Įspėja apie Rusijos veiksmus Kaliningrade

delfi.lt 2015-03-30

Nepaisant 2014 m. Lietuvos gamtinių dujų sektoriuje įvykusių esminių teigiamų pokyčių, buvo stebimi koncerno „Gazprom“ bandymai išlaikyti įtaką Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Pasak VSD, 2014 m. Rusijos subjektai aktyviai kritikavo Lietuvos pasirinkimą statyti Klaipėdos SGD terminalą, taip pat įvairiais būdais siekė sukliudyti Baltijos regione kurti efektyviai funkcionuojančią, diversifikuotą gamtinių dujų rinką.

„Trumpalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali tiesiogiai veikti Rusijos politikų siekis stiprinti Kaliningrado srities energetinį saugumą“, - rašoma VSD parengtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Dokumente nurodoma, kad Rusijos vadovybė sieja Kaliningrado anklavo energetinio saugumo klausimą su Baltijos valstybių planais sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais ir išskiria šias prioritetines Kaliningrado srities energetikos vystymo kryptis: nauji elektros generavimo projektai, vidinių ir išorinių srities elektros perdavimo linijų stiprinimas, nepriklausomas nuo tranzito per Lietuvą gamtinių dujų tiekimas.

„Pastaruosius kelerius metus Rusijai aktyviai siekiant, kad dujų tiekimas Kaliningrado sričiai kuo mažiau priklausytų nuo tranzito per Lietuvą, buvo pradėti įgyvendinti SGD importo terminalo ir požeminės dujų saugyklos projektai“, - teigiama minėtame vertinime.

Pasak VSD, Pagal koncerno „Gazprom“ planus, SGD importo terminalas Kaliningrado srityje turėtų būti pastatytas iki 2018 metų. VSD vertinimu, mažai tikėtina, kad Kaliningrado SGD terminalo projekto bus atsisakyta, tačiau jo įgyvendinimo terminai dėl finansavimo problemų gali būti koreguojami.

Nauja AE Baltarusijoje – po trejų metų

Tuo metu vidutinės trukmės perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali paveikti atominių elektrinių (AE) projektai Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.

„Baltijskaja AE statybos Kaliningrado srityje yra sustabdytos, tačiau pasikeitus aplinkybėms jos galėtų būti santykinai greitai atnaujintos. Astravo AE projektas Baltarusijoje 2014 m. buvo vykdomas neatsiliekant nuo grafiko“, - rašoma „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“.

Nurodoma, kad darbų vykdymą skubina Baltarusijos institucijos, kurios yra politiškai motyvuotos kuo greičiau realizuoti šį branduolinės energetikos projektą.

Lietuvos VSD duomenimis, 2014 m. Astravo AE statybų aikštelėje buvo atliekami parengiamieji darbai, techniškai sudėtingi statybos darbai bus pradėti 2015 metais. Jeigu grafiko ir toliau bus laikomasi, pirmasis Astravo AE reaktorius turėtų būti parengtas eksploatuoti 2018 m., o antrasis – 2020 m.

Investuos nepaisant sunkmečio

VSD vertinimu, ekonominio sunkmečio sąlygomis Rusija vis tiek palaipsniui stiprins Kaliningrado srities energetinę sistemą ir nuosekliai investuos į atskirų objektų statybas Baltarusijoje, tačiau tuo pat metu reikš pretenzijas Lietuvai (per žiniasklaidą, įvairias tarptautines institucijas) dėl neva bloginamos Kaliningrado srities energetinio saugumo situacijos.

„Rusija toliau sieks silpninti Lietuvos (Baltijos šalių, ES) energetinį savarankiškumą: išnaudos politinę situaciją atskirose šalyse, Rusijai lojalius verslo subjektus, o viešojoje erdvėje formuos nuomonę, kad energetinė nepriklausomybė yra šalies gyventojams nereikalingas, neapsimokantis, neprotingas pasirinkimas“, - rašoma dokumente.

Domina ir verslininkai

VSD ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos krizės metu smarkiai suaktyvėjo ir Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FST) veikla prieš Lietuvą ir jos piliečius. Esą aktyviausiai tuo užsiėmė FST Kaliningrado valdyba, o tarp taikinių buvo ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

FST labiausiai domina į Rusiją vykstantys Lietuvos valstybinių įstaigų tarnautojai, buvę ir esami teisėsaugos institucijų darbuotojai, verslininkai, lietuviško kapitalo įmonių Rusijoje darbuotojai bei kiti Lietuvos piliečiai, kurie gali turėti FST dominančios informacijos ar paveikti sprendimų priėmimą Lietuvoje.

„FST Rusijos teritorijoje dažniausiai veikia agresyviai, taiko psichologinį spaudimą, pateikia fiktyvius arba tikrus kaltinimus pažeidus Rusijos įstatymus, grasina apriboti verslo galimybes ir kitaip šantažuoja. Lietuvos piliečiams sutikus bendradarbiauti, FSB pasiūlo ir finansinį atlygį“, - rašoma dokumente.