Tiesioginiai pirmininko rinkimai užprogramuoja įtemptą ir emocingą rinkimų kampaniją. Dar daug ko teks išmokti, ypač – nepasakyti per daug žodžių, kad po to nebūtų sunku dirbti kartu.

Gabrielius parodė itin aukštą politinės kultūros lygį. Stebėdama jo rinkimų kampaniją, negirdėjau nė vieno aštraus žodžio prieš oponentus, jis nepasidavė išorės oponentų primestoms klišėms dėl ligšiolinio partijos kelio, nekalė prie kryžiaus Andriaus Kubiliaus nei per Gavėnią, nei po jos.

Jis santūriai priėmė gandus, kuriuos skleidė savi. Jis kantriai išklausydavo kiekvieną, norintį paklausti, nešaukė ant žmonių, kurie klausdami gal ir klydo. Jis nepuldinėjo „Facebook“ platybėse nei senų tremtinių, nei jaunų bakalaurų. Jis nesigyrė savo šeimos šaknimis, nelygino savęs su Ronaldu Reaganu. Jis tiesiog ramiai kalbėjosi su žmonėmis, pasiilgusiais naujos gaivios bangos politikoje.

Atėjo jau subrendusių Sąjūdžio vaikų, naujų Lietuvos lyderių metas. Jų darbus netruksime pamatyti. Pradėję dirbti atsakingose pareigose, jie sukaups ir patirtį, tik nereikia bijoti atverti kelių. Mes, veteranai, niekur nedingstame. Nuoširdžiai padėsime, jei tik reikės.

Tikiu Gabrieliaus ir jau laisvoje Lietuvoje subrendusios kartos jėga. Su ja ateina kiek kitokia politinė kultūra, Lietuvą jie mato daug plačiau, jaunimui nebėra bendravimo trukdžių dėl kalbos.

Kartu visai neabejoju jaunų žmonių patriotizmu ir gebėjimu saugoti atkurtos valstybės pagrindus.
Todėl visai ramia širdimi balsavau už Gabrielių Landsbergį. Kad tik jam sektųsi!