Vokietijos atsakas Rusijai: keičia saugumo strategiją

vz.lt 2015-02-18

Lyderės vaidmenį Rusijos ir Ukrainos konflikto sprendime prisiėmusi Vokietija susirūpino naujomis grėsmėmis iš Rytų. Tad planuojamoje naujoje ilgalaikėje gynybos strategijoje bus kreipiamas dėmesys ne tik į naujus kovos būdus, bet ir į aktyvesnį šalies dalyvavimą Europos gynyboje. Rusijos mėginimai pasiekti savo tikslus naudojantis „galios politika ir karine jėga“ verčia Vokietiją keisti savo saugumo strategiją, antradienį vykusioje konferencijoje kalbėjo Ursula von der Leyen, šalies gynybos ministrė, rašo „Reuters“.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje fundamentaliai keičia Europos saugumo architektūrą“, – sakė ji.

Dabar galiojanti Vokietijos saugumo strategija parengta 2006 m. Kitais metais bus pristatyta nauja „baltoji knyga“, kurioje bus apibrėžtos ilgalaikės saugumo politikos gairės.

Numatoma, kad naujoje strategijoje didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik tarptautinėms taikos palaikymo misijoms, bet ir saugumo užtikrinimu Europoje – Vokietija jau prisideda prie NATO pajėgumų Rytų Europoje stiprinimo. Keisti prioritetus paskatino Rusijos veiksmai Ukrainoje, aneksuojant Krymą ir pradedant hibridinnį karą Rytuose.

„Neturėkime iliuzijų. Naujoji Kremliaus politika prasidėjo gerokai anksčiau, nei krizė Ukrainoje, ir užims mus dar labai ilgą laiką“, – pabrėžė p. von der Leyen.

Strategijoje taip pat ketinama atsižvelgti į ISIS, Arabų pavasario įvykius, klimato kaitą ir kibernetines atakas.

Kaip rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, – konferencijos, kurioje pradėta diskusija dėl naujos strategijos, išvada aiški – Vokietija turi labiau prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje. O tai reiškia ir išlaidų gynybai didinimą.

2013 m. išlaidos gynybai sudarė 1,2% šalies BVP – mažiau, nei 2% norma, numatyta NATO. Dėl šių priežasčių Vokietija ne kartą kritikuota partnerių – JAV ir Jungtinės Karalystės.

Tabu laužymas

Praėjus daugiau nei 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietija vis dar nedrįsta imtis aktyvaus kišimosi į karinius konfliktus – iš esmės ji dalyvauja tik tarptautinėse taikos palaikymo misijose.

Kita vertus, Vokietijos pozicija keičiasi. Nors šalis pasisako prieš Ukrainos rėmimą ginklais, praėjusių metų pabaigoje ji suteikė ginkluotę kurdų pajėgoms – „Pešmergai“.

Pasak p. von der Leyen, tai – „tabu laužymas“, rašo „Deutsche Welle“. Maža to, Vokietijos parlamentas sausio pabaigoje nusprendė į Iraką išsiųsti nedideles pajėgos, kurios treniruos kurdų kovotojus.

Šie sprendimai kontroversiški, nes įstatymiškai Vokietija yra numačiusi dalyvauti tik oficialiose tarptautinėse misijose, tokiose kaip NATO ar Jungtinių tautų, o ne, kaip šiuo atveju, aiškiai neapibrėžtoje JAV vadovaujamoje koalicijoje.