Pa­sta­rai­siais me­tais jos val­džia iš­di­džiai leis­da­vo su­pras­ti, pir­miau­sia - ru­sų tau­tai, su­bū­ru­si drau­gų blo­ką, ku­ris ga­li bū­ti efek­ty­vi at­sva­ra do­mi­nuo­jan­čioms de­mo­kra­ti­nių Va­ka­rų vals­ty­bių struk­tū­roms. Tu­ri­ma gal­vo­je, ži­no­ma, ru­sų ini­cia­ty­va su­kur­ta vals­ty­bių gru­pė BRICS, ku­rią, be pa­čios Ru­si­jos, su­da­ro Bra­zi­li­ja, In­di­ja, Ki­ni­ja ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka.

Dar 2011-ai­siais Ki­ni­jo­je vy­ku­sia­me BRICS pa­si­ta­ri­me Ru­si­jos prem­je­ras Dmi­tri­jus Med­ve­de­vas gy­rė­si, kad BRICS „da­bar at­sto­vau­ja tri­jų kon­ti­nen­tų stam­biau­sios vals­ty­bės“. „O mū­sų ša­lių su­si­vie­ni­ji­mo, ša­lių fo­ru­mo eko­no­mi­nis po­ten­cia­las, po­li­ti­nės ga­li­my­bės ir rai­dos pers­pek­ty­vos yra iš­skir­ti­nės ir at­ve­ria nau­jus bend­ra­dar­bia­vi­mo vi­so­se sri­ty­se ho­ri­zon­tus“, - anuo­met švie­saus ry­to­jaus vi­zi­jo­mis švais­tė­si jis. Prieš tre­jus me­tus, kai Va­ka­ruo­se ūkio kri­zė bu­vo pa­sie­ku­si dug­ną, su­si­rin­kę BRICS vals­ty­bių va­do­vai spren­dė pa­sau­liui gy­vy­biš­kai svar­bų klau­si­mą, ku­rio for­mu­luo­tė bu­vo dip­lo­ma­tiš­kai ap­ta­ki: pa­si­ta­ri­mas dėl „BRICS ban­kų fi­nan­si­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo me­cha­niz­mo“. Ki­taip ta­riant, su­si­vie­ni­ju­sios ša­lys bu­vo ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­sios pa­keis­ti pa­grin­di­nę pa­sau­lio va­liu­tą - JAV do­le­rį ir ati­mti iš Va­ka­rų fi­nan­si­nį ins­tru­men­tą, ku­ris po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­po de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio do­mi­na­vi­mo sim­bo­liu.

Ži­no­ma, sie­kiant už­val­dy­ti JAV do­le­rio jė­gą vien gra­žių dek­la­ra­ci­jų ne­už­ten­ka. Rei­kia ir ati­tin­ka­mos fi­nan­si­nės ga­lios. Dar šių me­tų pra­džio­je Ru­si­jos ži­niask­lai­da mir­gė­jo pub­li­ka­ci­jo­mis, ko­kius esą kal­nus nu­ver­tė BRICS. Bu­vo tei­gia­ma, kad nors XXI am­žiaus pra­džio­je ke­tu­rio­se gru­pės vals­ty­bė­se (Bra­zi­li­jo­je, Ru­si­jo­je, In­di­jo­je ir Ki­ni­jo­je) gy­ve­no 40 proc. pa­sau­lio gy­ven­to­jų, ša­lys su­ge­bė­jo su­kur­ti tik 8 proc. pa­sau­li­nio bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Di­džiuo­ta­si, kad 2013 me­tais šis ro­dik­lis pa­ki­lo iki 14 pro­cen­tų.

Kar­tu bu­vo vis pri­ki­ša­ma, jog G7 klu­bo, ku­riam pri­klau­so tur­tin­giau­sias vals­ty­bes JAV, Vo­kie­ti­ja, Ja­po­ni­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja, Ita­li­ja ir Ka­na­da, in­dė­lis į pa­sau­lio BVP su­ma­žė­jo nuo 60 proc. 2000-ai­siais iki 47 proc. per­nai. Įdo­mu tai, kad 1975 me­tais su­bur­tą G7 prieš ku­rį lai­ką pa­kei­tė G8, ku­rio veik­lo­je bent jau iki ka­ro Ukrai­no­je da­ly­va­vo ir pa­ti Ru­si­ja. Ti­kriau­siai G7 bu­vo pri­si­min­tas dėl vie­šų­jų ry­šių - žiū­rė­ki­te, kaip blo­gai tam va­ka­rie­tiš­kam blo­kui se­ka­si, o Ru­si­ja, su­pras­ki­te, yra ki­to, pers­pek­ty­ves­nio, klu­bo na­rė.

Ta­čiau ag­re­si­ja Ukrai­no­je at­sklei­dė ti­krą­jį Ru­si­jos vei­dą ir vos per ke­lis mė­ne­sius daug ką pa­kei­tė. Jau net ir ru­sa­kal­bė ži­niask­lai­da pri­pa­žįs­ta, kad BRICS ša­lių eko­no­mi­kai at­ėjo me­tas pa­leis­ti į ete­rį sig­na­lą SOS. Ir la­bai stip­rų. Mat ši gru­pė jau sto­vi ant re­ce­si­jos slenks­čio, o kai ku­rio­se BRICS ša­ly­se ji jau pra­si­dė­jo.

Pa­vyz­džiui, re­ce­si­ją jau iš­gy­ve­na be­veik 200 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­ti Bra­zi­li­ja - šie­met jos BVP smu­ko du ket­vir­čius iš ei­lės, o per me­tus šios ša­lies ūkis, kaip prog­no­zuo­ja­ma, tu­rė­tų su­si­trauk­ti 1 pro­cen­tu. Nuo 2005 iki 2012 me­tų vi­du­ti­niš­kai po 8,4 proc. kas­met au­gu­si In­di­jos eko­no­mi­ka šie­met grei­čiau­siai te­pa­ro­dys jau 4,5 proc. au­gi­mą. Esant da­bar­ti­niam inf­lia­ci­jos tem­pui In­di­jo­je, iš es­mės tai - nu­lis.

Ma­kroe­ko­no­mi­kos eks­per­tai at­krei­pia dė­me­sį ir į di­de­les grės­mes Ki­ni­jos ūkiui. 2013 me­tais Ki­ni­jos BVP au­go 7,5 proc. - kiek­vie­nai ša­liai tai ne­ma­žai. Ta­čiau ne­ri­mą ki­nams tu­rė­tų kel­ti struk­tū­ra, iš ko šis au­gi­mas bu­vo su­da­ry­tas. Anks­tes­niais me­tais bu­vo ma­ty­ti net di­des­nis ki­nų eko­no­mi­kos au­gi­mas. Ta­čiau jis ne­ri­mo ne­kė­lė, nes pir­miau­sia bu­vo par­em­tas au­gan­čia ga­my­ba. Per­nai - jau vis­kas ki­taip. Ki­ni­jos BVP šo­ko į vir­šų pir­miau­sia dėl per­dė­to, eks­per­tų nuo­mo­ne, in­ves­tuo­to­jų ak­ty­vu­mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je. Ki­taip sa­kant, Ki­ni­jai gre­sia va­di­na­ma­sis NT bur­bu­las, ku­ris jau bu­vo su­kė­lęs di­džiau­sią žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je eko­no­mi­kos kri­zę Va­ka­ruo­se.

Pa­ga­liau - Ru­si­ja. Rugp­jū­čio pra­džio­je net JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma, kal­bė­da­mas su žur­na­lo „The Eco­no­mist“ žur­na­lis­tu, su­men­ki­no Ru­si­jos vaid­me­nį pa­sau­ly­je teig­da­mas, kad tai ša­lis, ku­ri „nie­ko ne­ga­mi­na“. Iki šiol ši vals­ty­bė sėk­min­gai gy­ve­no par­da­vi­nė­da­ma sa­vo gam­tos tur­tus. Iki 2011 me­tų pre­kiau­da­ma naf­ta ir du­jo­mis Ru­si­ja net su­ge­bė­jo pa­siek­ti 5-6 proc. BVP au­gi­mą kas­met. Ta­čiau jau ki­tais me­tais, iš­kart po pa­si­ta­ri­mo Ki­ni­jo­je, Ru­si­jos BVP kri­to iki 2 pro­cen­tų. Toks pat jis iš­li­ko ir 2013-ai­siais. O šie­met Ru­si­jos eko­no­mi­ką jau aps­kri­tai su­kaus­tė stag­na­ci­ja, ir nie­kas ne­nus­teb­tų, jei ji par­odys į bra­zi­lų pa­na­šų re­zul­ta­tą.

Ru­sų eko­no­mis­tai pik­ti­na­si, jog re­ce­si­ją BRICS ša­ly­se ska­ti­na „do­le­rių nu­te­kė­ji­mas at­gal į tė­vy­nę“. Ki­taip sa­kant, iš eko­no­miš­kai, po­li­tiš­kai ir vi­sais ki­tais at­žvil­giais ne­sta­bi­lių ša­lių trau­kia­si in­ves­ti­ci­jos. Ta­čiau ar ti­krai yra pa­grin­do pik­tin­tis? Juk pa­ti BRICS, dau­giau­sia Ru­si­jos ir Ki­ni­jos pa­ska­tin­ta, bu­vo už­si­mo­ju­si ap­kar­py­ti JAV do­le­rio ga­lias?

At­ro­do, So­vie­tų Są­jun­gos pa­li­ki­mą pe­rė­mu­siai Ru­si­jai ir vėl ne­pa­si­se­kė su drau­gais. Tik kvai­liai ga­li ma­ny­ti, kad jei Ru­si­ja dėl in­va­zi­jos Ukrai­no­je dus pa­sau­lio po­li­ti­kos at­lie­kų pel­kė­je, jai puls pa­dė­ti Ki­ni­ja, In­di­ja ar Bra­zi­li­ja. Nors Ru­si­ja dėl abe­jo­ti­nos drau­gys­tės pa­si­ren­gu­si joms pa­dė­ti, o gal­būt net jau se­niai pa­de­da - pi­gio­mis du­jo­mis, pi­gia naf­ta ar pi­giais gink­lais, net pi­gio­mis pa­sko­lo­mis ar bep­ro­cen­tė­mis su­bsi­di­jo­mis. Ka­dai­se So­vie­tų Są­jun­ga pa­na­šiai, šim­tais mi­li­jar­dų, pa­dė­jo sa­vo vargs­tan­tiems drau­gams - Viet­na­mui, tai pa­čiai Ki­ni­jai, Šiau­rės Ko­rė­jai, Ku­bai, Zim­bab­vei ir ki­toms sa­vo pa­čių dik­ta­to­rių nu­alin­toms ša­lims. Ga­ly­bės iliu­zi­ja daug kai­nuo­ja. Ta­čiau SSRS įgriu­vus į eko­no­mi­nę ir po­li­ti­nę duo­bę, nė vie­na mi­li­jar­dais šer­ta ša­lis net ne­ban­dė iš­ties­ti pa­gal­bos ran­kos, nes pa­pras­čiau­siai ne­tu­rė­jo iš ko. Ne­abe­jo­ju, kad to­kia pat at­ei­tis lau­kia ir šiuo­lai­ki­nės į dik­ta­tū­ros liū­ną nu­grimz­du­sios pu­ti­ni­nės im­pe­ri­jos.