Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad šio dokumento ratifikavimas yra „pirmasis žingsnis, svarbus žingsnis“ kelyje į narystę Europos Sąjungoje.

„Pasakykite man, kas dabar išdrįs užtrenkti Ukrainai duris į Europą? Kas bus prieš mūsų būsimą narystę ES, kurios link šiandien žengiame savo pirmąjį, bet labai ryžtingą žingsnį?“ - sakė prezidentas.

Už sutarties ratifikavimą pasisakė 355 Rados deputatai, balsavusiųjų „prieš“ ar susilaikiusiųjų nebuvo.

Europos Parlamentas sutartį ratifikavo triuškinama balsų dauguma

Europos Parlamentas antradienį triuškinama balsų dauguma ratifikavo istorinę Ukrainos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartį - tai padaryta per tiesioginę vaizdo konferenciją su Ukrainos Aukščiausiąja Rada, kuri tuo pat metu patvirtino šį dokumentą.

„Tai istorinis momentas“, - sakė ES asamblėjos pirmininkas Martinas Schulzas, kreipdamasis į europarlamentarus Strasbūre.

Už sutarties ratifikavimą pasisakė 535 Europos Parlamento nariai, 127 balsavo prieš, o 35 susilaikė.

„Du parlamentai tai daro tuo pačiu metu pagal susitarimą – tai laisva demokratija, tai laisvas apsisprendimas, tai priešingybė diktuojamai demokratijai“, – pridūrė M.Schulzas.

Pasak jo, sutartis ratifikuota „dėl žmonių, kurie kovojo už demokratiją (Ukrainoje), svajonės“.

Tarp balsavusiųjų „prieš“ buvo britų euroskeptikas Nigelas Farage'as, kuris parlamentui pasakė: „Jei baksnosite rusų mešką lazda, nenustebkite, kai ji reaguos“.

Jis pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra Vakarų pusėje kovojant su islamo ekstremizmu.

Rusijos spaudimas

Tačiau šį istorinį įvykį temdo abiejų sutarties dalyvių sprendimas nusileisti Rusijos spaudimui ir iki 2016-ųjų atidėti laisvosios prekybos taisyklių, dėl kurių Ukraina nusigręžė nuo Kremliaus kuriamos Eurazijos ekonominės sąjungos, taikymą.

Pernai lapkritį Kremliaus remiamo tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus priimtas sprendimas paskutinę minutę nepasirašyti asociacijos sutarties išprovokavo kruvinų įvykių grandinę, per kurią jis vasarį neteko posto, o vėliau Rusija atplėšė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Naujiesiems provakarietiškiems Kijevo lyderiams deklaravus pasiryžimą pasirašyti šį paktą, Maskva nutraukė dujų tiekimą savo kaimynei ir paskatino bei aktyviai rėmė separatistinį sukilimą rusakalbiuose Ukrainos rytuose, kuris jau nusinešė daugiau nei 2 700 gyvybių.

Rusija griežtai neigia teikianti pagalbą separatistams, tačiau tai neapsaugojo jos nuo virtinės Vakarų sankcijų, dėl kurių prezidentas Vladimiras Putinas dabar yra izoliuotas labiau nei kada nors anksčiau per visą 15 metų trunkantį jo viešpatavimą, o jo veiksmai - dar sunkiau nuspėjami.

Vis dėlto rugsėjo 5 dieną tarp Kijevo ir Maskvos pasirašytas susitarimas dėl paliaubų, kuriam tarpininkavo Europa, suteikė vilties, kad penkis mėnesius trunkanti krizė galiausiai bus išspręsta ir didžiulė įtampa Rytų ir Vakarų santykiuose atslūgs.