Svarbu
Registracija
„Tautų kalėjimo“ įkaitai
lzinios.lt 2014-10-03
Vienas iš „titulų“, Rusijos imperijai suteiktų jos gyvavimo laikais, - „tautų kalėjimas“. Dar labiau šis apibūdinimas tiko Sovietų Sąjungai.
Žlugus sovdepijai, tas kalėjimas visgi liko stūksoti Rusijos Federacijos pavidalu. Tai neseniai patvirtino incidentas, kurį, deja, mažai kas pastebėjo. Šį kartą galvoje turiu ne maištingą Kaukazą, o tas tautas, apie kurias jau senų seniausiai nustota kalbėti kaip apie tautiškai sąmoningus žmones – šiaurinių Rusijos regionų gyventojus.
Ne, jie nesiekia atsiskirti nuo Rusijos. Tačiau dar nepamiršo, kas jie tokie, ir tai mėgina priminti tiek Maskvai, tiek ir visam pasauliui. Tarptautinė bendruomenė nelinkusi atidžiai jų klausytis, bet pasakyti vis dėlto leidžia. Tik štai Maskvą akivaizdžiai erzina net pats šiaurinių regionų tautų egzistavimo faktas. Atitinkamas ir Rusijos valdžios elgesys su šiais žmonėmis.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Niujorke vyko tarptautinė konferencija, skirta pasaulio senųjų vietinių tautų klausimams, į ją mėgino vykti ir kai kurių Rusijos tautų atstovai. Maskvai ta mintis nepatiko, ir be ilgų kalbų nuspręsta jų kelionę „atšaukti“ itin paprastais ir Rusijai labai būdingais metodais. Samių parlamento Kolos pusiasalyje vadovė Valentina Sovkina į oro uostą brovėsi lyg per fronto liniją. Jos automobilį nuolat stabdė kelių inspektoriai, kaskart vis reikalaudami dėl neaiškių priežasčių pateikti būtent užsienio pasą. Vieno patikrinimo metu ją užpuolė kaukėti žmonės, ir pasą parlamento vadovei pavyko išsaugoti padedant ją gynusiam vairuotojui.
Paramos mažosioms Šiaurės tautoms centro vadovui Rodionui Suliandzigui sekėsi dar prasčiau. Oro uoste paėmę jo pasą pareigūnai gražino dokumentą jau be vieno puslapio. Ta proga visuomenininkui ne tik neleista išvykti, bet ir iškelta administracinė byla dėl mėginimo neteisėtai kirsti valstybės sieną. Kitą dieną į konferenciją mėginusiai vykti Paramos mažosioms Šiaurės tautoms centro darbuotojai Anai Naikančinai pareigūnai „įteikė“ sukarpytą pasą.
Manau, šių pavyzdžių pakanka parodyti, ką Kremlius galvoja apie „mažosiomis“ švelniai vadinamas tautas ir jų teises. Pastarasis incidentas primena ir kitą Kremliaus iniciatyvą. Pernai Rusijos federacijos Teisingumo ministerija mėgino uždaryti Vietinių mažųjų tautų asociaciją.
Kuo Kremliui "užkliuvo" tautos, kurios ramiai ir taikingai gyvena, nekeldamos didesnio triukšmo? Juk Rusija nuo seno apie jas kalba globėjišku tonu, neva priglobusi jas į savo civilizacijos užuovėją, esą buvusi vos ne vieninteliu šių tautų išlikimo garantu. (Apie tai, kaip iš tiesų šios tautos du šimtmečius kovėsi už savo žemes, pakalbėsime kitą sykį.)
Dabar "mažosios" tautos trukdo Rusijai „įsisavinti“ Arktį, o tiksliau – energijos išteklius. Tai - lyg ir ne naujiena, nes energetikos kompanijoms visame pasaulyje ne kartą trukdė „aborigenai“. Tačiau tokiose šalyse kaip JAV, Kanada ar Danija verslo milžinai jau seniai priversti dalytis pelnu su vietos tautomis ir užtikrinti joms išgyvenimo sąlygas jų gimtosiose žemėse.
Reikalui esant, Šiaurės Amerikos inuitai gali kreiptis užtarimo į nevyriausybines bei tarptautines organizacijas, teismus ir galiausiai į savo šalių vyriausybes. Tačiau Rusijoje naftos ir dujų verslas ir yra valstybė, kuri taip nenuilstamai globoja mažuosius daugiatautės imperijos brolius, kad jų problemų sprendimui imasi paprasčiausių ir greičiausiai įgyvendinamų priemonių. Tokių kaip priklausymą šiai imperijai patvirtinančio dokumento - paso - sukarpymas.