Tuo tiki Lietuvoje viešintis buvęs V. Putino patarėjas Andrejus Illarionovas, kuris bando narplioti Rusijos vadovo voratinklį.
Palangoje vykstančioje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ pranešimą skaitęs buvęs Rusijos vadovo patarėjas prisiminė Rygoje vykusioje konferencijoje apie saugumą iškeltą klausimą – ar žmonės Rygoje gali saugiai miegoti.
„Šį klausimą galima užduoti ir Taline, Vilniuje, Palangoje, Bukarešte ar kituose miestuose. Niekas Rygoje negalėjo teigiamai atsakyti į šį klausimą, - kalbėjo A. Illarionovas. - Bet iš mano pusės šis klausimas turėtų būti performuluotas, ypač po Baracko Obamos vizito Estijoje, kai jis pasakė, kad NATO yra pasiruošusi apginti Taliną, Rygą ir Vilnių. Po šio pareiškimo situacija atrodo saugesnė, bet reikia žiūrėti ne į pasakymą, o į karinį pasirengimą, turimą karinę techniką. Mes suprantame, kad iš karinio pasirengimo pusės, NATO pajėgos Baltijos šalyse nepakankamos“.
„Kokia būtų NATO reakcija, jei „žali žmogeliukai“ atsirastų ne prie Talino, Rygos ar Vilniaus, bet, pavyzdžiui, prie Narvos“, - klausė konferencijos svečias.
A. Illarionovo teigimu, Vakarai jau turėjo Kijevo, Donbaso, Krymo testą šiuo klausimu, tačiau jis Vakarų nebuvo išlaikytas. Pasak jo, kol agresorius nebus baudžiamas skaudžiai tiek ekonominėmis, tiek karinėmis priemonėmis, ramiai miegoti bus sunku.
„Kalbame apie krizę Ukrainoje. Tačiau toks apibūdinimas yra V. Putino propagandos pergalė. Tai Kremliaus informacinio karo laimėjimas. Tai – ne krizė. Tai – karas. Ir mažiausiai – Rusijos-Ukrainos karas“, - kalbėjo buvęs V. Putino patarėjas.
Ruoštasi daugiau nei dešimtmetį
A. Illarionavo teigimu, pasauliniam karui Rusija ruošėsi vėliausiai nuo 2003 m. Ukrainos skaldymui ir Krymo aneksijai – nuo 2004 m., kai prasidėjo „oranžinė revoliucija“. Antras planas buvo paruoštas 2010 m., jei prezidento rinkimus Ukrainoje būtų laimėjusi Julija Tymošenko. Trečiąja proga pradėti karą Kremlius, konferencijos dalyvio teigimu, buvo pasirinkęs 2015 m. Ukrainos prezidento rinkimus, tačiau Maidanas įvyko dar rinkimų nesulaukus.
Kalbėdamas apie Rusijos ruošimąsi karui A. Illarionovas paminėjo 2008 m. “Ruskij Žurnal“ išspausdintą publikaciją, kurioje buvo detalizuotai pateiktas planas, kaip naudojant skirtingas priemones atakuoti ir okupuoti Krymą, vėliau Rytų Ukrainą, Centrinę Ukrainą ir pasiekti Kijevą.
“Matome, kad buvo ne tik ruošiamasi, bet ir tai buvo išspausdina“, - teigė jis.
Pasak jo, apie planus Ukrainoje tais pačiais metais pats prasitarė ir V. Putinas NATO susitikime Bukarešte, kur šis pabrėžė, kad Ukraina yra ne tikra, o dirbtinai sukurta valstybė, užėmusi istoriškai Rusijai priklausiusią dalį, o kartu ir Vengrijos, Lenkijos ir Rumunijos žemes.
Dabartinis Ukrainos-Rusijos karas, A. Illarionovo teigimu, prasidėjo šių metų liepos 27 d., kai švenčiant slavų šalių krikščionybės gimtadienį V. Putinas priminė Rusų pasaulio koncepciją.
Agresija įteisinta įstatymuose
Buvusio Rusijos vadovo patarėjo teigimu, Rusijos įstatymuose yra įteisinta, kad Rusijos tautiečius galima skirstyti į keturias grupes: etniniai rusai, nesvarbu, ar jie gyvena Rusijos teritorijoje, ar ne; rusiškai kalbantys žmonės, nesvarbu, kokia yra jų tautybė; visi buvę Sovietų Sąjungos gyventojai ir jų palikuonys, gyvenantys buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose; buvę Rusijos imperijos gyventojai ir jų palikuonys, gyvenantys buvusios Rusijos imperijos teritorijoje.
„Tokia teisinė bazė leidžia Rusijos kariuomenei saugoti visus pagal įstatymą įvardytus Rusijos tautiečius. Todėl panašūs Rusijos kariuomenės veiksmai už Rusijos sienos gali būti suprantami kaip legalūs iš Rusijos pusės“, - tęsė A. Illarionovas.
Buvusio V. Putino patarėjo teigimu, šiuo metu vyksta imperialistinis karas, kurį dar „pagardina“ hibridinis karas, pasireiškiantis sustiprintu informaciniu karu, teroristiniais išpuoliais (Malaizijos lėktuvo katastrofa). Rusijos vadovo manymu, pasak jo, vyksta ne trečiasis pasaulinis karas, nes šiuo buvo Šaltasis karas, bet ketvirtasis pasaulinis karas.
„Vieni akademikai įvardija šitą karą kaip Rusijos karą prieš Vakarus: neva Vakarai padarė daug klaidų, juda bloga kryptimi ir V. Putino Rusija bando apginti savo vertybes“, - pasakojo A. Illarionovas.
Kiti akademikai, pasak jo, mato kitokį karą, kur V. Putinas Vakarus skirsto į dvi stovyklas: anglosaksų (JAV, Didžioji Britanija, Kanada, Australija) ir pirmosios linijos (Baltijos šalys, Lenkija, Rumunija). Pagal šią logiką bendro sutarimo tarp anglosaksų ir pirmosios linijos šalių negali būti.
„Žinoma yra dar ir žemyninė Europa (Vokietija, Prancūzija, Italija). Tikėtina, kad šios šalys gali konfrontuoti su Rusija, tačiau galbūt taip pat tikimasi ir šių šalių neutralumo ar aljanso su jomis“, - svarstė A. Illarionovas.
Konferencijos pranešėjo teigimu, Krymo aneksija įrodė, kad senasis susitarimas dėl valstybių sienų neliečiamumo pažeistas ir čia trūko JAV ryžto tam sustabdyti.
„Vakarai nepasiruošę kalbėti agresoriui suprantama vienintele kalba, kurios ėmėsi G. Bushas, kad sustabdė veiksmus Tbilisyje, - pastebėjo jis. - Dabar matome, kad nesiruošiama nei tokiems, nei mažesniems veiksmams, o tai atveria duris labai pavojingam laikmečiui. Tai leidžia iki kitų JAV prezidento rinkimų dar dvejus metus agresoriui tęsti savo karinę politiką ir siekti savo tikslų. Situacija pasikeitė. Žmonės Baltijos šalyse negali miegoti saugiai“.