Svarbu
Registracija
Kad šiluma kaulų nelaužytų
lzinios.lt 2014-10-08
Sprendimą laikinai, tik trejiems metams, įvesti PVM lengvatą šildymui Seimas priėmė dar 2000 metais. Ji turėjo nustoti galioti 2003-iųjų gruodžio 31 dieną. Tačiau sprendimo įsigaliojimas vis užstrigdavo, nes pritrūkdavo politinės valios. Kasmet, priimdamas biudžetą, Seimas priimdavo ir įstatymą dėl šildymo lengvatos pratęsimo. Pernai Seimo taip pat vieningai buvo nuspręsta, kad lengvata galios tik iki 2014-ųjų pabaigos, ir jos dėl to „naikinti“, kaip teigta – Vyriausybei siūlyti, esą nėra reikalo. Tačiau tokia pati situacija susiklostė ir šiais metais - visuomenės aistros ir diskusijos lygiai taip pat kaitinamos.
Visuomenė tarsi pasidalijo į dvi barikadų puses: vieni kalba apie daugiabučiuose varganai gyvenančius piliečius, kuriems nepratęsus lengvatos šildymas virstų nepakeliama našta, kiti piktinasi šios lengvatos neteisingumu, nes ja naudojasi tik dalis visuomenės. Esą tie, kurie gyvena individualiuose namuose, šildosi dujomis arba kietuoju kuru, jokios PVM lengvatos negauna, tad moka visą kainą. Socialinės apsaugos specialistai šią lengvatą įvardija kaip socialiai neteisingą dar ir dėl to, kad ja taip pat naudojasi pasiturintieji ir net turtingieji. Paprastai pastarieji ja pasinaudoja daugiau nei nepasiturintieji, nes dažnai gyvena didesniuose butuose ir daugiau vartoja šilumos.
Reikia pripažinti, kad garsiau prabyla besipiktinanti visuomenės dalis, o kita pusė, neva turtingesnieji, pasiėmę paskolas ir nusipirkę namelius užmiestyje, deja, tyli, nors pagal skurdo rodiklius jaunos šeimos, turinčios paskolą ir auginančios vaikus, tikrai negali pasigirti prabangiu gyvenimu. Jeigu du dirbantys žmonės sudėjus kartu uždirba apie 4-5 tūkst. litų per mėnesį, 1,5 tūkst. iš šių pinigų atiduoda bankui, iš jiems likusių lėšų nėra labai paprasta leisti vaikus į mokyklą ir sumokėti už komunalines paslaugas (beje, taip pat ir už šildymą, kuriam netaikoma jokia lengvata).
Ar nukentės tikrai vargingai gyvenantys žmonės? 2014 metais kompensacijomis už šilumą naudojosi 195 tūkst. gyventojų ir tam buvo skirta 127 mln. litų. 2015 metams numatoma skirti net 168,3 mln. litų, t. y. 41 mln. litų daugiau.
Per pastaruosius metus piniginės socialinės paramos gavėjų nuosekliai mažėja. Kaip rodo savivaldybių duomenys, 2014 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2013 metų pirmuoju pusmečiu, kompensacijų gavėjų šalyje sumažėjo 3 proc. (nuo 203,1 iki 197 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 34,3 proc. (nuo 114,1 iki 75 mln. litų). Tuo pačiu laikotarpiu bandomosiose savivaldybėse kompensacijų gavėjų sumažėjo 12,1 proc. (nuo 10,8 iki 9,5 tūkst. asmenų), o išlaidos kompensacijoms mokėti sumažėjo 26,3 proc. (nuo 4,9 iki 3,6 mln. litų).
Savivaldybėms planuojama skirti ne mažesnę lėšų sumą negu ankstesniais metais, todėl skiriamų lėšų pakaks, ir piniginės paramos gavėjai dėl tokios tvarkos nenukentės.
Kas gali pretenduoti gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją? Nustatyta kompensuojama išlaidų dalis, viršijanti 20 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų, t. y. 350 litų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui. Kompensacija siejama su būsto ploto normatyvu – kompensacija už būsto šildymą teikiama apmokant būsto šildymo išlaidas už įstatyme nustatytą tam tikrą būsto plotą: kai būste gyvena (nuomoja) vienas asmuo – 50 kv. m, o kai būste deklaruoti ar jį nuomoja du ir daugiau asmenų - 38 kv. m pirmam šeimos nariui, 12 kv. m - antram, o 10 kv. m - trečiam bei visiems kitiems šeimos nariams.
Tarkime, vieno bute gyvenančio asmens pajamos yra tūkstantis litų per mėnesį. Jis gyvena 50 kv. m bute. Kompensacija skiriama, jeigu asmens išlaidos būstui šildyti viršija 20 proc. jo gaunamų pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas - 350 litų. Kompensacijai apskaičiuoti vienam gyvenančiam asmeniui taikomas 50 kv. m būsto naudingojo ploto normatyvas. Būsto šildymo išlaidų kompensacija apskaičiuojama taip: iš 1000 litų atimami 350 litų ir gauta suma padauginama iš 0,20 procento. Gautas skaičius - 130 litų. Tad šis asmuo už būsto šildymą pats turės mokėti ne daugiau kaip 130 litų. Likusi būsto šildymo išlaidų dalis už visą jo turimą butą bus kompensuojama.
O tiems gyventojams, kuriems kompensacija nepriklauso, reikia pasakyti, kad šildymo kainos, šilumai gaminti naudojant dujas ar tinkamai modernizavus gamybą, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, daugelyje savivaldybių nedidės. Tai užtikrins galimas dujų kainos sumažėjimas 12 procentų.
Vis dėlto teisybės ieškotojams derėtų atkreipti dėmesį į dar vieną problemą. Žmonės piktinasi, kad už būsto šildymą mokėdami visą kainą yra priversti šalti, nes nesąžiningi kaimynai savo butuose esą yra įsirengę papildomus radiatorius, gyvatukus naudoja grindims šildyti, bet visi vienodai moka pagal buto plotą. Būtent kalbant apie šią problemą tenka pabrėžti, kad savivaldybių, daugiabučių namų bendrijų, būsto administratorių dar laukia apleisti socialinio teisingumo dirvonai. Juos išravėjus, ir šildymo kainos kaulų nelaužys.