Tačiau Vakarai turi priversti Vladimirą Putiną sumokėti už savo beprotišką politiką, o Rusijos piliečiai turi suvokti, kad jų lyderio elgesys nepraeis be pasekmių, DELFI sakė įtakingas demokratų partijos kongreso narys Adamas Schiffas, Atstovų rūmuose kuruojantis užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimus.

A. Schiffas taip pat yra komitetų, kuruojančių techninės ir taktinės žvalgybos sritis, narys.

- Žvelgdamas atgal – kaip įvertintumėte dabartinį Ukrainos statusą? Kokie buvo Kremliaus tikslai Ukrainos atžvilgiu? Ar pavyko jų pasiekti?

- Maksvai buvo netikėta, kad Ukraina atstūmė jos pastatytą prezidentą ir tai, kaip jis, Maskvos remiamas, stengėsi stumi šalį nuo ES. Putino reakcija į tai buvo gerai apgalvota, pavojinga ir provokuojanti: jis įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, tiekė separatistams ginklus ir karius, ir galiausiai įvedė savo pajėgas – nebeliko abejojančių Rusijos kalte ir smurtu. Dėl to Ukrainoje žuvo tūkstančiai žmonių, Rusijos ginklais buvo numuštas keleivinis lėktuvas.

Taigi – Ukraina yra smarkiai destabilizuota, Krymas okupuotas pažeidžiant tarptautines teisės normas, o Rusija apnuodijo savo santykius su pasauliu. Tačiau nemanau, kad Putinui pavyko pasiekti savo tikslų, nes dėl tokios jo politikos Ukraina sparčiai gręžiasi nuo Rusijos į Vakarus.

- Ko dar galėtumėme tikėtis iš Rusijos?

- Manau, kad galime tikėtis tolesnių Rusijos provokacijų Ukrainoje, nes ši yra pakeliui į ES. Asociacijos sutarčiai artėjant prie įsigaliojimo, Rusija mėgins destabilizuoti šalį. Diskutuojant apie atplėštų regionų autonomijos laipsnį, galime tikėtis Rusiją palaikysiant separatistus ir kurstysiant smurto proveržius.

Taip pat galime tikėtis didelio Maskvos propagandos srauto per jos valdomas televizijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse – tai priemonė, kurią Rusija naudoja destabilizuoti rusakalbiams kitose valstybėse. Rusija išsakė ketinimus ginti rusakalbių teises visame pasaulyje, taip sukurdama labai pavojingą konfrontacijos su Vakarais precendentą.

- Ar Baltijos šalims iškilusi reali grėsmė iš Rusijos pusės? Baltijos šalių piliečiai nerimauja dėl to, ar NATO ir JAV gins Baltijos šalis, ypač po to, kai pamatėme, kad Rusija taip plačiai taiko nekonvencinio karo metodus.

- Nekonvencinių karo metodų matysime tik daugiau ir intensyvesnių. Rusija toliau mėgins destabilizuoti rusakalbius savo propaganda. Ir, žinoma, aktyviai veiks Rusijos specialiosios tarnybos. Tačiau NATO stiprina savo veiklą ir nereikia baimintis, kad ji nevykdys savo įsipareigojimų.

JAV supranta, kad JAV vaidmuo pasaulyje yra labai svarbus, kartu norėtume, kad pasaulis pasidalintų su mumis šiuos įsipareigojimus, todėl spaudėme kitas šalis padidinti gynybos biudžetus iki 2 proc.

Kongresas labai remia Baltijos šalis, mes rimtai žiūrime į kolektyvinius NATO įsipareigojimus, ir su NATO partneriais padarysime, ką galime, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus.

- Ar JAV pakankamai įsitraukė į Rusijos agresijos užkardymą ir ar turėtų padėti Ukrainai ginklais?

- Manau, kad derėtų tęsti spaudimą sankcijomis, jos turėtų būti netgi suintensyvintos. Be to, JAV turėtų padėti Ukrainai ginklais. Nors Ukrainos kariuomenė yra akivaizdžiai silpnesnė už Rusijos, tačiau pagalba ginklais atgrasytų Rusiją nuo tolesnių ketinimų žengti gilyn ar okupuoti Ukrainos teritoriją.

- Atrodo, Maskva provokuoja savo kaimynus įvairiausiais būdais: užgrobiamas Lietuvos laivas, pažeidinėjama Švedijos oro erdvė ir teritoriniai vandenys, pagrobiamas Estijos pareigūnas. Koks tokių veiksmų tikslas ir kaip į juos reikėtų reaguoti? Kaip minėjote, šių provokacijų matysime daugiau.

- Maskva turi dvejopą tikslą. Viena vertus, išmėgina NATO šalių gebėjimą gintis ir reaguoti į jų oro erdvės ar teritorinių vandenų pažeidimus. Kitas tikslas – tai žinutės, skirtos vidiniam Rusijos vartojimui: siekiama paremti Putiną – sustiprinti jo pozicijas oligarchų atžvilgiu ir ieškoma paprastų, esama Rusijos politika ir augančia jos saviizoliacija susirūpinusių žmonių paramos.

Į tai galima atsakyti stiprinant savo šalių gynybą, keliant šiuos pažeidimų atvejus į tarptautinį lygmenį ir tokiu būdu toliau izoliuoti Rusiją, verčiant ją už tai sumokėti. Skaudžiausia kaina Maskvai – ekonominiai padariniai: paprasti rusai turi pajausti, kad jiems teks sumokėti už beprotišką savo lyderio politiką.

- Atrodo, kad Vakarų šalyse didėja Rusijos šnipinėjimo mastai. Ar pastebite šias tendencijas ir JAV? Ar nebuvo taip, kad po Šaltojo karo JAV skyrė mažiau dėmesio šiai Rusijos veiklai?

- Špionažas ir kiberatakos – tai dar viena fronto linija, Rusija labai aktyviai čia veikia. Ne tik pramoninio šnipinėjimo srityje, bet ir puldinėdama kitų šalių infrastruktūras kiberatakų būdu – jų aukomis jau tapo Gruzija ir Estija, kitos šalys. Tai bus ilgalaikė problema. Rusija ne tik maskuoja savo karius Ukrainoje, ji maskuoja ir valstybės lygiu apmokamus kiberpuolimus, atlikdama juos „nepriklausomų“ programišių rankomis. Todėl būtina organizuotai saugotis nuo tokių išpuolių, valstybės turi padėti viena kitai atpažinti Rusijos kiberatakų braižą.

Kalbant apie šnipinėjimą – Maskva čia niekada nenuleidžia rankų, rusai yra patyrę, turi žinių ir plačiai vykdo ardomąją veiklą ir kelia rimtą grėsmę. Mums teks stiprinti gynybą, kelti tokius atvejus į tarptautinį lygmenį ir kviestis Rusiją ant kilimėlio. Nemanau, kad mūsų žvalgyba prarado fokusą, mes visuomet stebėjome Rusiją. Buvo periodas, kai netgi bendradarbiavome su šia valstybe, tačiau, deja, Putinas nusprendė, kad konfrontacija su JAV yra Rusijos nacionalinė strategija.

- Jūs keletą kartų paminėjote propagandą. Ar įmanoma kovoti su šiuo reiškiniu, kai Rusija tam meta tokias pastangas?

- Kaimyninės Rusijos valstybės turėtų kurti alternatyvią žiniasklaidą savo rusakalbiams piliečiams. Taip pat reikia turėti omenyje, kad Rusijos televizijos yra žiūrimos ne tik dėl žinių (kurios siaubingai iškraipomos), bet ir dėl sporto, pramogų. Puiku, kad Laisvosios Europos radijas kuria žinių laidą „Current Time“, bet to negana – jūs turite sukurti TV ir radijo kanalus rusakalbiams savo šalyse ir užkirsti kelią Maskvos pastangoms destabilizuoti šiuos piliečius.

- Dėkoju už pokalbį.