Būkim tikslūs ir garbingi LR Seime svarstydami nacionalines vertybes

 

1236 m. Šiaulių (Saulės) pergalės įprasminimo

memorialo būtinybė

     Neįvykdžius Lietuvos 1000-čio lūkesčių, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui (1918-2018), privalome baigti ir 1236m. Šiaulių (Saulės) pergalės memorialo statybą (prie Mūšos, Jauniūnuose, Joniškio r.)

    Mokslinė visuomeninė veikla šia kryptimi pradėta prieš tris dešimtmečius. Nuo 1991-1992m. suaktyvėjo Šiaulių ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva, rengti konkursai, valstybei remiant pradėti statybos darbai, įgyvendinant didingą architektūrinio - meninio

- istorinio ansamblio projektą (aut. architektas A.Černiauskas, skulptorius G. Lukošaitis).

„Milžinkapio“ kalvoje numatyta ekspozicinė salė, kurios sienos jau išbetonuotos. Memorialas ugdys mūsų visuomenę, pergalės atminimas stiprins broliškus lietuvių – latvių ryšius, baltų vienybės tradiciją.

    Ši mūsų protėvių pergalė sustiprino senosios Lietuvos valstybės pagrindus, užtikrino etnoso egzistenciją. Vienu smūgiu likviduotas vokiečių Kalavijuočių karinis ordinas.

Mūšis naujųjų laikų, pokario vakarų vokiečių istoriografijoje pripažintas kaip pasaulinės reikšmės įvykis. Tai pirmoji tokia ryški pergalė nacionalinės ir tarptautinės reikšmės Lietuvos 250m. (1185 – 1435m.) kare prieš agresyviuosius Kryžiuočių ordiną ir Aukso Ordą. Šios epochos heroika įkvėpė vėlesnių amžių Lietuvos gynėjus, savanorius, partizanus, Atgimimo Sąjūdžius. Tai mūsų tautos istorinės stiprybės paveldas. Jį ryškiai atstovauja aptariamas atminimo memorialas.

       Per absurdišką neatsakingumą, memorialo finansavimas ir statybos darbai, kurie buvo planuoti baigti 2014m., prieš kelis metus buvo nutraukti. Į visuomenės, mokslo, rajono administracijos balsą nebuvo reaguota. Saulės mūšio įamžinimo epopėja plačiai nušviesta leidinyje „Ir kėlėsi Lietuva“, Saulės delta, 2013.

       Dabar šį klausimą, atstovaudami visuomenei, Joniškio rajono savivaldybei, kelia grupė Seimo narių (R. Baškienė ir kt.). Darbams pratęsti ir užbaigti 2015m. planuojama 1 ml. lt. , tiek pat 2016m.

    Seime, kaip atrodo, vėl nepakankamai gilinamasi. Spaudoje informuojama, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B. Bradausko nuomone „Solidžios lėšos Saulės mūšiui įamžinti ar kitoms panašioms reikmėms nėra pirma būtinybė.

 

Pirmiausia reikia žiūrėti į pradėtus statyti objektus ir juos baigti“ (L Ž, 2014 11 04). Bet finansavimas juk ir prašomas baigiamiesiems darbams. Aptariamo pasaulinės reikšmės memorialo lyginti su „kitomis panašiomis reikmėmis“ yra tiesiog nesuprantama. Būtų nedovanotina ir neatsakinga, jei Seimas ir vėl blokuotų vienos garbingiausių Lietuvos istorijoje pergalės memorialo užbaigimą.

   LR Kultūros ministerija, neatsižvelgdama į iškilių Lietuvos kultūros žmonių forumus, jų tarpe paskutiniojo LR Seime 2013m. spalyje rezoliuciją (adresuotą ir Seimui, Vyriausybei), jau įdėtas lėšas, nesiekia atnaujinti neužbaigtų darbų, blokuoja jų finansavimą. Tam iškeliami sukurpti argumentai (Respublika, 2014 lapkričio 7-13):

  1. Abejojama, ar tas objektas bus tikrai lankomas, bet gi tai turi organizuoti ir pačios ministerijos sistema. Šiaulių (Saulės ) mūšis yra atraminis faktas Lietuvos istorijos mokykliniame kurse – tai trauka moksleiviams , plačiajai visuomenei.

Šią paminklinę istorinę vietą su ryškiu memorialu lankys ir užsienio svečiai bei kiti vykstantys gretima tarptautine magistrale.

  1. Ar nebus papildoma našta ir išlaidos biudžetui prižiūrint objektą? Tam reikalui     gali būti numatomas tam tikras mokestis lankytojams.
  2. Prie trukdžių priskiriamas ir vietinės reikšmės kelias iki objekto. Tačiau lygiagrečiai einantis kelias - tai istorinis XIII-XIXa. kelias, kuris kartu su Mūšos brastos grinda, susijęs su istorinio mūšio eiga, bus konservuotas paminkliniame plote. Taigi šis lauko kelias yra istorinė vertybė, įdomybė.

     Memorialas savo istorine reikšme ir menine išraiška bus unikalus tarptautiniame šiaurės – vakarų Europos plote, didingai reprezentuos Lietuvą ir amžiną tautų laisvės siekį. Mūsų meno žmonių vertinimu „tai bus visos tautos stiprybės ir vienybės simbolis“ ( P.Mataitis). Memorialo užbaigimui priešpastatyti vietinės rajoninės reikšmės statybą ir tuo trukdyti baigiamuosius darbus nėra moralinės teisės.

   Valstybiniame kultūros paveldo registre esančio objekto sutvarkymas ir pristatymas yra visų mūsų rūpestis, tačiau už paveldą atsakinga ne tiek visuomenė, kiek valstybė, Seimas. Sprendimai privalo būti kompetentingi. Tvirtai tikime, kad kultūros ir mokslo visuomenės nuomonė bus išgirsta ir reikšmingas memorialas bus užbaigtas.

  

    2014 11 11                                                                                     

                                                                     Problemos tyrinėtojas, kultūros paveldo ekspertas

                                                                     Doc. dr. Romas Batūra

                                                                     Kultūros fondo Prezidiumo Pirmininkas,

                                                                     Gen. J. Žemaičio LKA, vyr. mokslo darbuotojas