Tai jau ne pirmas kartas šalies istorijoje, kai Rusiją palieka talentai. Caro laikais iš šalies bėgo kairieji revoliucionieriai, o po 1917 m. spalio revoliucijos iš Rusijos išvyko pulkas garsių rašytojų ir menininkų. Inteligentija taip pat spruko dešimtajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Paskutinioji emigracijos banga kilo po griežtų priemonių pritaikytų liberalų opozicijai ir nepriklausomai žiniasklaidai. Tai pradėjo ryškėti po V. Putino tapimo prezidentu 2012-ųjų kovą.

Daugiau nei 186 tūkst. žmonių paliko Rusija 2013 metais. Tai – penkiskart daugiau nei 2012 m. ir 2011m. Paskutiniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, beveik 40 tūkst. rusų 2013 m. paprašė prieglobsčio kitose šalyse, 76 proc. daugiau nei 2012-aisiais.

Tarp bėgančių iš šalies – buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir opozicijos aktyvistas Garis Kasparovas, ekonomistas Sergejus Gurijevas, populiaraus Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas. Dar vienas iš emigravusių – Leonidas Beršidskis, dirbęs keliuose įtakinguose verslo leidiniuose, tokiuose kaip „Vedomosti“.

L. Beršidskis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, kaip dešimtajame dešimtmetyje grįžęs po studijų JAV universitete jis svajojo kurti „tikrą žiniasklaidą“, panašią į JAV, kurioje publikuojama tai, ką nutekino Edwardas Snowdenas. Dabar žurnalistas gyvena Vokietijoje, kur anglų kalba rašo JAV verslo leidiniui „Bloomberg“ ir teigia, kad darosi itin sunku skaityti Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos publikacijas, kuriose itin lengva pasiduoti propagandai.

Maskvoje itin mažėja nepriklausomų žiniasklaidos kompanijų, kurios baiminasi Kremliaus vykdomo persekiojimo. Nepaklūstantys valdžiai šalyje – laikraštis „Novaja gazeta“, televizijos stotis „Dozhd“ ir radijo stotis „Ekho Moskvy“.

Nepriklausoma naujienų agentūra „Novy region“ ypač atsidūrė po valdžios padidinamuoju stiklu po to, kai pradėjo spausdinti su Ukraina susijusią informaciją. Agentūros įkūrėjas Aleksandras Šetininas šiuo metu gyvena Kijeve ir paskelbė apie savo planus atsisakyti Rusijos pilietybės ir tapti Ukrainos piliečiu. Pasirinkti tokį kelią jį paragino propagandiniai Rusijos televizijos kanalai.

Rugpjūčio mėnesį „Gazprom-Media“ parodė du filmus, kuriuose keli kultūros veikėjai buvo vadinami „chuntos draugais“, o chunta Rusijos valstybinė televizija įvardijo Kijevo vyriausybę. Tarp veikėjų, kuriems mesti kaltinimai, buvo garsūs rašytojai ir žurnalistai – Dmitrijus Bykovas, Viktoras Šenderovičius ir Andrejus Malginas.

Vienas iš daugelio žurnalistų, prieš kuriuos buvo panaudota fizinė jėga dėl Rusijos atžvilgiu netinkamų publikacijų, tai – buvęs leidinio „Kommersant“ straipsnių autorius Olegas Kašinas. 2010 metais netoli savo namų Maskvoje jis buvo sunkiai sumuštas ir ligoninėje praleido kelias savaites. Šiuo metu vyras gyvena Šveicarijoje, į kurią pasitraukė su savo šeima 2013 metais.

Užsienyje gyvenantys žurnalistai Olegas Kašinas ir Leonidas Beršidskis sulaukė kritikos iš kelių savo kolegų. Birželio mėnesį socialinio tinklo „Facebook“ profilyje buvęs TV laidų vedėjas Antonas Krasovskis akcentavo, kad emigracija yra „egoistiškas“ poelgis, reiškiantis draugų ir šeimos išsižadėjimą.

Kita auka – Galina Timčenko, kuri buvo atleista kovą iš vyriausiosios redaktorės pareigų naujienų svetainėje „Lenta.ru.“. Tinklalapyje ji paviešino interviu su Ukrainos nacionalistų Dešiniojo sektoriaus nariu. Šiuo metu moteris dirba naujame tinklalapyje „Medūza“, kuris pradės veikti šį mėnesį Latvijos sostinėje Rygoje. Svetainę remia žymus Kremliaus kritikas, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis.

„Tai reiškia, kad šiuo metu Latvijoje galima kurti nepriklausomą žiniasklaidos priemonę rusų kalba, tuo tarpu Rusijoje to padaryti neįmanoma“, – tvirtino G. Tymčenko kolega Ilja Krasilščikas.

Daugelis emigravusių žurnalistų neslepia apmaudo dėl Rusijos visuomenės pasikeitimo per 15 metų.

„Tai – iliuzijas praradę emigrantai“, – teigė L. Beršidskis.