­gų gy­ny­bai. NA­TO tu­ri dau­gy­bę par­tne­rių. Pri­va­lo­me stip­rin­ti san­ty­kius su jais, kad ga­lė­tu­me veik­ti kar­tu.

Tai – am­bi­cin­gi pri­ori­te­tai. Dirb­da­mi kar­tu, bū­si­me stip­res­ni – tai Vel­so vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo am­bi­ci­ja.

- Ba­lan­džio pa­bai­go­je Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vės ap­sau­gos mi­si­ją su­stip­ri­no at­siųs­da­ma ke­tu­ris nai­kin­tu­vus. Ko­kius dar žings­nius jū­sų ša­lis ke­ti­na ženg­ti, kad su­stip­rin­tų mū­sų re­gio­no sau­gu­mą?

- Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų mi­si­jos na­riai jau­čia di­džiu­lę par­amą Lie­tu­vo­je. Tai la­bai po­zi­ty­vi pa­tir­tis. No­rė­da­mi su­stip­rin­ti Lie­tu­vos ir ki­tų Ry­tų są­jun­gi­nin­kių sau­gu­mą da­ro­me la­bai daug. Ke­tu­ri ka­ra­liš­kų­jų oro pa­jė­gų nai­kin­tu­vai „Eu­ro­figh­ter Typ­hoon“ Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vės ap­sau­gos mi­si­ją vyk­dys iki šio mė­ne­sio pa­bai­gos, kai šias par­ei­gas per­leis ka­na­die­čiams. Len­ki­jos oro erd­vę iki gruo­džio vi­du­rio sau­go iš­anks­ti­nio pers­pė­ji­mo ir kon­tro­lės sis­te­mos lėk­tu­vai.

Daug pri­si­de­da­me ir per ka­ri­nes pra­ty­bas. Į spa­lio mė­ne­sį Len­ki­jo­je vyk­sian­čias pra­ty­bas „Juo­da­sis ere­lis“ sių­si­me 1300 ka­rių, taip pat 350 tan­kų ir ki­tų šar­vuo­čių. Tai – reikš­min­gas in­dė­lis. Ti­ki­mės, kad tai pa­dės nu­ra­min­ti mū­sų drau­gus ir są­jun­gi­nin­kus Ry­tų ša­ly­se.

- Ki­lo dis­ku­si­jų dėl nuo­la­ti­nių NA­TO pa­jė­gų dis­lo­ka­vi­mo Ry­tų Eu­ro­po­je. Ko­kia Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu?

- Su­tin­ka­me, kad rei­kė­tų pa­di­din­ti bu­vi­mą šio­je pa­sau­lio da­ly­je, sie­kiant rea­guo­ti į pa­sta­rai­siais mė­ne­siais iš­au­gu­sią grės­mę sau­gu­mui. Ko­kia for­ma tai tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma, dar ne­tu­ri­me tvir­tų iš­va­dų. Tam ir yra NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, apie tai bus dis­ku­tuo­ja­ma. Esa­me įsi­ti­ki­nę, tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta dau­giau. Šiam klau­si­mui ski­ria­me ypa­tin­gą dė­me­sį.

- Nuo ko­mu­nis­ti­nio blo­ko Ry­tų Eu­ro­po­je žlu­gi­mo NA­TO dė­jo daug pa­stan­gų no­rė­da­ma glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti su Mask­va, siek­da­ma stra­te­gi­nės par­tne­rys­tės. Da­bar Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ras D. Ca­me­ro­nas par­agi­no Al­jan­są per­mąs­ty­ti il­ga­lai­kius san­ty­kius su Ru­si­ja. Kaip ga­li keis­tis bend­ra­dar­bia­vi­mas su Mask­va?

- Ne­no­rė­čiau už­bėg­ti už akių tam, kas bus svars­to­ma NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­me. Ta­čiau ma­nau, kad ga­na aiš­ku, jog tu­ri­me iš­lai­ky­ti tvir­tą at­sa­ką į tai, kas vyks­ta mū­sų Ry­tų kai­my­nys­tė­je. Juk tai tu­ri įta­kos vi­sų mū­sų bend­ram sau­gu­mui. Tu­ri­me per­mąs­ty­ti il­ga­lai­kius san­ty­kius, tai, ko­kia at­ei­tis jų lau­kia.

NA­TO ban­dė ska­tin­ti stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę su Ru­si­ja. Ta­čiau pa­sta­rai­siais mė­ne­siais ši ša­lis par­odė, kad NA­TO ma­to kaip prieš­inin­kę. Mes no­rė­jo­me ne to. Tai­gi, kaip mums į tai rea­guo­ti? Pri­reiks daug NA­TO są­jun­gi­nin­kių dė­me­sio ir pa­stan­gų, dis­ku­si­jų. Ta­čiau vi­siš­kai aiš­ku, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas tu­ri keis­tis.

In­ves­tuo­ja į dvi­ša­lius santykius

- Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė – tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos su­nkias­vo­rė. Ar bend­ra­dar­bia­vi­mas su to­kio­mis ma­žo­mis vals­ty­bė­mis kaip Lie­tu­va svar­bus jū­sų ša­liai?

- Ne­abe­jo­ti­nai svar­bus. Dvi­ša­liai Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos san­ty­kiai ti­krai stip­rūs. Jie svar­būs dėl dau­gy­bės prie­žas­čių ir bend­rų tiks­lų. Duo­siu kon­kre­čių pa­vyz­džių. Pa­si­žiū­rė­ki­me į Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai pra­ėju­siais me­tais. Jū­sų ša­lis at­li­ko pui­kų dar­bą, ji iš­ju­di­no ir pa­stū­mė­jo į prie­kį daug svar­bių klau­si­mų. Su­ge­bė­jo­te pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą dėl dau­gia­me­čio ES biu­dže­to. Esa­me par­tne­riai Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. Dar­bas jo­je da­bar yra svar­bes­nis nei bet ka­da anks­čiau. Fak­tas, kad ten bend­ra­dar­biau­ja­me la­bai glau­džiai, yra itin svar­bus. Pa­sta­rai­siais me­tais Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės eks­por­tas į Lie­tu­vą la­bai iš­au­go. Lie­tu­vos eks­por­tas į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę taip pat au­ga.

Kad mū­sų dvi­ša­liai san­ty­kiai yra reikš­min­gi ir svar­būs, ro­do ir tai, jog mes in­ves­tuo­ja­me į sa­vo ša­lies am­ba­sa­dą čia, Vil­niu­je, di­di­na­me ją. No­ri­me kur­ti san­ty­kius, in­ves­tuo­ti į juos.

- Ko­kio­se sri­ty­se dvi­ša­liai san­ty­kiai ga­lė­tų bū­ti stip­ri­na­mi?

- No­ri­me plė­to­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su Lie­tu­va dau­ge­ly­je sri­čių. Pa­sta­rai­siais me­tais ypač ak­tua­lios eu­ro­pi­nės re­for­mos. Jos bū­tų nau­din­gos ne tik Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei, bet ir vi­soms ES ša­lims na­rėms. No­ri­me, kad ES tap­tų kon­ku­ren­cin­ges­nė, ga­lė­tų var­žy­tis su au­gan­čia Azi­jos ar ki­ta pa­sau­lio eko­no­mi­ka. Sie­kia­me, kad Bend­ri­ja bū­tų de­mo­kra­tiš­kai at­skai­tin­ges­nė – taip eu­ro­pie­čiams ji tap­tų ar­ti­mes­nė, jie ne­ma­ny­tų, kad ES yra pri­mes­ta. Ži­nau, kad lanks­tes­nės, tei­sin­ges­nės ES no­ri­ma ir Lie­tu­vo­je.

Mū­sų ša­lys la­bai re­mia sie­kį stip­rin­ti ES bend­rą­ją rin­ką. Kar­tu da­ro­me daug šia kryp­ti­mi. Ga­li­me pa­da­ry­ti dar dau­giau. Dar­bui su jū­sų ša­lies mi­nis­trais, vers­li­nin­kais, aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės na­riais skir­siu daug dė­me­sio.

- 2017 me­tais JK pla­nuo­ja reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl pa­si­trau­ki­mo iš ES. Ko­dėl jū­sų ša­lis svars­to at­sis­kir­ti nuo šio eu­ro­pi­nio pro­jek­to?

- No­riu iš­sklai­dy­ti šį mi­tą. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­ras ma­no, kad mū­sų ša­lies stra­te­gi­nis tiks­las bū­ti ES, de­ba­tų šir­dy­je. La­bai ener­gin­gai sie­kia­me re­for­mų, pa­keis­ti ES į ge­ra. Tai­gi ti­krai ne­sie­kia­me at­sis­kir­ti nuo ES. Prem­je­ras no­ri agi­tuo­ti už tai, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė lik­tų re­for­muo­to­je ES. Tai pa­grin­di­nis da­ly­kas.