Rusijos laivyno Baltijos flotilė į buvusį vokiečių miestą gabena naikintuvus ir „Iskander“ raketų paleidimo sistemas, iš kur raketos labai lengvai gali pasiekti ne tik Varšuvą ir Vilnių, bet ir tą pačią Vokietiją, skelbia newsweek.com.
Šaltiniai teigia, kad susisiekimas vandeniu – nei greitas, nei lengvai organizuojamas, tad galima daryti išvadą, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos tokį sprendimą planavo kurį laiką. Ir iš tikrųjų Rusijos armija pastaruosius kelerius metus savo teritoriją Baltijos regione aprūpina pačiais moderniausiais ginklais. Regiono saugumo pareigūnai Kaliningradą vadina tikru ginklų sandėliu. „Rusijos ginkluotosios pajėgos, pavyzdžiui, ten įkurdino naujų S-400 (priešlėktuvinių raketų), kurių nuotolis itin įspūdingas“, – teigia buvęs Švedijos žvalgybos pareigūnas ir 2013 metais pasirodžiusios knygos „Korridoren till Kaliningrad“ autorius Johanas Wiktorinas. Kaliningrado ginklavimas sudaro nemenką 296 mlrd. eurų vertės plano padidinti modernių ginklų skaičių Rusijos karinėse pajėgose dalį – naujausių ginklų dalis nuo 10 proc. turėtų ūgtelėti iki 70 proc.
Remiantis naujausia ataskaita, kurią parengė „Casimir Pulaski Foundation“ fondas iš Lenkijos, vienijantis geriausius specialistus, plane numatyta įsigyti 120 „Iskander“ raketų, 600 lėktuvų, 1100 sraigtasparnių, 100 laivų ir 2300 tankų. Dalis naujos ginkluotės itin galinga, pavyzdžiui, naikintuvai ir bombonešiai. Būtent jie visai neseniai buvo nugabenti į bazę, esančią prie miesto, kuriame pats Immanuelis Kantas parašė savo garsųjį traktatą apie amžinąją taiką.
Nuo Rusijos izoliuotas Kaliningradas yra tiesiogiai priklausomas nuo pagrindinės šalies teritorijos – tiek kalbant apie drabužius, tiek apie degtinę. Viskas pristatoma geležinkeliais arba keliais per Lietuvos teritoriją. Toks eismas, kaip yra perspėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, yra tai, ką jo šalis gali nuspręsti nutraukti. „Jeigu rusams reikia priežasties pradėti naują invaziją, tranzitas į Kaliningradą gali būti puikus pasiteisinimas. Jiems tikrai nepritrūktų fantazijos išbandyti ką nors naujo nei Krymas“, – yra sakęs buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, šiuo metu vadovaujantis šalies parlamente esančiai opozicijai.
Kol Kaliningrade esantys tankai ir naikintuvai Rusijos kaimynėms prie Baltijos krantų ir dovanoja nemažai bemiegių naktų, „Iskander“ keliama grėsmė visai kitokio masto. Devynerių metų senumo raketų paleidimo sistema gali paleisti tiek įprastas, tiek branduolines raketas. Be to, išsiskiria taiklumu, kuriuo jo pirmtakės pasigirti negalėjo.
Įprastinė kovinė galvutė, paleista iš „Islander“, oficialiai gali pasiekti taikinį, esantį už 400 kilometrų – paklaida siekia vos 5 metrus. Tai reiškia, kad ji nepatenka į Rusijos pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, kurioje nustatytos 500 kilometrų lubos, taikymo sritį. Remiantis keliais nepriklausomais tyrimais, tarp kurių ir Suomijos nacionalinio gynybos universiteto atliktas, „Iskander“ raketos gali nukeliauti ir 700 kilometrų. Iš savo bazės Baltijoje „Iskander“ paleista raketa gali labai lengvai sunaikinti, pavyzdžiui, Vokietijos parlamentą.
Branduolinį ginklą turinčios valstybės neatskleidžia, kur laiko branduolines galvutes, tad niekas negali tiksliai pasakyti, ar jų yra Kaliningrade. Atsižvelgiant į faktą, kad branduolinę galvutę pervežti ir paruošti paleidimui galima labai greitai – galvutę į paleidimo sistemą galima įtaisyti vos per 15 minučių – šiuo atveju jų buvimas ar nebuvimas nėra jau toks svarbus.
„Ten vis dar yra puiki infrastruktūra taktiniams branduoliniams ginklams“, – sako buvusi Lietuvos gynybos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Nežinome, ar Kaliningrade esančios „Iskander“ yra paruoštos naudojimui. Rusai šiuo klausimu labai paslaptingi, nes tokiu būdu daro įtaką NATO veiksmams regione“, – J. Wiktorinas. Aišku, kalbant apie NATO veiksmus, turimos galvoje NATO pajėgos ir pratybos Baltijos šalyse. Rusija – ne vienintelė valstybė, demonstruojanti savo galią aplinkiniams. Pastarieji įvykiai Kaliningrade būtų kaip reikiant šokiravę I. Kantą, kuris savo genialiausias mintis dėliojo vaikštinėdamas po vadinamąją „Šiaurės Veneciją“. Tai, kad XVIII amžiaus filosofo gimtasis miestas virto ginklų sandėliu – nemenkas sukrėtimas ir Europos pareigūnams.
Per pastaruosius šešerius metus Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Šiaurės investicijų bankas, Švedijos plėtros agentūra ir Šiaurės dimensijos partnerystė aplinkosaugos srityje nuotėkų valymo sistemos statyboms Kaliningrade skyrė 26 mln. eurų. Tačiau „Newsweek“ matytas laiškas atskleidžia, kad minėtosios institucijos pasipiktinusios projekto įgyvendinimo progreso stoka. „Ir toliau per parą į Baltijos jūrą patenka 15 tūkst. kubinių metrų nuotėkų“, – teigia institucijų atstovai. Kaliningrado kaimynų padėtis nepavydėtina: didžiuliai kiekiai nuotėkų ir rimta ginklų grėsmė. Jau balandį agentūros tikisi gauti įrodymų, kad Kaliningrade reikalai pajudėjo į priekį. Nepaisant to, pinigai jau išleisti, o viltis dėl švaraus vandens gęsta.
Su „Newsweek“ bendravę regiono žvalgybos pareigūnai prabilo apie dar vieną srautą, tekantį į minėtąją teritoriją. Prekės ir gaminiai, draudžiami šiuo metu galiojančių prekybos sankcijų, iš Lenkijos ir Lietuvos be jokių kliūčių keliauja į Kaliningradą (Europolo duomenimis, jie šiuo klausimu „patikimos informacijos“ neturi). Tai naujas etapas Kaliningrado juodajai rinkai, kuri iki tol daugiausia apsiribojo cigarečių kontrabanda iš Rusijos į Europą. Nepaisant tokių nesklandumų, Kaliningradas ir toliau sėkmingai reklamuoja ir propaguoja turizmą, girdamasis „unikaliais ištekliais vadinamajam sveikatos turizmui“.
„Tai, kad rusai ten gabena raketų paleidimo sistemas, NATO gali pridaryti bėdų. Tačiau visiems tiems moderniausiems sprendimams taip pat kyla pažeidžiamumo pavojus, juk jie taip arti NATO teritorijos, o Kaliningradas atkirstas nuo Rusijos. Be to, Kaliningrado ginkluotosios pajėgos negali sulaukti pastiprinimo sausuma (...)“, – teigia vienas regiono karinis šaltinis.