Svarbu
Registracija
Kas stovi už agresorės nugaros?
lzinios.lt 2014-09-11
„Pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu toks esi“, - byloja liaudies išmintis. Draugų reikia net stalininės Sovietų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos keliu žvaliai einančiai Rusijai.
Pastaraisiais metais jos valdžia išdidžiai leisdavo suprasti, pirmiausia - rusų tautai, subūrusi draugų bloką, kuris gali būti efektyvi atsvara dominuojančioms demokratinių Vakarų valstybių struktūroms. Turima galvoje, žinoma, rusų iniciatyva sukurta valstybių grupė BRICS, kurią, be pačios Rusijos, sudaro Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika.
Dar 2011-aisiais Kinijoje vykusiame BRICS pasitarime Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas gyrėsi, kad BRICS „dabar atstovauja trijų kontinentų stambiausios valstybės“. „O mūsų šalių susivienijimo, šalių forumo ekonominis potencialas, politinės galimybės ir raidos perspektyvos yra išskirtinės ir atveria naujus bendradarbiavimo visose srityse horizontus“, - anuomet šviesaus rytojaus vizijomis švaistėsi jis. Prieš trejus metus, kai Vakaruose ūkio krizė buvo pasiekusi dugną, susirinkę BRICS valstybių vadovai sprendė pasauliui gyvybiškai svarbų klausimą, kurio formuluotė buvo diplomatiškai aptaki: pasitarimas dėl „BRICS bankų finansinio bendradarbiavimo mechanizmo“. Kitaip tariant, susivienijusios šalys buvo ryžtingai nusiteikusios pakeisti pagrindinę pasaulio valiutą - JAV dolerį ir atimti iš Vakarų finansinį instrumentą, kuris po Antrojo pasaulinio karo tapo demokratinio pasaulio dominavimo simboliu.
Žinoma, siekiant užvaldyti JAV dolerio jėgą vien gražių deklaracijų neužtenka. Reikia ir atitinkamos finansinės galios. Dar šių metų pradžioje Rusijos žiniasklaida mirgėjo publikacijomis, kokius esą kalnus nuvertė BRICS. Buvo teigiama, kad nors XXI amžiaus pradžioje keturiose grupės valstybėse (Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje) gyveno 40 proc. pasaulio gyventojų, šalys sugebėjo sukurti tik 8 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Didžiuotasi, kad 2013 metais šis rodiklis pakilo iki 14 procentų.
Kartu buvo vis prikišama, jog G7 klubo, kuriam priklauso turtingiausias valstybes JAV, Vokietija, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kanada, indėlis į pasaulio BVP sumažėjo nuo 60 proc. 2000-aisiais iki 47 proc. pernai. Įdomu tai, kad 1975 metais suburtą G7 prieš kurį laiką pakeitė G8, kurio veikloje bent jau iki karo Ukrainoje dalyvavo ir pati Rusija. Tikriausiai G7 buvo prisimintas dėl viešųjų ryšių - žiūrėkite, kaip blogai tam vakarietiškam blokui sekasi, o Rusija, supraskite, yra kito, perspektyvesnio, klubo narė.
Tačiau agresija Ukrainoje atskleidė tikrąjį Rusijos veidą ir vos per kelis mėnesius daug ką pakeitė. Jau net ir rusakalbė žiniasklaida pripažįsta, kad BRICS šalių ekonomikai atėjo metas paleisti į eterį signalą SOS. Ir labai stiprų. Mat ši grupė jau stovi ant recesijos slenksčio, o kai kuriose BRICS šalyse ji jau prasidėjo.
Pavyzdžiui, recesiją jau išgyvena beveik 200 mln. gyventojų turinti Brazilija - šiemet jos BVP smuko du ketvirčius iš eilės, o per metus šios šalies ūkis, kaip prognozuojama, turėtų susitraukti 1 procentu. Nuo 2005 iki 2012 metų vidutiniškai po 8,4 proc. kasmet augusi Indijos ekonomika šiemet greičiausiai teparodys jau 4,5 proc. augimą. Esant dabartiniam infliacijos tempui Indijoje, iš esmės tai - nulis.
Makroekonomikos ekspertai atkreipia dėmesį ir į dideles grėsmes Kinijos ūkiui. 2013 metais Kinijos BVP augo 7,5 proc. - kiekvienai šaliai tai nemažai. Tačiau nerimą kinams turėtų kelti struktūra, iš ko šis augimas buvo sudarytas. Ankstesniais metais buvo matyti net didesnis kinų ekonomikos augimas. Tačiau jis nerimo nekėlė, nes pirmiausia buvo paremtas augančia gamyba. Pernai - jau viskas kitaip. Kinijos BVP šoko į viršų pirmiausia dėl perdėto, ekspertų nuomone, investuotojų aktyvumo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Kitaip sakant, Kinijai gresia vadinamasis NT burbulas, kuris jau buvo sukėlęs didžiausią žmonijos istorijoje ekonomikos krizę Vakaruose.
Pagaliau - Rusija. Rugpjūčio pradžioje net JAV prezidentas Barackas Obama, kalbėdamas su žurnalo „The Economist“ žurnalistu, sumenkino Rusijos vaidmenį pasaulyje teigdamas, kad tai šalis, kuri „nieko negamina“. Iki šiol ši valstybė sėkmingai gyveno pardavinėdama savo gamtos turtus. Iki 2011 metų prekiaudama nafta ir dujomis Rusija net sugebėjo pasiekti 5-6 proc. BVP augimą kasmet. Tačiau jau kitais metais, iškart po pasitarimo Kinijoje, Rusijos BVP krito iki 2 procentų. Toks pat jis išliko ir 2013-aisiais. O šiemet Rusijos ekonomiką jau apskritai sukaustė stagnacija, ir niekas nenustebtų, jei ji parodys į brazilų panašų rezultatą.
Rusų ekonomistai piktinasi, jog recesiją BRICS šalyse skatina „dolerių nutekėjimas atgal į tėvynę“. Kitaip sakant, iš ekonomiškai, politiškai ir visais kitais atžvilgiais nestabilių šalių traukiasi investicijos. Tačiau ar tikrai yra pagrindo piktintis? Juk pati BRICS, daugiausia Rusijos ir Kinijos paskatinta, buvo užsimojusi apkarpyti JAV dolerio galias?
Atrodo, Sovietų Sąjungos palikimą perėmusiai Rusijai ir vėl nepasisekė su draugais. Tik kvailiai gali manyti, kad jei Rusija dėl invazijos Ukrainoje dus pasaulio politikos atliekų pelkėje, jai puls padėti Kinija, Indija ar Brazilija. Nors Rusija dėl abejotinos draugystės pasirengusi joms padėti, o galbūt net jau seniai padeda - pigiomis dujomis, pigia nafta ar pigiais ginklais, net pigiomis paskolomis ar beprocentėmis subsidijomis. Kadaise Sovietų Sąjunga panašiai, šimtais milijardų, padėjo savo vargstantiems draugams - Vietnamui, tai pačiai Kinijai, Šiaurės Korėjai, Kubai, Zimbabvei ir kitoms savo pačių diktatorių nualintoms šalims. Galybės iliuzija daug kainuoja. Tačiau SSRS įgriuvus į ekonominę ir politinę duobę, nė viena milijardais šerta šalis net nebandė ištiesti pagalbos rankos, nes paprasčiausiai neturėjo iš ko. Neabejoju, kad tokia pat ateitis laukia ir šiuolaikinės į diktatūros liūną nugrimzdusios putininės imperijos.