Ne, at­sa­ko dr. Alek­sand­ras Za­do­rož­nas iš Ki­je­vo vals­ty­bi­nio Ta­ra­so Šev­čen­kos uni­ver­si­te­to. Anot jo, per­gy­ve­nu­si Adol­fą Hit­le­rį tarp­tau­ti­nė tei­sė per­gy­vens ir Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną ir tik jos pa­gal­ba ga­li­ma iš­spręs­ti Ru­si­jos ag­re­si­jos ke­lia­mas prob­le­mas.

Fak­tas, kad Ru­si­jos pre­zi­den­tas ne­pai­so tarp­tau­ti­nių stan­dar­tų, ne­reiš­kia, kad jie nu­sto­jo eg­zis­ta­vę, kal­ba tei­sės eks­per­tas, pa­ly­gin­da­mas, kad ir to­liau va­do­vau­ja­mės bau­džia­mą­ja tei­se, net jei vyks­ta žmog­žu­dys­tės. Kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­nus­to­jo kliau­tis tei­si­niais pri­nci­pais ro­do ir pra­ėju­sių me­tų ko­vo 27-ąją Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Ge­ne­ra­li­nė­je Asamb­lė­jo­je vy­kęs bal­sa­vi­mas dėl re­zo­liu­ci­jos, smer­kian­čios Kry­mo anek­si­ją. Už bal­sa­vo šim­tas, su­si­lai­kė 58, o prieš bu­vo 11 ša­lių to­kių kaip Ar­mė­ni­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Bo­li­vi­ja, Ku­ba, Šiau­rės Ko­rė­ja, Ni­ka­rag­va, Ru­si­ja, Su­da­nas, Si­ri­ja, Ve­ne­sue­la, Zim­bab­vė.

Ra­gi­na ne­bi­jo­ti Ru­si­jos susierzinimo

Be­veik še­šios de­šim­tys su­si­lai­kiu­sių bu­vo smar­kiai vei­kia­mos Ru­si­jos lo­bis­tų ir aiš­kin­da­mos poel­gį sa­kė, kad ne­no­rė­jo dar la­biau er­zin­ti ag­re­so­rės. Ta­čiau Vil­niu­je vie­šė­jęs ukrai­nie­čių aka­de­mi­kas A. Za­do­rož­nas tei­gia, kad me­tas at­si­sa­ky­ti to­kios li­ni­jos, nes ji ža­lin­ga ir ne­lei­džia spręs­ti su­si­da­riu­sios si­tua­ci­jos: „Ban­do­me tei­siš­kai įver­tin­ti, ką Ru­si­ja pa­da­rė, ir ką tu­rė­tų da­ry­ti ci­vi­li­zuo­ta tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė, kad su­stab­dy­tų ag­re­si­ją ir pri­vers­tų ša­lį bei kon­kre­čius nu­si­kal­tė­lius pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę. Ga­li at­ro­dy­ti, kad šian­dien ne­tak­tiš­ka apie tai kal­bė­ti, ta­čiau šian­die­na ne­pas­te­bi­mai virs­ta į ry­to­jų. Ma­nau, kad jei jau da­bar apie tai kal­bė­si­me, bus aiš­kiau, ko­kius žings­nius tu­ri­me da­ry­ti“.

Vi­sų pir­ma tarp­tau­ti­nės tei­sės eks­per­tas kves­tio­nuo­ja Ru­si­jos na­rys­tę JT. Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai jos na­rys­tė Ge­ne­ra­li­nė­je Asamb­lė­jo­je ir nuo­la­ti­nė vie­ta Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je (ST) ati­te­ko Ru­si­jai. Pa­sta­ro­ji trak­tuo­ta kaip So­vie­tų Są­jun­gos tą­sa, ta­čiau vi­sos ki­tos po­so­vie­ti­nės ša­lys bu­vo iš nau­jo pri­im­tos į or­ga­ni­za­ci­ją. Kaip tei­gia A. Za­do­rož­nas, JT char­ti­jo­je ne­sa­ma idė­jų apie to­kią tą­są, ko­kia įvy­ko Ru­si­jos at­ve­ju: „Va­di­na­si, Ru­si­ja ta­po JT na­re ne­le­ga­liai“. Pa­sta­rie­ji Ru­si­jos veiks­mai taip pat ke­lią klau­si­mą dėl na­rys­tės: „Ar ag­re­so­rė ga­li bū­ti nuo­la­ti­ne ST na­re? At­sa­ky­mas – ne, nes ji tu­rė­tų bū­ti at­sa­kin­ga už tai­ką“. Pa­sak jo, rei­ka­lin­ga kel­ti šiuos klau­si­mus, ne­bi­jant, kad Ru­si­ja dėl to su­sier­zins.

Ki­tas da­ly­kas – ne tik Ru­si­ja kaip vals­ty­bė yra at­sa­kin­ga už ag­re­si­jos veiks­mus, bet ir kon­kre­tūs as­me­nys. Ru­si­jos va­do­vai, anot A. Za­do­rož­no, tu­rė­tų bū­ti tei­sia­mi Tarp­tau­ti­nia­me Bau­džia­ma­ja­me Teis­me: „Tu­ri­me pa­kan­ka­mai fak­tų, par­ody­mų. V. Pu­ti­nas pats pri­si­pa­ži­no dėl to, kas pa­da­ry­ta 2014 m. ko­vo 18-ąją. Jis pats tu­ri bū­ti nu­baus­tas“.

Rei­ka­lin­ga tri­bu­no­lą pri­me­nan­ti institucija

Jei as­me­nis rei­kia nu­baus­ti, vals­ty­bės ly­giu svar­biau­sia su­stab­dy­ti ag­re­si­ją, tei­gia aka­de­mi­kas iš Ki­je­vo. Jis pri­me­na įsteig­tus spe­cia­lius tarp­tau­ti­nius bau­džia­muo­sius tri­bu­no­lus bu­vu­siai Ju­gos­la­vi­jai bei Ruan­dai: „Sup­ran­ta­me, kad spren­di­mas su­kur­ti to­kį spe­cia­lų ad hoc tri­bu­no­lą Ru­si­jai ne­bus pri­im­tas ST. Tai ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma“. Ta­čiau ne­pra­ran­da vil­ties, mat esa­ma dvie­jų ad hoc su­kur­tų ins­tru­men­tų pa­vyz­džių Li­ba­nui bei Kam­bo­džai Ge­ne­ra­li­nės Asamb­lė­jos rū­pes­čiu. Spren­di­mą pri­ėmė ne ST, o dau­gu­ma na­rių bal­sa­vi­mu. „Ma­nau, tam, kad pra­dė­tu­me pro­ce­są dėl Ru­si­jos at­sa­ko­my­bės už ag­re­sy­vius veiks­mus ir par­ody­tu­me nu­si­tei­ki­mą, mums rei­kia tokios ad hoc ins­ti­tu­ci­jos, kva­zi­tri­bu­no­lo“.

A. Za­do­rož­nas ti­ki­si, jog to­kį pro­ce­są ga­lė­tų pra­dė­ti Ukrai­nos bei Lie­tu­vos pre­zi­den­tai. Pa­sak jo, tei­sę į at­sa­ko­muo­sius veiks­mus ne­abe­jo­ti­nai tu­ri nu­ken­tė­ju­si vals­ty­bė, ta­čiau ke­lis­kart už Ru­si­ją ma­žes­nei Ukrai­nai rei­ka­lin­ga tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės par­ama. Ji jau tai­ko sank­ci­jas ag­re­so­rei, va­di­na­si, kaip tei­gia aka­de­mi­kas iš Ukrai­nos, ga­li ini­ci­juo­ti ir ins­ti­tu­ci­jos dėl Ru­si­jos at­sa­ko­my­bės įstei­gi­mą. „Tai bū­tų lo­giš­kas žings­nis pa­gal tarp­tau­ti­nę tei­sę, ne­rei­ka­lau­jan­tis pa­pil­do­mų jė­gų ar pi­ni­gų“, – tvir­ti­na jis.

Pa­mirš­ti Kry­mą – stra­te­gi­nė klaida

A. Za­do­rož­no tei­gi­mu, ki­tas Ru­si­jos žings­nis bus at­plėš­ti Don­ba­so re­gio­ną: „U­krai­nai svar­biau­sia, kad ten ne­si­lie­tų krau­jas. [...] Ta­čiau ne­ga­li­me lauk­ti šio pro­ce­so re­zul­ta­tų. Bū­ti­na Ru­si­ją pa­trauk­ti bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn dėl Kry­mo oku­pa­ci­jos, tir­ti šį nu­si­kal­ti­mą. Tai svar­bu no­rint su­stab­dy­ti ag­re­so­rę Ukrai­nos Ry­tuo­se“. Anot jo, są­mo­nin­gai pa­si­rink­da­mi tei­siš­kai ne­ver­tin­ti, pa­tei­sin­ti ag­re­so­rę, ku­ria­me pa­vo­jin­gą si­tua­ci­ją. „Krem­lius ža­da: pa­mirš­ki­te Kry­mą, tuo­met su­dė­si­me gink­lus Ukrai­nos Ry­tuo­se. Ma­nau, kad da­lis par­la­men­to na­rių – ne­tu­riu min­ty­je pre­zi­den­to – ir­gi taip gal­vo­ja. Juk Kry­mo gy­ven­to­jai dau­giau­siai ru­sai, ga­li­me jį pa­mirš­ti ir pa­na­šiai. Tai ab­so­liu­ti stra­te­gi­nė klai­da. Jei pa­mir­ši­me Ru­si­jos įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­mą, jos ag­re­sy­vūs veiks­mai ti­krai ne­bus su­stab­dy­ti“.

Pra­ne­ši­mas skai­ty­tas ko­vo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos su­reng­to­je aps­kri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jo­je „Me­tai po Mai­da­no: pa­mo­kos bei iš­šū­kiai Eu­ro­pai ir Ukrai­nai“.