M. Albright šiuo metu dėsto Georgetowno universitete, ji tebėra labai įtakinga politikos veikėja, taip pat, neoficialiais duomenimis, remia Hillary Clinton, kuri galimai dalyvaus kituose JAV prezidento rinkimuose.

– Kaip vertinate Ukrainos padėtį po rinkimų? Ar JAV ir Vakarų pagalba šiai valstybei buvo pakankama?

Ukrainos žmonės turėtų būti labai patenkinti rinkimais, nes jie buvo sėkmingi, gerai organizuoti, vyko rinkiminės kampanijos, viskas buvo atlikta puikiai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir atitiko tarptautinius standartus.

– Ar JAV turėtų tiekti ginklų Ukrainai? Kiek žinau, nepritariate tokiai pozicijai...

Kiek man žinoma , šiuo metu Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas ir JAV gynybos sekretorius Chukas Hagelis diskutuoja apie didesnės JAV pagalbos gynybai suteikimą, apie pagalbą reformuojant Ukrainos kariuomenę. JAV piliečiai ir Vyriausybė puikiai suvokia sudėtingą Rytų Ukrainos situaciją ir kad jai reikia paramos.

– Kalbant apie piliečių paramą – kaip tik šiemet „Pew“ tyrimų centras atliko apklausą, kurioje 52 proc. apklaustųjų įvardijo, kad JAV „tarptautinėje politikoje turėtų paisyti savo interesų ir leisti kitoms šalims tvarkytis pačioms“. Ką pasakytumėte apie JAV lyderystę pasaulyje šiandien, ar ji apleidžia „pasaulio policininko“ vaidmenį?

Kai buvau JAV Vyriausybėje, mes nenorėjome būti „pasaulio policininku“. JAV labai svarbu įsitraukti, vesti procesus ir dirbti su kitomis valstybėmis įvairiais tarptautiniais klausimais, tačiau JAV žmonės yra pavargę nuo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme Irake ir Afganistane.

Vis dėlto JAV piliečiai suvokia tarptautinę atsakomybę – toks įspūdis susidaro man pačiai bendraujant su žmonėmis ir tai patvirtina Čikagoje atliktas tyrimas.

Situacija sudėtinga, nes mes nenorime būti vieninteliu pasaulio policininku, norime bendradarbiauti, ką įrodo ir Ukrainos atvejis, kai dirbame sykiu su tarptautinėmis organizacijomis – NATO, TVF ir kt. Mes tebesame numeris vienas pasaulyje, tačiau norime bendradarbiaut su kitomis galiomis.

– Kalbant apie Rusijos propagandą, kuria Rusija tiesiog užtvindė kaimynes, taip pat ir Baltijos šalis, ir su kuria patys negalime susidoroti – ar nemanote, kad JAV skyrė nepakankamai dėmesio šiems procesams?

Žinote, esu tikrai priblokšta Rusijos propagandos, kuri skamba kaip kažkas iš Sovietų Sąjungos ir Šaltojo karo apogėjaus laikų.

Didelė klaida, kai šalies vadovas meluoja savo žmonėms ir savo kaimynėms. Taip, kaip Vladimiras Putinas traktuoja savo žmonių gebėjimą mąstyti XXI amžiuje, mane pribloškia. JAV atsako į tai viešąja diplomatija, tačiau aš kartais žiūriu Rusijos televiziją ir mane šokiruoja šis tiesmukas, lėkštas melas, tai tikras savo piliečių ir kitų negerbimas.

– Kokią ateitį Putinas grindžia sau tokiu melu? Kokia šio lyderio ateitis? Kur tai nuves Rusiją?

Tai labai trumparegiška strategija: jis veda savo valstybę grėsminga kryptimi. Vadovui pavojinga išgalvoti dalykus. Esu keletą kartų sakiusi, kad mane šokiruoja jo mintis, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas buvo didžiausia 20 a. tragedija. Kaip jis gali taip kalbėti, kai 20 a. įvyko du pasauliniai karai, kuriuose žuvo milijonai rusų?! Tai rodo, kad jis gyvena paraleliniame pasaulyje. Man gaila Rusijos žmonių, kurie verti geresnio vadovo.

– Kalbant apie Baltijos šalis: ar Rusijos grėsmė ir intervencijos galimybė – reali?

Manau, kad Baltijos šalys yra vieningos ir stiprios. Buvau sužavėta, sužinojusi apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės žingsnius ir jūsų ką tik atplaukusį naująjį suskystintų dujų terminalą.

Tiesiog sveikinu Lietuvą su šiuo žingsniu! Rusija jums nebegalės grasinti energetinio saugumo srityje, nes jūs užsitikrinote savo šaltinius. Putinas vis mėgina destabilizuoti vakarines Rusijos sienas, įbauginti Moldovą, Baltijos šalis, netgi Lenkiją.

Turime aiškiai pabrėžti, kad ši Putino laikysena yra nepriimtina ir dirbti drauge su NATO ir ES, kad atidžiai stebėtume ir atremtume jo grasinimus.

– Ar ta žinia, kurią NATO paskleidė po viršūnių susitikimo Velse, buvo pakankamai stipri?

Manau, kad žinia buvo gera. Buvo jaučiama svarbumo, vienybės ir atsakomybės dvasia. Buvo aptartos svarbios detalės: kaip turi būti išdėliotos ir judėti pajėgos, aiškiai įvardinti NATO įsipareigojimai. Tai turėtų būti nuolatinis procesas ir NATO turi įdėmiai stebėti situaciją.

– Grįžtant prie Ukrainos klausimo – kaip vertinate ES ir svarbiausių jos narių laikyseną – ar ji buvo pakankamai griežta?

Įdomiausia, kad Putinas pasiekė priešingų dalykų, nei norėjo: jis suvienijo Europą. Jos narės remia sankcijas, nors, suprantu, kad dėl to nelengva susitarti, taip pat kiekvienos šalies politinė padėtis skirtinga. Tačiau turime būti budrūs ir vieningi.

– Dėkoju už pokalbį.

Lietuvos ambasada JAV primena, kad M.Albright ne tik išliko įtakinga politikė (šiuo metu ji - politinė svarbiausio dabartinės valdančiosios Demokratų partijos partinio instituto - National Democratic Institute (NDI su atstovybe Vilniuje) - vadovė), bet ir labai padėjo Lietuvai ir kitoms panašioms šalims Vašingtone atstatyti demokratiją kaip esminę JAV užsienio politikos darbotvarkės dalį atėjus Demokratų partijos administracijai į valdžią. Būtent M.Albright iniciatyva buvo sukurta Demokratinė Bendrija (Community of Democracies), kuriai Lietuva sėkmingai vadovavo 2010-2011 m.