alfa.lt 2014-10-28
Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Kremlius toliau bando Vakarų nervus. Rusijos karinės pajėgos, žvalgybos ir saugumo tarnybos vykdo įvairiausias provokacijas prieš Baltijos valstybes.
Neatpažintas povandeninis laivas
Švedija po savaitės nutraukė paieškas, įtariama, rusų povandeninio laivo, kurio nuotraukas apie 50 km nuo sostinės Stokholmo padarė turistai. Švedija pranešė, kad jos vandenyse veikė mažiausiai vienas laivas, o narai dugne aptiko apskritimo formos įdubimų, kurių skersmuo maždaug 40 cm, ir jie nutolę vienas nuo kito kelių metrų atstumu. Nepaisant to, Rusija paneigė, kad žvalgė svetimus vandenis. Tai ne vienintelis incidentas: prieš mėnesį švedai kėlė savo naikintuvą dėl rusų padaryto oro erdvės pažeidimo. Pavasarį švedai pranešė, kad rusai suintensyvino oro atakų prieš taikinius Švedijoje simuliacijas, taip pat verbuoja daugiau šnipų ir apsirūpina daugybe žemėlapių.
„Apskritai, ką mes matome ir išsakėme, kad Švedijos gynyba turi didinti savo pajėgumus, atsižvelgdama į tai, kas vyksta pastaraisiais metais. Matome, kad Rusijos karinė galia auga – mes to nelaikome tiesiogine grėsme Švedijai, tačiau stebime, kas vyksta regione, – didesnį aktyvumą Baltijos jūroje. Tad, žinoma, reikia peržiūrėti, kokių pajėgumų mums reikia“, – sakė Vilniuje viešėjęs naujasis Švedijos premjeras Stefanas Loefvenas.
„Manau, kad Švedijoje sustiprėjo dalis politikų ir žmonių, kurie juos palaiko dėl įstojimo į NATO. Aš čia manau, kad Rusija apsiskaičiavo, kadangi tai didelė problema: ir finansinė, ir strateginė“, – sako buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.
Švedija nepriklauso NATO kaip ir kaimyninė Suomija – prieš keletą mėnesių rusai per savaitę net tris kartus pažeidė suomių oro erdvę. Neramu ir kitapus Baltijos – praėjusią savaitę rusų žvalgybos lėktuvas pažeidė Estijos oro erdvę ir apie minutę skraidė svetimoje teritorijoje. Šis oro erdvės pažeidimas jau šeštas šiemet. Be to, rugsėjo pradžioje rusai Estijos teritorijoje sulaikė estų policininką ir apkaltino jį šnipinėjimu – Europos Sąjungos raginimų „nedelsiant paleisti“ policininką Rusija nepaiso. Rusų laivai dažniau pasirodo ir prie Latvijos krantų – jeigu prieš ketverius metus prie Latvijos krantų buvo pastebėtas vos vienas rusų karinis laivas per metus, šiemet suskaičiuota jau daugiau nei 40, o prie Latvijos oro erdvės priartėjusių rusų lėktuvų šiemet užfiksuota apie 180, kai prieš ketverius metus – 5.
Saugumo generolas: Europa nebenusileis
„Veltui šiaip sau dabartiniam pasaulyje, kuris skiriasi nuo 1940 m., nepraeis ir turės didžiules pasekmes, nes Europa kitokia ir nenusileis, nes pažeistos konvencijos – sutartos ir nesutartos taisyklės“, – sako buvęs VSD generalinis direktorius M. Laurinkus.
Ko laukti Lietuvai? Rusija sulaikė Lietuvos žvejybinį laivą ir nuplukdė į Murmansko uostą. Palydovinės nuotraukos rodo, kad laivas žvejojo tarptautiniuose vandenyse, todėl Lietuva mano, kad Rusija neturėjo teisės sulaikyti laivo. Didelės karinės pratybos keletą kartų šiemet rengtos Kaliningrado srityje. Pasienyje su Rusija galima laukti ir daugiau provokacijų, mano politologai.
„Vladimiras Putinas vykdo hibridinį karą ne konvenciniais metodais. Ne agresyviais kariniais metodais, bet „parakariniais“ aš pavadinčiau, ir už tai sienų kontrolė ir tikriausiai – mūsų pagrindinis dėmesio objektas. O Latvijoje ir Estijoje susiję su rusakalbių klausimu ar manipuliavimu tautinėmis mažumomis. Tai irgi labai svarbus momentas“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
Kaliningrado tranzito problema
Per Lietuvą rusai į Kaliningradą geležinkeliu veža karius, ginkluotę ir karinę techniką – vienu metu per Lietuvą gali važiuoti ne daugiau kaip 180 neginkluotų rusų karių be teisės išlipti, jeigu vežami kariai, tuo pačiu sąstatu negalima vežti ginkluotės ir technikos – jeigu traukinys į Kaliningradą veža karius, tuo pačiu laiku iš Kaliningrado negali važiuoti traukinys su ginkluote ir technika. Vasarą Kaune vos pravažiavus hidroelektrinę sugedo keleivinis traukinys, kuris tranzitu iš Maskvos į Kaliningradą gabeno keleivius.
„Manau, kad ne veltui mes jautriai reagavome į traukinio sugedimą. Būtų labai puiki proga patikrinti Lietuvos institucijų budrumą ir apskritai Lietuvos pareigūnų reakciją“, – sako N. Maliukevičius.
Šią savaitę Lietuvoje užfiksuotas dar vienas incidentas, į kurį pakliuvo tranzitinis traukinys iš Kaliningrado. Jo metu tranzitinis traukinys Maskva–Kaliningradas susidūrė su ekskavatoriumi.
Tam, kad nebūtų tranzito tvarkos pažeidimų, pvz., neteisėto keleivių išlipimo iš traukinio, jo kontrolę iš oro užtikrino pasieniečių Aviacijos rinktinės sraigtasparnio „Eurocopter“ įgula.
Apgadintas šalia geležinkelio stovintis namas, traukinys ir ekskavatorius.
Pirminiais duomenimis, susidūrimo metu nukentėjo viena traukinio keleivė, Rusijos pilietė, ir traukinio mašinistas, Lietuvos pilietis. Tiesa, likvidavus avariją, Rusijos pilietė tęsė kelionę traukiniu toliau.
Plečia žvalgybos tinklą
VSD skelbia, kad agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurių darbuotojai prisidengia diplomatine tarnyba ambasadoje ir konsulate. Rusija tarptautinėje arenoje mėgina įtvirtinti savo kaip atgimusios didžiosios valstybės statusą, tačiau kol kas Rusija nėra pajėgi pradėti karą prieš NATO, karo tikimybė Baltijos jūros regione „gana maža“, tokią išvadą daro Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Karšto apsaugos ministerijos. Tiesa, nerimą kelia ypač pavojingos raketos Kaliningrado srityje – dislokuotos raketos gali skrieti 250 km, kuriamos ir galinčios nuskrieti 400 km – vadinasi, jau visa Lietuva patektų į jų veikimo zoną ir jos karo metu labai apsunkintų NATO operacijas.
„Rusijos pozicijos Baltijos jūroje visada buvo stiprios ir jie stiprina jas. Jie žino, kad čia turėtų daryti sau placdarmą <...>, čia vyksta rimtas pasiruošimas iš abiejų pusių“, – sako buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.
„Kuriamas nestabilumo jausmas Baltijos regione ir mus turėtų neraminti. Iškeli grėsmes ar rizikas už teritorijos ribų. Kuri priešų apsupties atmosferą, kuri mobilizuoja tautą ir neįtikėtinai paramai. Tęstis gali ilgai. Jie iliustruoja režimo silpnumą. Kai kuriais atvejais jis tikslingai siunčia signalą įsivaizduojamiems partneriams, kad reikia nuraminti jį, nusileisti, ir viskas pasibaigs“, – sako Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius.
Didina gynybos finansavimą
Apsisaugoti nuo Rusijos lietuviai skyrė didesnį finansavimą gynybai, premjeras Algirdas Butkevčiius teigia, kad imtasi ir kitų darbų, tačiau jie neviešinami.
„Kai kurie planai patvirtinti, bet jie nėra vieši“, – sako ministras pirmininkas A. Butkevičius.
NATO dabar turi 16 naikintuvų patruliavimui virš Baltijos šalių ir Rytų Europos. Iki to laiko, kai Rusija užėmė Krymą Ukrainoje, jų tebuvo keturi.