As­me­nys, no­rin­tys tap­ti šios ša­lies pi­lie­čiais, pri­va­lo lai­ky­ti lat­vių kal­bos ir vals­ty­bės is­to­ri­jos eg­za­mi­nus. Dau­ge­lis ru­sa­kal­bių ne­su­tin­ka to da­ry­ti, tad apie 300 tūkst. jų ne­tu­ri Lat­vi­jos pi­lie­ty­bės. Šie žmo­nės ne­ga­li bal­suo­ti rin­ki­muo­se ar dirb­ti vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se.

Lat­vi­jos po­li­ti­kos ak­ty­vis­tas Ei­na­ras Grau­di­nas sa­ko, kad dau­ge­lis ru­sa­kal­bių vie­šu­mo­je da­bar gė­di­ja­si kal­bė­tis sa­vo gim­tą­ja kal­ba. Jau­nuo­liai, ku­rie mo­ko­si ru­sų mo­kyk­lo­se, anot jo, bi­jo gat­vė­je kal­bė­ti ru­siš­kai, nes tai iš­pro­vo­kuo­ja konf­lik­tų su lat­viais. Prieš me­tus Cen­tri­nia­me Ry­gos tur­gu­je “Deuts­che Wel­le” žur­na­lis­to kal­bin­ta ru­sa­kal­bė sa­kė, kad čia ji mėgs­ta kal­bė­ti lat­viš­kai, nes tuo­met nie­kas ne­mė­gi­na jos mo­ky­ti ar tai­sy­ti.

Lat­vi­jos po­li­ti­kas ir žur­na­lis­tas Il­ma­ras Lat­kovs­kis yra sa­kęs, kad ša­ly­je gy­ve­na ir la­bai ge­rai į vi­suo­me­nę in­teg­ruo­tų ru­sų, ir to­kių, ku­riems vis dar bū­din­gas po­so­vie­ti­nis mąs­ty­mas. Anot Lat­vi­jos ins­ti­tu­to, lan­ky­to­jai iš Ru­si­jos pa­ste­bi, kad Bal­ti­jos ša­ly­je gy­ve­nan­tys ru­sai yra pe­rė­mę dau­ge­lį lat­vių bū­do bruo­žų. Tad dėl el­ge­sio skir­tu­mų nu­vy­kę į Ru­si­ją jie lai­ko­mi už­sie­nie­čiais.

Kri­ti­ka­vo Jung­ti­nės Tautos

Prieš tre­jus me­tus ru­sa­kal­bių ak­ty­vis­tų ini­ci­juo­ta­me re­fe­ren­du­me Lat­vi­jos gy­ven­to­jai at­me­tė siū­ly­mą ru­sų kal­bą pa­skelb­ti an­trą­ja vals­ty­bi­ne kal­ba. Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris Bėr­zi­nis re­fe­ren­du­mą pa­va­di­no ab­sur­diš­ku - su­in­te­re­suo­tie­ji ru­sų kal­bą ga­li var­to­ti na­mie ar­ba mo­kyk­lo­je. Ta­čiau per­nai pa­va­sa­rį pa­si­gir­do kal­bų, kad ša­lies val­džia svars­to pla­nus mo­kyk­lo­se ne­be­mo­ky­ti ru­sų kal­bos.

Ry­gos me­ro Ni­lo Uša­ko­vo tei­gi­mu, re­fe­ren­du­mas at­spin­dė­jo ak­tua­lias ša­lies prob­le­mas. O Ru­si­jos par­la­men­to na­rys Kons­tan­ti­nas Ko­sa­čio­vas nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ šį re­fe­ren­du­mą pa­va­di­no rim­tu įspė­ji­mu Lat­vi­jos val­džiai, kad rei­kia spręs­ti kal­bos prob­le­mą. Tuo­me­tis ša­lies mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis tei­gė, kad rei­kia im­tis pa­pil­do­mų prie­mo­nių in­teg­ruo­ti ru­sa­kal­bius į vi­suo­me­nę ir ska­tin­ti gy­ven­to­jus mo­ky­tis lat­vių kal­bos.

Ta­čiau vis­kas pa­kry­po taip, kad prieš me­tus Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Žmo­gaus tei­sių ta­ry­bos ko­mi­te­tas su­kri­ti­ka­vo Lat­vi­jos el­ge­sį su ru­sa­kal­biais ir ki­to­mis ma­žu­mo­mis. Ko­mi­te­to pa­skelb­to­je at­as­kai­to­je tei­gia­ma, kad šio­je Bal­ti­jos ša­ly­je ma­žu­mų at­sto­vai dėl griež­tų kal­bos są­ly­gų yra dis­kri­mi­nuo­ja­mi dar­bo rin­ko­je. Va­di­na­mie­ji ne­pi­lie­čiai ne­prii­ma­mi ir į kai ku­rias dar­bo vie­tas pri­va­čia­me sek­to­riu­je. JT ko­mi­te­tas rei­ka­la­vo tai­sy­ti si­tua­ci­ją ir perž­velg­ti Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mą.

Dar­bo vie­to­je ra­gi­na kal­bė­ti latviškai

Ne­se­niai Lat­vi­jos vals­ty­bi­nės kal­bos cen­tras par­agi­no vi­sus ša­lies gy­ven­to­jus dar­bo vie­to­se kal­bė­ti lat­viš­kai, nes iš skir­tin­gų bend­ro­vių su­lau­kė skun­dų, kad dar­buo­to­jai daž­nai var­to­ja už­sie­nio kal­bas bend­rau­da­mi tar­pu­sa­vy­je. Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas šiuo me­tu ne­re­gu­liuo­ja, ko­kia kal­ba tu­rė­tų vyk­ti ne­for­ma­lus bend­ra­vi­mas dar­bo­vie­tė­se. Mi­nė­tas cen­tras pa­ta­rė gir­dint klien­tams var­to­ti tik ofi­cia­lią ša­lies kal­bą.

Pa­sak Lat­vi­jos vals­ty­bi­nės kal­bos cen­tro at­sto­vės Sar­mi­tės Pa­vu­le­nos, ins­ti­tu­ci­ja daž­nai su­lau­kia klau­si­mų, kaip ver­tin­ti si­tua­ci­jas, kai vals­ty­bės par­ei­gū­nai kai ku­riems ša­lies ži­niask­lai­dos ka­na­lams in­ter­viu duo­da ru­sų kal­ba. Cen­tras pa­siū­lė vi­siems ša­lies par­ei­gū­nams su ži­niask­lai­dos at­sto­vais kal­bė­ti tik lat­viš­kai ir taip ro­dy­ti pa­gar­bą vals­ty­bei bei kal­bai. Šie me­tai Lat­vi­jai itin svar­būs, nes vals­ty­bė pir­mi­nin­kau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai. S. Pa­vu­le­na pa­brė­žia, kad dar ir dėl šios prie­žas­ties ša­lies gy­ven­to­jai tu­rė­tų pa­isy­ti mi­nė­to pra­šy­mo.

Šis siū­ly­mas su­lau­kė Ru­si­jos ži­niask­lai­dos pa­si­pik­ti­ni­mo – esą Lat­vi­jo­je drau­džia­ma var­to­ti ru­sų kal­bą. Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je an­traš­tės mir­gė­jo nuo įvai­riau­sių in­terp­re­ta­ci­jų: „drau­di­mas kal­bė­ti ru­siš­kai", „drau­di­mas kal­bė­ti ru­siš­kai par­duo­tu­vė­se", „drau­di­mas kal­bė­ti ru­siš­kai ki­tų aki­vaiz­do­je“, „drau­di­mas kal­bė­ti ru­siš­kai dar­be" ir net „drau­di­mas kal­bė­ti ru­siš­kai Lat­vi­jo­je".

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad to­kia klai­din­ga in­terp­re­ta­ci­ja kurs­to prieš­iš­ku­mą. Ta­čiau Ru­si­jos ži­niask­lai­dos at­sto­vai nuo­lat ne­igia kal­ti­ni­mus sklei­džiant klai­din­gą in­for­ma­ci­ją ir sa­ko, kad Va­ka­rų ži­niask­lai­da ap­sės­ta par­ano­jos.

Al­ter­na­ty­vus ru­siš­kas kanalas

Lat­vi­ja jau ku­rį lai­ką skun­džia­si ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis sklei­džia­ma su­ak­ty­vė­ju­sia Ru­si­jos pro­pa­gan­da. Lat­vi­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro pa­ta­rė­jas Vik­to­ras Ma­ka­ro­vas tei­gia pa­ste­bė­jęs, kad Lat­vi­jos ru­sų pa­mėg­ti te­le­vi­zi­jos ka­na­lai "RBK Ren TV", "RTR Pla­ne­ta", "NTV Mir" itin vei­kia žmo­nių jaus­mus ir emo­ci­jas. Jo ma­ny­mu, šian­dien Mask­vos trans­liuo­ja­ma pro­pa­gan­da yra kur kas veiks­min­ges­nė nei bu­vo so­viet­me­čiu.

Lat­vi­jos nuo­la­ti­nė at­sto­vė Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) Il­zė Ju­han­so­nė ne­se­niai pa­žy­mė­jo, kad teik­ti al­ter­na­ty­vią nuo­mo­nę apie įvy­kius yra vals­ty­bės at­sa­ko­my­bė. Dip­lo­ma­tė sa­kė, kad žiū­rė­da­ma ru­siš­kus ka­na­lus ji pa­si­jun­ta tar­si su­grį­žu­si į de­vin­tą­jį de­šimt­me­tį. I. Ju­han­so­nės tei­gi­mu, pra­ne­šė­jai net var­to­ja tas pa­čias šal­to­jo ka­ro fra­zes, o Ukrai­nos at­sto­vų ne­si­bo­di va­din­ti fa­šis­tais, na­ciais ir pa­na­šiai.

V. Ma­ka­ro­vo ma­ny­mu, sie­kiant ko­vo­ti su Ru­si­jos pro­pa­gan­da, rei­kia su­kur­ti al­ter­na­ty­vą – uni­ver­sa­lų te­le­vi­zi­jos ka­na­lą, ku­ris trans­liuo­tų la­bai ge­ros ko­ky­bės lai­das. Jis bū­tų iš da­lies fi­nan­suo­ja­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos. Eu­ro­pos ka­na­lą ru­sų kal­ba kur­tų ne­prik­lau­so­mi ži­niask­lai­dos eks­per­tai ES. Jis bū­tų trans­liuo­ja­mas ir Bend­ri­jo­je, ir Ru­si­jo­je. Pa­ta­rė­jo tei­gi­mu, šią ini­cia­ty­vą pa­lai­ko Len­ki­ja, Šve­di­ja, Da­ni­ja, Vo­kie­ti­ja, Ny­der­lan­dai, Lie­tu­va ir Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Ta­čiau iš ES ša­lių al­ter­na­ty­vos la­biau­siai rei­kia Lat­vi­jai ir Es­ti­jai, kur gy­ve­na dau­giau­sia ru­sa­kal­bių. V. Ma­ka­ro­vas ti­ki­si, kad iki ba­lan­džio ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai par­engs pa­siū­ly­mus dėl ka­na­lo, o iki ge­gu­žės ap­sisp­ręs ir ša­lies po­li­ti­kai. Ne­for­ma­liuo­se po­kal­biuo­se dip­lo­ma­tai abe­jo­ja šio pro­jek­to sėk­me.

Dėl ga­li­my­bių pa­nau­do­ti ki­tas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes pro­pa­gan­dai pa­ža­bo­ti V. Ma­ka­ro­vas iš­sky­rė ra­di­ją. Per­nai rug­sė­jį Lat­vi­jos par­la­men­tas pri­ta­rė įsta­ty­mui, pa­gal ku­rį nuo 2016 me­tų ra­di­ju­je griež­tė­ja už­sie­nio kal­ba trans­liuo­ja­mų prog­ra­mų tai­syk­lės. Ma­no­ma, kad šis įsta­ty­mas pa­veiks dau­giau kaip 400 tūkst. ša­lies ra­di­jo klau­sy­to­jų, nes ete­ry­je ga­li ne­be­lik­ti ru­sų pa­mėg­tų prog­ra­mų.

Par­en­gė GIN­TA­RĖ GRIGALAVIČIŪTĖ