Svarbu
Registracija
V. Landsbergis: šis laikotarpis – V. Putino karų epocha
lzinios.lt 2015-04-22 |
Buvęs valstybės vadovas, Europos parlamento narys, muzikologas, prof. V. Landsbergis pristatė knygą "Ukrainos Golgota. 2013-2014". Ta proga buvo surengta diskusija „Ukrainos kova už Europą“, joje dalyvavo kino kūrėjas, visuomenininkas, dažnai paramą į Ukrainą gabenantis Jonas Ohmanas.
Leidinyje "Ukrainos Golgota. 2013-2014" spausdinami V. Landsbergio vieši pasisakymai, kalbos, sakytos per konferencijas, mintys, skelbtos diskusijose, interviu, duoti įvairioms mūsų šalies ir užsienio žiniasklaidos priemonėms, nuomonės bei komentarai, taip pat ir publikuoti "Lietuvos žiniose".
Europos klausimas
Apie pasirinktą knygoje atspindėtą laikotarpį V. Landbergis sakė: "2013 metais prasidėjo labai svarbūs pokyčiai. Ir ne tik Ukrainoje. Galima sakyti, tai - Europos klausimas. Ne visiems iš karto buvo aišku, bet jis iškilo į pirmą vietą: kas bus su Europa ir ko ji verta, ar gali ginti savo principus ir šalį, norinčią būti asocijuota nare, kurią už tai žiauriai baudžia imperinė kaimynė?" Politikas teigė, kad pačiai Europai geriau, kai už ES sienų - ne chaosas, karas, bet pažanga, stiprėja demokratija, kyla ekonomika. Tačiau yra kita jėga, kuri nenori taikos, bet siekia savo įtakos plėtros ir daro tai visomis priemonėmis - užpuldama, griaudama, naikindama, ji stengiasi trukdyti valstybei, kuri pasirenka europinę kryptį ir demokratiją. "O 2014-ieji todėl, kad kur nors reikia sustoti, - šypsojosi knygos autorius. - Galima buvo pridėti šių, 2015 metų, medžiagų ir dokumentų, bet dabar chronologija aiškesnė." Jis teigė, kad agresoriaus laikysena pasidarė dar žiauresnė ir klastingesnė, prieš demokratinį pasaulį naudojant totalinio melo sistemą. Tuo metu karo veiksmai tęsiasi, nors tai vadinama paliaubomis. "Ukraina eina sunkiu apsisprendimo, demokratijos pasirinkimo keliu. Tai kančios ir kraujo kelias. Reikia matyti ir teisėjus, ir budelius, ir minią, - kalbėjo V. Landsbergis. - Nesakau, kad Ukraina šventoji, o ją užpuolė nedorėliai. Ten negerai dėl korupcijos, visokių dalykų buvo ir dar ilgai bus. Tačiau Ukrainą užpuolė dėl jos laisvės."
Be iliuzijų
Anot politiko, Vakaruose kai kuriuose sluoksniuose svarstoma, kad gal Ukraina kažką ne taip padarė, kažką nuskriaudė, todėl ją reikia pulti ir daužyti. Jis sakė, kad Vokietijoje atsirado žmonių, vadinamų Putin-Versteher, tai yra tokių, kurie supranta V. Putiną.
Diskusijoje dalyvavęs J. Ohmanas teigė, kad dauguma ukrainiečių dėl Europos neturi didelių vilčių ir iliuzijų. Bičiuliais jie laiko lietuvius, lenkus, kanadiečius ir gruzinus. Ukrainiečiai kalba apie savo šalį, svarsto apie jos ateitį - kaip reformuoti Ukrainą ir iš idėjos sukurti tikrą valstybę. O idėjų ukrainiečiai turi įvairių. Tarkime, vienas aukštas Ukrainos krašto apsaugos sistemos pareigūnas J. Ohmanui sakė, kad reikėtų aljanso nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Prašomas šią šalį palyginti su dėl laisvės kovojusia Lietuva, visuomenininkas teigė, kad Ukrainos padėtis žymiai dramatiškesnė, ir baigtis neaiški. Nežinia, kada galima bus padėti tašką. J. Ohmanas mano, kad karinis konfliktas gali tęstis iki penkerių metų.
"Mes atjaučiame ir gerai suprantame Ukrainos ir ukrainiečių likimą, kas yra įvykę per porą pastarųjų metų", - sakė V. Landsbergis. Politiko nuomone, Ukraina tampa savimi, pilietiška ir patriotiška šalimi, kuriama tautos savimonė.
Ką keičia užsieniečiai karo instruktoriai?
J. Ohmanas sakė, kad 300 JAV desantininkų atvykimas į Ukrainą mokyti Nacionalinės gvardijos pajėgas, šalies Rytuose kovojančias su prorusiškais sukilėliais, yra didelė sėkmė. "Iš istorinės patirties žinome, kad jei Amerika žengia į konfliktą, ji taip lengvai nebepasitraukia", - tvirtino jis. Kaip svarbų dalyką minėjo, kad Ukrainos valdžia tariasi su savanoriais, tarkime, iš "Dešiniojo sektoriaus", dėl jų įtraukimo į bendrą karinę sistemą.
"Visi klausia, kada ukrainiečius puls, - kalbėjo J. Ohmanas. - Vadinamieji separatistai dabar išminuoja savo pozicijas. Tai yra puolimo ženklas." Pasak visuomenininko, niekas neabejoja, kad kažkuriuo metu po gegužės 9 dienos, kai bus atšvęsta pergalė Antrajame pasauliniame kare, Ukrainoje prasidės puolimas. "Labai tikėtina, kad vasara bus kruvina", - mano jis.
V. Landsbergio teigimu, kai į Ukrainą pradėjo vykti užsienio kariniai specialistai, vakariečiai stebėtojai fiksuoja, kad Rusijos žodynas šiek tiek pasikeitė. "Nebėra tokio primityvaus ir agresyvaus šmeižimo. Neseniai buvo "mūsų kolūkio pirmininkas vidury ratelio". Tai "pirmininkas", atsakinėdamas į "kolūkiečių" klausimus, kai kurios retorikos nenaudojo, - apie tiesiogiai transliuotą V. Putino spaudos konferenciją kalbėjo jis. - Matyt, taip buvo suderinta ir aptarta. Galbūt, kad stiprėtų tie Putin-Versteheriai, siekiantys sankcijų prieš Rusiją atšaukimo". Pasak V. Landsbergio, užsienio karinių instruktorių buvimas Ukrainoje verčia Kremlių susimąstyti.
Politikas mano, kad kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, galėjo atskristi NATO eskadrilės ir apjuosti visą tą vietą, jog galima būtų gerai ištirti, o "Luhandos banditėliai" nė iš tolo neprieitų. "Tačiau mindžikuojant ta proga buvo praleista", - sakė V. Landsbergis.
Trečiasis karas
Kalbėdamas apie Rusiją, politikas vadino ją revanšistine valstybe. V. Landsbergio nuomone, kada nors šis laikotarpis bus vadinamas V. Putino karų epocha. Jis išvardijo, su kuo pastaruosius keletą dešimtmečių yra kariavusi Rusija: Čečėnija, Gruzija, Ukraina. Sakė, kad dabar vyksta trečiasis V. Putino karas. "Kas bus toliau, galima tik spėlioti. Nežinia, kuri šalis po to bus užpulta, - kalbėjo politikas. - Kol Ukraina priešinasi, o pasaulis šiek tiek padeda, Kremlius svarsto, ar dar ką nors pulti, ar iš pradžių pribaigti Ukrainą, tai yra priversti kapituliuoti, pasirašyti susitarimą dėl Krymo atsisakymo, sutikimą, kad būtų steigiamos marionetinės valstybėlės. Jokios Europos Sąjungos ir NATO."
J. Ohmanas, prašomas pasakyti, ką mano apie Rusiją, sakė, kad ši šalis nei silpna, nei stipri. "Ji labai prieštaringa, - teigė visuomenininkas. - Rusijos žmonės blogąja prasme apolitiški. Šalis savo propagandoje pabrėžia herojiškumą, bet žmonės mato, kad prisitaikymas yra išlikimo ir klestėjimo būdas." Jis mano, kad dabartinė Rusijos valdžia negali išlikti be karo, nes toks režimas be išorinių priešų ilgai negyvuotų. Toje šalyje nėra demokratijos ir tikros opozicijos, kaip mes tai suprantame. Nėra ir vilties, kad ji galėtų būti moderni valstybė. V. Landsbergio nuomone, vis dėlto kada nors Rusija pradės griūti ir byrėti.