Pra­ėju­sią sa­vai­tę pla­čiai nu­skam­bė­jo vi­sai ki­to­kio po­bū­džio įvy­kis – Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) par­eiš­kė įta­ri­mus ke­liems aukš­tas par­ei­gas ėju­siems par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ par­ei­gū­nams bei su jais su­si­ju­siems vers­li­nin­kams, at­lik­tos kra­tos „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ būs­ti­nė­je.

Su­pran­ta­ma, dar ne lai­kas da­ry­ti iš­va­dą, kad iš tie­sų už­čiuop­ti ko­rup­ci­jos veiks­mai. Ne vie­nas iki šiol ki­lęs pa­na­šus skan­da­las su­bliūš­ko. Kol kas įdo­mes­nis yra ki­tas da­ly­kas – dar kar­tą pa­si­reiš­kė su­nkiai su­vo­kia­ma po­li­ti­kų aro­gan­ci­ja, ak­la sa­vo­jo kla­no gy­ny­ba.

Vos su­ži­no­jęs, kad su­im­tas, įta­riant ko­rup­ci­ja, ži­no­mas pro­diu­se­ris Ro­lan­das Skais­gi­rys, pa­sta­rai­siais me­tais kon­sul­ta­vęs „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“ vie­šų­jų ry­šių klau­si­mais, par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pa­ksas Lie­tu­vos ra­di­jui pra­ne­šė, jog da­bar, par­eiš­kus įta­ri­mus ko­rup­ci­ja, R. Skais­gi­rys tam­pa „la­bai rea­liu par­ti­jos kan­di­da­tu“ į Vil­niaus me­ro pos­tą.

Kad žmo­gus ne­smer­kia­mas pir­ma lai­ko – vi­siš­kai nor­ma­lu. Ta­čiau pa­dė­tis, su­si­ju­si su R. Skais­gi­riu ir ki­tais įta­ria­mai­siais, lie­ka ma­žų ma­žiau­siai ne­aiš­ki. Tai, kad par­ti­jos va­do­vas įta­ri­mus ko­rup­ci­ja ap­rio­riš­kai lai­ko pra­na­šu­mu ei­nant aukš­tas par­ei­gas, yra ti­kras iš­šū­kis vi­suo­me­nei. Juk de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je po­li­ti­kams tai­ko­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei pa­pras­tiems pi­lie­čiams, ku­riems be­są­ly­giš­kai ga­lio­ja ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja. Tuo me­tu po­li­ti­kų veik­la ne­ga­li kel­ti net įta­ri­mų. Po­li­ti­kai tu­ri bū­ti ver­ti­na­mi ne tik bau­džia­mo­sios, bet ir mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu.

To­kia par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ po­zi­ci­ja yra tar­si pa­si­ty­čio­ji­mas iš sa­vo pa­va­di­ni­mo. R. Pa­kso pa­sa­ky­mas apie R. Skais­gi­rį – ne at­si­tik­ti­nis. Jis at­spin­di par­ti­jos sis­te­mi­nį po­žiū­rį į ko­rup­ci­ją. Čia rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad vi­sai ne­se­niai, šių me­tų spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­tvir­ti­no nuo­spren­dį bu­vu­siam Vil­niaus vi­ce­me­rui Eval­dui Le­men­taus­kui, at­sto­va­vu­siam „Tvar­kai ir tei­sin­gu­mui“. Jis pri­pa­žin­tas kal­tu dėl pa­pir­ki­mo. Ver­tė­tų pri­si­min­ti, kad nuo 2008 me­tų, kai E. Le­men­taus­kui bu­vo par­eikš­ti kal­ti­ni­mai ky­ši­nin­ka­vi­mu, iš pat pra­džių par­em­ti ga­nė­ti­nai sva­riais įro­dy­mais, „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ nuo­lat glo­bo­jo po­li­ti­ką. E. Le­men­taus­kas ne tik ne­bu­vo pa­ša­lin­tas iš par­ti­jos, bet dar ir pa­da­rė kar­je­rą jo­je: ta­po par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju, at­sa­kin­guo­ju se­kre­to­riu­mi, o 2008 me­tų rin­ki­mų į Sei­mą par­ti­jos są­ra­še bu­vo įra­šy­tas šeš­tas. E. Le­men­taus­kas pa­te­ko į Sei­mą ir už­si­ti­kri­no ne­lie­čia­my­bę (par­la­men­tas ne­su­ti­ko jos pa­nai­kin­ti). Tai lė­mė, kad dėl kai ku­rių nu­si­kals­ta­mos vei­kos epi­zo­dų jis ne­bu­vo tei­sia­mas, nes su­ėjo se­na­ties ter­mi­nas. De­rė­tų pa­mi­nė­ti, jog E. Le­men­taus­kas kal­tin­tas mė­gi­ni­mu pirk­ti Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rių bal­sus. Taip jis sie­kė pa­lan­kių spren­di­mų „Tvar­kai ir tei­sin­gu­mui“.

To­kia par­ti­jos lai­ky­se­na ne­ma­žai da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų – nė mo­tais. „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ pa­sta­ruo­ju me­tu tik di­di­na sa­vo rei­tin­gus. Įdo­mu, ko­kiais pra­na­šu­mais ši par­ti­ja ža­vi rin­kė­jus? Ar tik ne dek­la­ruo­ja­ma ko­vą už tvar­ką, prieš ko­rup­ci­ją? Kaip ne­pri­si­min­si Jo­sep­ho de Mais­tre žo­džių, kad ša­lis tu­ri to­kią val­džią, ko­kios nu­si­pel­no.

Ži­no­ma, „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ – ne vie­nin­te­lė par­ti­ja, pa­skui ku­rią drie­kia­si še­šė­lio šlei­fas. Ką ir kal­bė­ti apie Dar­bo par­ti­jos "juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos" by­lą, ku­rio­je, be­je, jau pri­im­tas teis­mo spren­di­mas, par­ti­jos va­do­vai pri­pa­žin­ti kal­tais.

Tė­vy­nės są­jun­gai kar­tais ir­gi pri­stin­ga pri­nci­pin­gu­mo. Bu­vu­sio par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Vi­to Ma­tu­zo by­la, ku­rio­je jis kal­ti­na­mas ko­rup­ci­ja, teis­mo dar ne­pa­sie­kė, bet be­są­ly­giš­kas po­li­ti­ko, ku­riam par­eikš­ti rim­ti įta­ri­mai, rė­mi­mas par­ti­jai gar­bės ne­da­rė.

Su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­tas tu­rė­tų pa­keis­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rį, kad Lie­tu­vo­je ne­rei­kia nie­ko da­ry­ti, nie­ko im­tis, nes bet koks su­ma­ny­mas esąs vi­so la­bo ko­rum­puo­tų gru­puo­čių už­mo­jis iš­grobs­ty­ti pi­ni­gus. Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­cia­ty­va at­kreip­ti dė­me­sį į vi­ce­mi­nis­trų veik­lą taip pat yra žings­nis tin­ka­ma kryp­ti­mi. Bū­tent vi­ce­mi­nis­trai daž­niau­siai sie­ja­mi su par­ti­jų va­do­vy­bės pro­te­guo­ja­ma ko­rup­ci­ja. Vis dėl­to bet ko­kios po­zi­ty­vios ten­den­ci­jos nu­eis per­niek, jei ša­lies rin­kė­jai ir to­liau bal­suo­da­mi rems po­li­ti­kus, dangs­tan­čius ko­rup­ci­ją ar net nu­teis­tus už ko­rup­ci­nius nu­si­kal­ti­mus.

Ki­tais me­tais at­ver­čia­mas nau­jas Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­jos is­to­ri­jos pus­la­pis – bus ren­gia­mi tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai. Jei gy­ven­to­jai ne­pa­keis sa­vo po­žiū­rio ir rems kan­di­da­tus, ne­tu­rin­čius jo­kių skru­pu­lų, šie rin­ki­mai ga­li virs­ti ti­kra tra­ge­di­ja vals­ty­bei.