Svarbu
Registracija
UNESCO ekspertai Rusijos ašaromis nepatikėjo
lzinios.lt 2014-01-23
Šią savaitę kelias dienas Kuršių nerijoje viešėjusi tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija neišvydo nė vieno Rusijos nupiešto baubo.
Lietuvą rusai buvo apskundę pasaulio paveldo apsaugos organizacijai ir net iškėlę pavojaus vėliavas dėl Kuršių nerijos pašalinimo iš UNESCO saugomų teritorijų šeimos. Neva be jokio poveikio aplinkai vertinimo mūsų šalis pasistatė „grėsmingąjį“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, o dabar ruošiamasi tiesti tiltą į Kuršių neriją, taip bus sugriautas jos unikalumas ir padaryta neatitaisoma žala aplinkai.
Į pamarį atvykęs UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tarptautinis ekspertas Tamas Fejerdy savo akimis įsitikino, kad rusų paskleista informacija tėra politinis burbulas, neturintis nieko bendra su realybe. Tačiau jokių preliminarių komentarų ar išvadų po savo vizito T. Fejerdy neišsakė, tai daryti jam draudžia pareiginės instrukcijos.
Apkaltino slapukavimu
Kuršių nerijos apsauga rusai susirūpino pernai pavasarį. Vargu ar tai sutapimas, kad skambinti pavojaus varpais kaimynai ėmė įsibėgėjus Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio objekto - SGD terminalo – statyboms. Peno jų fantazijoms davė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) prikelta tilto į Kuršių neriją idėja.
Rusijos Federacijos nuolatinės atstovės UNESCO Eleonoros Mitrofanovos laiške Pasaulio paveldo centrui nurodoma, kad Lietuva be jokių poveikio aplinkai vertinimo studijų UNESCO saugomoje teritorijoje ėmė statyti SGD terminalą, nori plėsti uostą Kuršių mariose ir tiesti tiltą į neriją. „Rusijos skunde buvo aiškinama, esą jiems nepateikiame jokios informacijos apie savo planus, nedarome poveikio aplinkai vertinimo, dėl to visai Kuršių nerijai iškyla grėsmė būti išbrauktai iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo. Buvo nurodyta, esą mes jau net turime tilto į Kuršių neriją projektą, tačiau visą informaciją slepiame, nerodome jos Rusijai, nors jai priklauso kita Kuršių nerijos dalis“, - LŽ pasakojo ekspertų delegaciją lydėjęs Aplinkos ministerijos (AM) Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras. Jis pabrėžė, kad rusai nė karto nei elektroniniu laišku, nei skambučiu neprašė jokios informacijos apie minėtus Lietuvoje vykdomus ar tik teoriškai svarstomus projektus.
„Yra parengta net 700 puslapių apimties SGD terminalo statybų poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, ją galima rasti ir internete, todėl visi rusų priekaištai buvo visiškai nepagrįsti ir politizuoti. Jie priešiškai nusiteikę SGD terminalo atžvilgiu, tad propagandinėmis, šmeižto priemonėmis per UNESCO ir pabandė diskredituoti Lietuvą“, - teigė V. Bezaras.
Rusija galėjo keršyti Lietuvai už šios akivaizdžiai neigiamą poziciją dėl D-6 naftos platformos žalos Kuršių nerijai ir nesenų planų pietiniame pusiasalio kranto ruože pastatyti Las Vegaso tipo kurortus. Prieš keletą metų ten planuota urbanizacija, grandiozinės statybos, dangoraižiai, tačiau tokiems planams prieštaravo Lietuva.
Tilto korta nesuveikė
Atvykę į pamarį ekspertai lankėsi KVJUD ir buvo išsamiai supažindinti su SGD terminalo statybomis, ekspertų išvadomis dėl poveikio aplinkai, uosto plėtros galimybėmis bei tilto į neriją statybų idėja.
„Dėl tilto galiu pasakyti tik tiek: tai buvo ir kol kas yra tik miražas. Pirmą kartą maždaug prieš 40 metų buvo plačiau pradėta eskaluoti idėja statyti tiltą į neriją. Tos diskusijos tai kildavo, tai nurimdavo. Ir 1990-aisiais, ir 2003-aisiais, ir 2014 metais tai tebuvo idėja. UNESCO ekspertai viską suprato, nes nėra jokių tilto statybų projektų, jokio poveikio aplinkai vertinimo, jokių konkrečių planų. Tik vizija. T. Fejerdy, pamatęs klaidingą tilto į neriją ties Naująja perkėla vizualizaciją, kurioje pavaizduotas San Fransisko tiltas, net nusijuokė, kad tas tiltas jau pakrypęs nuo laiko“, - šypsojosi V. Bezaras.
Išties teorinė vieta statyti tiltą galėtų būti ties Alksnyne, tačiau nėra net patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kurio pagrindu tokia statyba būtų galima.
„Kad tiltas yra tik šakėmis ant vandens nubraižytas, suprato ir architekto specialybę turintis T. Fejerdy. Paaiškinome, kad Lietuva yra demokratinė valstybė ir čia nedraudžiama fantazuoti, planuoti, kurti vizijas, bet jos visiškai nereiškia konkrečių planų. Ekspertas kartu su mumis plaukė Kuršių mariomis ir įsitikino, kad Lietuva nedaro nieko, kas turėtų neigiamos įtakos Kuršių nerijos, kaip UNESCO saugomos teritorijos, statusui“, - užtikrino AM valdininkas.
Neringos meras Darius Jasaitis LŽ teigė, kad norint įsigilinti į Kuršių nerijos problemas kelių dienų vizito neužtenka, tačiau dėl tilto statybų patikino skubotų išvadų nedarantis. „Mes nesame už tilto statybas, bet nesame ir prieš. Išties net nesvarbu, ar tai būtų tiltas, ar tunelis, ar oro gondolos į Kuršių neriją, mums tiesiog reikia patogesnio susisiekimo tarp dviejų krantų. Tačiau turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, po kurio ir paaiškėtų, ar tiltas, ar tunelis yra tinkamiausi nerijai siekiant nesuniokoti jos gamtos. Aplinkosauga mums labai rūpi“, - dėstė meras.
V. Bezaras pridūrė, kad tilto perspektyva yra mažiausiai patraukli, nes toks griozdiškas objektas neabejotinai sudarkytų gamtovaizdį, tektų nukasti dalį didžiojo kopagūbrio.
Lauks išvadų
T. Fejerdy iki vasario pabaigos turės parašyti ataskaitą ir ją pateikti Pasaulio paveldo centrui. Šis parengs savo pastabas ir rekomendancijas, jei jų bus. „Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad ekspertas įsitikino, jog Rusijos signalai dėl grėsmių Kuršių nerijai tebuvo politinė manipuliacija ir propagandiniai žaidimai. Žinoma, lauksime išvadų, bet jos neturėtų būti neigiamos. Praktika yra tokia: jei situacija UNESCO objekte yra bloga, jis įrašomas į „juodąjį, arba gėdos, sąrašą". Patekti į tokį sąrašą reiškia didelę tikimybę būti išbrauktam iš UNESCO saugomų teritorijų sąrašo. Tikrai nemanau, kad Kuršių nerijai tai grėstų“, - svarstė V. Bezaras. Jis priminė, kad gėdingai iš UNESCO saugomų teritorijų šeimos jau buvo pašalintas Vokietijos miestas Dresdenas būtent tada, kai jame, sudarkant senamiestį, buvo nutiestas tiltas.