Sužinoję, kad renkuosi politiko kelią, nemaža dalis jų pamanė, kad veikiausiai juokauju. Paaiškėjus, jog apsisprendžiau rimtai, dažniausiai išgirsdavau „o kodėl į konservatorius?”

Turėdamas akivaizdų atsakymą, drauge puoselėjau ir įvairiausių su šios partijos veikla susijusių lūkesčių. Dalis jų pasiteisino, o kitiems, kaip galiausiai paaiškėjo, nebuvo lemta išsipildyti.

Tačiau apie viską iš eilės.

Prisipažinsiu – noru tapti politinės partijos nariu tikrai nedegiau. Mane, kaip ir daugelį, glumino Lietuvos partinės politikos idėjų ir žmogiško potencialo sekluma. Tačiau priimti sprendimą skatino tai, kad buvau patyręs ir kitokios – vakarietiškos, skaidrios, intelektualios – politikos skonį. Iki šiol džiaugiuosi įvairiuose visuomeniniuose formatuose galėjęs dirbti išvien su nepaprastai šviesiais ir atliekamam darbui atsidėjusiais vizionieriais bei savo sričių profesionalais: Andriumi Kubiliumi, Ingrida Šimonyte, Dainiumi Kreiviu, Rimantu Žyliumi, Adomu Audicku, Jonu Survila ir daugybe kitų.

Tapo aišku, kad Lietuvoje įmanomas naujos kokybės politinis gyvenimas, tačiau tik tuo atveju, jei atsakomybę už valstybės ateitį prisiims vakarietiškai mąstantys ir veikiantys žmonės. Negalėjau vienu metu likti nuošalyje ir kartu raginti jaunosios kartos savo sričių profesionalus iš pagrindų atnaujinti politines partijas. Taip galutinai apsisprendžiau tapti TS-LKD nariu. Nors ir kukliu savo asmeniniu pavyzdžiu siekiau ir tebesiekiu padrąsinti panašiai mąstančius.

Lūkesčiai ir realybė

Ką tikėjausi rasti TS-LKD? Dar gerokai prieš tapdamas partijos nariu, buvau tikras, jog šios politinės jėgos išskirtinumas yra politikoje veikti įkvėpiantys žmonės. Ir visiškai nesuklydau.

2008-ųjų ir 2012-ųjų metų puikų įspūdį padariusios partijos Seimo rinkimų programos įrodė, kad TS-LKD išskirtinumas – didžiulis intelektinis potencialas. Aiškiai suformuluota valstybės ir visuomenės raidos vizija bei priemonės šiai vizijai siekti visuomet buvo šios partijos stiprioji pusė.

Deja, tą patį ne visada galima pasakyti apie TS-LKD gebėjimą sukurtas vizijas įgyvendinti. Dėl vadybos įgūdžių trūkumo geros idėjos dažnai likdavo neįgyvendinamos ar įgyvendinamos ne taip, kaip planuota. Vienas tokių pavyzdžių – pradėjusi veikti, tačiau savo veiklos piko taip ir nepasiekusi Šešėlinė vyriausybė. Gaila, kad TS-LKD pirmą kartą Lietuvoje pristatytas ir daug žadėjęs vakarietiškas parlamentinio oponavimo formatas neveikia taip, kaip vyliausi.

Tačiau išties apsidžiaugiau įsitikinęs, kad įstojau į mąstančią, diskutuojančią ir demokratiniais principais besivadovaujančią politinę jėgą. Tai yra didžiulis skirtumas tarp TS-LKD ir partijų, veikiančių kaip vieno lyderio suburtos ideologinės-religinės grupės ar verslo įmonės, kuriose eiliniai nariai nedrįsta pareikšti savo nuomonės ir besąlygiškai vykdo vado sprendimus.

Partinės demokratijos lūkestis buvo atlieptas su kaupu. Jau nuo pirmųjų dienų patyriau, jog TS-LKD – tai visų pirma gyva politinė bendruomenė, kurios reikaluose gali aktyviai dalyvauti kiekvienas partijos narys. Nuolat, net ir ne rinkimų metu vykstanti gyva diskusija idėjų ir praktinės politikos įgyvendinimo klausimais išties žavi. Nežinau jokios kitos politinės jėgos, kurioje vidiniai debatai visų pirma vyktų politinių idėjų, o ne politinių postų dalinimosi pagrindu.

Todėl gaila, kad į Lietuvos politiką atnešusi sektiną partinės demokratijos tradiciją, TS-LKD nukrypo į kitą kraštutinumą – efektyvų veikimą paralyžiuojančius ginčus. Ne visad veikiant vidinę tvarką palaikantiems kontrolės mechanizmams, karštesnės vidinės diskusijos virsta viešumoje kunkuliuojančiais ginčais ne su politiniais oponentais, o su pačiais savimi. Todėl reikia pripažinti atvirai, akd piktnaudžiavimas vidine demokratija yra viena didesnių mūsų partijos problemų.

Laikas pažadinti miegantį milžiną

Kad ir kaip būtų, labiausiai teko nustebti dėl didžiulio, bet nepanaudoto TS-LKD potencialo. Nors partija didžiulė (daugiau nei 16 tūkstančių narių), susidaro įspūdis, jog TS-LKD veikia tik penktadaliu savo pajėgumo. Valstybingumo kūryboje ir sargyboje nuo pat susikūrimo laikų stovėjusi partija taip ir neskyrė pakankamo dėmesio sau.

Pasenusiais veiklos metodais besivadovaujanti, apsnūdusių skyrių nepažadinanti partija dažnam konservatoriškas pažiūras puoselėjančiam žmogui yra atgrasi. Vakarietiškos vadybos stoka, o ne idėjų ar vizijų Lietuvai trūkumas tapo vienu didžiausių šios politinės jėgos stabdžių. Kad partija turi milžinišką potencialą, rodo įvairūs faktai. Pavyzdžiui, vien pernai metais partijos nariais tapo per tūkstantį žmonių, kurių vidutinis amžius 38 metai. Esame brandi, nuolat atsinaujinanti politinė bendruomenė.

Kita dažnai nepastebima TS-LKD stiprybė – regionuose gyvenanti vietos šviesuomenė, kuri kone be išimčių remia TS-LKD. Taip pat - platus partijai nepriklausančių, tačiau TS-LKD gyvenime vienokiu ar kitokiu būdu dalyvaujančių ištikimų rėmėjų – stiprių įvairių sričių specialistų ir ekspertų ratas.

Žinoma, kad TS-LKD milžinas pabustų, neužteks vien išspręsti vadybos problemas. Partija privalo ne tik susitvarkyti viduje, bet ir susitaikyti su Lietuvos žmonėmis. Toks susitaikymas įmanomas tik viešai pripažinus padarytas klaidas ir nuoširdžiai atsiprašius dėl šių klaidų nukentėjusių.

Reikalingas socialiai jautrus požiūris į kasdienes žmonių problemas ir atitinkamai socialiai jautrus, ne moralizavimu, bet sveika nuovoka bei pasitikėjimu piliečiais grįstas bendravimas su visuomene.

TS-LKD turi tapti įvairias kartas ir požiūrius telkiančia bei pagarbą žmogaus prigimtiniam orumui, stiprioms šeimoms ir bendruomenėms akcentuojančia politine jėga. Pagrindinis mūsų partiją telkiantis tikslas – nuolatinis Lietuvos valstybingumo stiprinimas. Tačiau tam, kad galėtume tinkamai prisiimti šias atsakomybes, turime keistis ir patys. Toks pokytis neįvyks be naujo, telkiančio, vakarietiškai mąstančio ir veikiančio partijos lyderio. Būtent tokiu lyderiu ir matau Gabrielių Landsbergį, už kurį neabejodamas balsuosiu TS-LKD pirmininko rinkimuose.