Ilgą laiką V.Putinas puoselėjo draugiškus jausmus Vokietijai. Rytų Vokietijos mieste Drezdene jis tarnavo būdamas Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos KGB agentu, kur jis išmoko vokiečių kalbą ir, remiantis jo atsiminimais, kartu su draugais gerdavo vokišką alų.

Tapęs Rusijos prezidentu, V.Putinas pradėjo matyti Vokietiją kaip svarbią Rusijos užsienio politikos sąjungininkę, kuri vykdo Maskvai palankią ekonominę politiką.

Rusijos vadovas ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad Vokietijos pragmatiška pozicija paims viršų ir Berlynas užmerks akis prieš Kremliaus išsišokimus tarptautinėje arenoje. Vis dėlto, panašu, kad šios V.Putino iliuzijos pradėjo skaidytis.

Pirmadienį savo kalboje Vokietijos kanclerė A.Merkel perspėjo apie konfrontaciją su Maskva. Nusižengdama savo įprastiniam santūrios politikės stiliui, A.Merkel nedviprasmiškai pareiškė, kad Rusija laužo Europoje nusistovėjusią taiką.

„Po dviejų pasaulinių karų siaubo ir Šaltojo karo pabaigos, tai (Rusijos veiksmai) kelia iššūkį taikai Europoje“, – teigė A.Merkel, pridurdama, kad V.Putinas vadovaujasi pasenusiu mąstymu, jog Rytų Europa yra Rusijos įtakos zona.

„Esu įsitikinusi, kad tai (Maskvos požiūris) nepasiteisins. Galiausiai Vakarai nugalės Rusijos metamą iššūkį, net jeigu tai užtruks ilgai, reikalaus daug pastangų ir bus kliūčių“ , – savo požiūrį dėstė Vokietijos kanclerė.

Tokie A.Merkel žodžiai tapo dar vienu signalu V.Putinui, jog Vakarai daugiau nežada ignoruoti Rusijos keliamos grėsmės. Vokietijos kanclerės kritika Maskvai buvo ganėtinai subtili, lyginant su Kanados premjero Stepheno Harperio pareiškimu V.Putinui.

Kanados vyriausybės vadovas spausdamas ranką Rusijos vadovui  „G – 20” valstybių viršūnių susitikimo metu Brisbane, paragino Rusijos karius išsinešdinti iš Ukrainos.

Likus keletui dienų iki „G – 20” susitikimo, V.Putinas davė interviu Vokietijos TV kanalui „ARD“, kurio žurnalistas spaudė Rusijos vadovą pasisakyti dėl Maskvos paramos smogikams Rytų Ukrainoje. Tačiau V.Putinas kaip visada neigė akivaizdžius faktus apie Rusijos karių buvimą Donbase ir veidmainiškai pareiškė: „Tikimės, kad Ukrainos krizė baigsis. Žinoma, kad norime turėti normalius santykius su mūsų partneriais Europoje ir JAV“.

V.Putinas taip pat akcentavo, jog Berlynui geri santykiai su Rusija yra ypač naudingi dėl glaudaus abiejų šalių ekonomikų bendradarbiavimo ir priminė, kad dėl prekybos su Rusija Vokietijoje sukurta apie 300 tūkstančių darbo vietų. 

Vokietijos pramonė iš tiesų gana smarkiai priklauso nuo gamtinių išteklių iš Rusijos ir didelės šios valstybės rinkos. 2013 m. prekybos apimtys tarp Vokietijos ir Rusijos siekė daugiau negu 100 mlrd. dolerių. Be to, Vokietija trečdalį reikalingų gamtinių dujų ir naftos gauna iš Rusijos. Pačioje Rusijoje 14 proc. visų importuojamų prekių sudaro Vokietijoje pagaminta produkcija.

Tačiau įvestos sankcijos Rusijai nei kiek nepablogino Vokietijos ekonomikos padėties ir A.Merkel populiarumo. Rugsėjį Vokietijos eksportas pasiekė visų laikų aukštumas.

Tuo pačiu metu smarkiai nukentėjo Rusijos įvaizdis Vokietijos visuomenėje. Rugpjūtį atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. vokiečių mano, kad Rusija negalima pasitikėti, o 70 proc. pritartų dar griežtesnėms sankcijoms Maskvai.

„Panašu, kad Putinas apsiskaičiavo“, – teigė Vokietijos politikos ekspertas Joergas Forbirgas.

Pernelyg naivus tikėjimas vien tik Vokietijos ekonominiais interesais V.Putinui kainuos brangiai. Būtent Vokietijoje iš visų ES šalių lobizmu užsiimantys stambieji verslininkai yra labiausiai palankūs Maskvai, o vokiečiai ilgą laiką pasisakė už neutralią savo šalies užsienio politiką.

Štai iš karto po Krymo aneksijos kovo mėnesį beveik pusė Vokietijos gyventojų sakė, kad Berlynas neturėtų palaikyti nei Ukrainos, nei Rusijos, o 35 proc. ragino Vokietijos politikus siekti sutarimo su Maskva.

Šiuo metu visuomenės nuomonė Vokietijoje visiškai pasikeitusi ir tai reiškia, kad V.Putinas prarandą vienintelį stiprų partnerį Vakaruose, kuris galėjo pasipriešinti Rusijos izoliacijai. Dabar visiškai nėra aišku ar už didžiausią nuo Šaltojo karo laikų krizę tarp Maskvos ir laisvojo pasaulio atsakingas V.Putinas turi bent menką užnugarį Vakaruose.