Vilniaus rajono moksleiviams, lankantiems lietuviškas mokyklas, nėra vietos geltonuosiuose autobusuose. Daugelis jų važinėja priemiestiniais autobusais ir moka visą bilieto kainą, Vilniaus rajono ir miesto savivaldybės niekaip nesusitaria, kuri turėtų spręsti problemą, o neapsikentę tėvai išsikrausto.

Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja daugiau nei 5 tūkst. moksleivių

„Iš Vilniaus rajono į miestą važinėja apie 5 tūkst. vaikų, o, pagal mūsų turimus duomenis, jų gali būti gal 7 tūkst. – jei neprašai kompensacijos pavėžėjimui, vaikas nebus suskaičiuotas. Vilniaus rajono savivaldybė suverčia kaltę Vilniaus miestui, jie – atgal“, – situaciją apibūdino Vilniaus rajono lietuvių bendruomenės pirmininkas Andrius Podvaiskis.

Savo vaiką jis leidžia į vieną Vilniaus rajono mokyklų ir sako, kad čia gyvenantys lietuviai atsiduria užburtame rate: ugdymo įstaigų valstybine kalba trūksta, kai kurie tėvai fiktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą mieste ir patys bando ieškoti būdų vaikus nugabenti į jame esančias mokyklas. „Kas vairuoja, kas su kaimynais vaikus veža. Būtų paprasčiau, jei vaikų iš Vilniaus rajono nepriiminėtų į Vilniaus mokyklas, o dabar lietuviai išsilaksto, lieka kovoti mažuma“, – sakė A. Podvaiskis ir pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybė pernai pakeitė tvarką, kad vaikus nemokamai veža tik į artimiausią mokyklą.

Siūlo rinktis iš trijų lenkiškų ir vienos lietuviškos mokyklų

Pernai Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad pavėžėjimo sąlygos Vilniaus rajono lenkų ir lietuvių vaikams nevienodos, bet, anot lietuvių bendruomenės atstovo, Vilniaus rajono savivaldybės merė tiesiai šviesiai pasakė, kad šios institucijos sprendimai nėra įpareigojantys.

„Kiek kovojame, dvejus metus raštus rašai, kad autobuso maršrutą pratęstų: Vilnius moka iki miesto ribos, Vilniaus rajonas nesiruošia periminėti, jie tariasi, bet niekaip nesusitaria“, – situaciją įvertino A. Podvaiskis.

Pradinukams mokyklinių autobusų dar šiaip ne taip atrandama, gerokai sunkiau penktokams ir vyresniems – dažnas iš Vilniaus rajono į Vilnių važiuoja priemiestiniais autobusais. „Mano vaikas eina į ketvirtą klasę Sudervėje, paima iš namų, bet autobusiukas senas ir genda, vairuotoja verčiasi per galvą, nespėja, nes dar į darželį maistą veža, mokytojus išvežioja. Tiems, kurie nuo 9 iki 12 klasės lanko gimnaziją, savivaldybė važiavimą apmoka, jie gali rinktis mokyklą Vilniuje, bet tie nelaimėliai nuo 5 iki 8 klasės į miesto mokyklas važiuoja už visą kainą.

Mums Vilniaus rajono savivaldybė siūlo vesti vaikus į Avižienių mokyklą. Ten joks autobusas nevažiuoja, vienintelis – pro Pilaitę link Spaudos rūmų. Važinėjančių vaikų tikrai labai daug, nors pusę autobuso bilieto kainos jiems kompensuotų“, – pasakojo Rastinėnų bendruomenės tarybos narė Kristina Bačiauskaitė, mananti, kad savivaldybės sprendimai neleidžia rinktis šeimai patogiausios ugdymo įstaigos.

Atsikrausčiusi gyventi į Rastinėnus ji, kaip ir daugelis jaunų Vilniaus rajone įsikūrusių šeimų, manė, kad prireikus nesunkiai ras vaikams mokyklą arba vežios juos į miesto ugdymo įstaigas. „Bet gyvenimas keičiasi – aplink trys lenkų mokyklos ir viena lietuvių“, – sakė Rastinėnų gyventoja, matanti, kad dėl įstrigusios mokyklų ir transporto problemų ne viena jauna šeima kraustosi į Vilnių ar aplinkinius miestus.

Tuo metu lenkiškas mokyklas lankantys vaikai vežiojami naujutėliais geltonais autobusiukais. „Galėtų būti išimties tvarka nors pusę kainos autobusais važinėjantiems vaikams apmokama. Vilniaus rajone daug jaunų šeimų, kurioms problema aktuali, ypač toms, kurios augina du ir daugiau mokyklas lankančių vaikų“, – įsitikinusi K. Bačiauskaitė.

Į mokyklą ir atgal, kaip nurodo Švietimo įstatymas, privaloma vežioti kaimuose ir miesteliuose toliau kaip trys kilometrai nuo mokyklos gyvenančius vaikus, taip pat daugeliu atvejų kompensuojamos kelionės į ugdymo įstaigą išlaidos. „Remiantis Švietimo ir Transporto lengvatų įstatymo nuostatomis, Vilniaus rajono savivaldybė užtikrina mokinių vežiojimą maršrutiniais, mokykliniais autobusais, organizuodama specialiuosius reisus, kompensuodama mokinių pavėžėjimo išlaidas tėvams arba pasirinktam vežėjui, kuris suteikia paslaugas. Todėl rajone gyvenantiems ir lankantiems rajono ugdymo įstaigas mokiniams pavėžėjimo problemų nekyla.

Kadangi apie Vilniaus miestą plečiasi gyvenvietės, gyventojai keliasi į vienkiemius, sodų bendrijas, tėvai pageidauja, kad vaikai ir toliau lankytų Vilniaus miesto mokyklas. Tuomet ir iškyla pavėžėjimo problema, ypač žemesnių klasių mokiniams“, – naujienų portalą Alfa.lt informavo Vilniaus rajono savivaldybės atstovas, praleidęs pro akis faktą, kad rajone lietuviškų mokyklų pasirinkimas – menkas.

Pavėžėti nenori nei miesto, nei rajono savivaldybė