Ultimatumų kalbos Seimas klausytis nenusiteikęs

lzinios.lt 2015-06-04

Ka­te­go­riš­ki ta­ria­mai skriau­džia­mų tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų gy­nė­jų rei­ka­la­vi­mai ne­rea­lūs, o Baž­ny­čios vė­li­mas į po­li­ti­kų in­tri­gas pra­si­len­kia su eti­ka. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ini­ci­juo­tas pro­tes­to ak­ci­jas Sei­mo na­riai aiš­ki­na ar­tė­jan­čiais rin­ki­mais.

Mi­tin­gas, įspė­ja­ma­sis strei­kas, pe­ti­ci­ja ir mal­dos baž­ny­čio­je. Toks tu­ri­nin­gas dis­kri­mi­nuo­ja­mo­mis pa­si­ju­tu­sių tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų, pir­miau­sia – len­kiš­kų, gy­nė­jų pa­sta­rų­jų tri­jų die­nų pro­tes­to žan­rų re­per­tua­ras. Įspė­ja­ma, kad jis bus dar iš­plės­tas, jei de­ry­bos su val­džia bus ne­re­zul­ta­ty­vios. Švie­ti­mo rei­ka­lus ku­ruo­jan­čių Sei­mo na­rių tei­gi­mu, pro­tes­tuo­to­jų skel­bia­mi po­li­ti­niai ul­ti­ma­tu­mai prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, to­dėl juos pa­ten­kin­ti - ne­rea­lu. Ki­ta ver­tus, su­tin­ka­ma, kad pa­dė­ti ieš­ko­ti komp­ro­mi­so ga­li tik dia­lo­gas. Ta­čiau Sei­mo na­riai lai­ko­si vie­nos nuo­mo­nės dėl va­kar ry­tą vie­no­je sos­ti­nės baž­ny­čių au­ko­tų šv. Mi­šių už „len­kų švie­ti­mo Lie­tu­vo­je iš­li­ki­mą ir plė­trą”, ku­rio­se da­ly­va­vo LLRA eli­tas, - sa­kra­li­nė erd­vė ne vie­ta po­li­ti­niams šou.

Po­li­ti­kai manipuliuoja

Nau­jo­jo Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­ko “dar­bie­čio” Rai­mun­do Pa­liu­ko tei­gi­mu, prieš pri­imant abi­pu­siš­kai nau­din­gus spren­di­mus “pir­miau­sia rei­kia su­sės­ti ir kal­bė­tis”. “Su­si­ta­ria ir ne to­kios ne­su­tai­ko­mos sto­vyk­los, tai gal ir LLRA tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, pa­da­ry­ti nuo­lai­dų. Ne­ga­li­ma ak­lai ei­ti vis su tais pa­čiais rei­ka­la­vi­mais. Pi­ke­tai ir strei­kai - ke­lias į ak­li­gat­vį”, - LŽ sa­kė ko­mi­te­to va­do­vas.

ŠMKK na­rio kon­ser­va­to­riaus Va­len­ti­no Stun­džio ma­ny­mu, tar­tis dėl pa­teik­tų po­li­ti­nių ul­ti­ma­tu­mų bū­tų la­bai su­dė­tin­ga. “Pa­si­rink­ta keis­to­ka ideo­lo­gi­nė plat­for­ma. Aki­vaiz­du, kad vi­si rei­ka­la­vi­mai orien­tuo­ti į vie­ną – vals­ty­bė­je tu­rė­ti par­ale­li­nę gre­tu­ti­nę tau­ti­nių ma­žu­mų, ar­ba šiuo at­ve­ju – len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos, švie­ti­mo sis­te­mą. Tai iš pri­nci­po ker­ta­si su Kons­ti­tu­ci­jos dok­tri­na, po­žiū­riu į Lie­tu­vą kaip ne­da­lo­mą vien­ti­są vals­ty­bę”, - LŽ aiš­ki­no V. Stun­dys. Rei­ka­la­vi­mais taip pat sie­kia­ma pa­neig­ti tai, “kur švie­ti­mo sri­ty­je pa­sis­tū­mė­ta – į dar­nios pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mą”. V. Stun­dys vy­lė­si, kad di­džio­ji da­lis len­kų tau­ty­bės žmo­nių pui­kiai su­vo­kia, kad jų jaus­mais pa­pras­čiau­siai ma­ni­pu­liuo­ja­ma. “Taip elg­tis po­li­ti­kai ne­tu­rė­tų. Iš pri­nci­po - tai vi­suo­me­nės skal­dy­mas, jis nie­kur ne­ve­da”, - tei­gė ŠMKK at­sto­vas. Jis pik­ti­no­si, kad LLRA į “sa­vo po­li­ti­nį šou” įtrau­kė ir Baž­ny­čią. “Tai ne­nor­ma­lu. Baž­ny­čia skir­ta ne po­li­ti­niams mi­tin­gams reng­ti. Ma­no su­pra­ti­mu, per­ženg­tos tam ti­kros eti­kos ri­bos”, - tvir­ti­no kon­ser­va­to­rius. Pa­sak R. Pa­liu­ko, pas mus Baž­ny­čia ir vals­ty­bė yra at­skir­tos, to­dėl toks po­li­ti­kų el­ge­sys ver­tin­ti­nas dvip­ras­miš­kai.

Sa­vi­val­dy­bės del­sė

ŠMKK na­rys, bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras li­be­ra­las Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad ren­gia­mais pro­tes­tais “LLRA duo­da star­tą sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai”. “Tai pa­tvir­ti­na ir su­dė­lio­tų rei­ka­la­vi­mų ne­rea­lu­mas ir ne­adek­va­tu­mas. Dau­giau nei aiš­ku, kad švie­ti­mą ir mo­kyk­las no­ri­ma nau­do­ti kaip įran­kį sie­kiant po­li­ti­nių tiks­lų, o ne no­rint tei­gia­mų ki­ta­kal­bių ug­dy­mo per­mai­nų”, - LŽ sa­kė Sei­mo na­rys. Pa­sak jo, pa­grin­di­nis pre­teks­tas, į pro­tes­tus su­kvie­tęs dau­giau žmo­nių – šie­met be­si­bai­gian­ti dau­giau kaip 10 me­tų tru­ku­si švie­ti­mo tink­lo pert­var­ka. “Ji nė­ra nu­kreip­ta į tau­ti­nes ma­žu­mas, re­for­ma vy­ko vi­sos Lie­tu­vos mas­tu. Ta­čiau sos­ti­nės, Vil­niaus ir Šal­či­nin­kų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se tas pro­ce­sas bu­vo ati­dė­lio­ji­mas iki pa­sku­ti­nio mo­men­to, to­dėl da­bar per­mai­nos ke­lia to­kį pa­si­pik­ti­ni­mą”, - svars­tė G. Ste­po­na­vi­čius. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­gal nu­sta­ty­tą tvar­ką tau­ti­nių ma­žu­mų gim­na­zi­joms akre­di­tuo­tis yra len­giau nei lie­tu­viš­koms. “O lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no klau­si­mas vi­siš­kai spe­ku­lia­ty­vus, nes pa­leng­vin­tas šio eg­za­mi­no lai­ky­mas tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­loms iš­lie­ka iki 2019 me­tų”, - pa­žy­mė­jo ŠMKK at­sto­vas.

Ki­tas lygmuo

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, LLRA frak­ci­jos na­rys, dir­ban­tis ŠMKK, Ja­ros­la­vas Nar­ke­vi­čius su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją api­bū­di­no kaip "kri­zi­nę". Pa­sak jo, LLRA “sa­vo po­li­ti­nes ga­li­my­bes” iš­nau­do­jo tiek pri­klau­sy­da­ma val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai, tiek iš jos pa­si­trau­ku­si. J. Nar­ke­vi­čius ap­gai­les­ta­vo, kad Sei­mas at­me­tė frak­ci­jos pa­teik­tas Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas ir ne­slė­pė ne­tu­rįs daug vil­čių, kad dėl rei­ka­la­vi­mų pa­vyks su­si­tar­ti. Vi­ce­pir­mi­nin­kas ti­ki­no, kad į bai­gia­mą­jį re­for­mos eta­pą “rei­kė­tų žvelg­ti pla­čiau, ne vien arit­me­tiš­kai”. “Dve­jus me­tus bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma, ar­gu­men­tuo­ja­ma, įro­di­nė­ja­ma. Bet mū­sų ar­gu­men­tai jau iš­se­ko. Be abe­jo, po­li­ti­niu po­žiū­riu mes pa­lai­ko­me bend­ruo­me­nės rei­ka­la­vi­mus, ma­no­me, kad jie - tei­sė­ti. Da­bar si­tua­ci­ja per­si­ke­lia į ki­tą - pro­tes­to ak­ci­jų - lyg­me­nį”, - LŽ aiš­ki­no J. Nar­ke­vi­čius. Jis pats sa­kė va­kar pa­mal­do­se ne­da­ly­va­vęs, ta­čiau nie­ko blo­go čia ne­ma­tąs. “Ir ti­kin­tis, ir ne­ti­kin­tis žmo­gus, pra­ra­dęs vil­tį, pa­gal­bos pra­šo aukš­tes­nės jė­gos”, - ti­ki­no par­la­men­ta­ras.

Vy­riau­sy­bei, prie ku­rios pir­ma­die­nį bu­vo su­reng­tas mi­tin­gas, įteik­to­je pe­ti­ci­jo­je rei­ka­lau­ja­ma ati­dė­ti be­veik dvie­jų de­šim­čių tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų struk­tū­ri­nę re­for­mą, šią Sei­mo se­si­ją pri­im­ti LLRA siū­ly­tas Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, at­si­sa­ky­ti su­vie­no­din­to lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no, mo­ki­nio krep­še­lį mi­nė­to­se mo­kyk­lo­se pa­di­din­ti iki 50 pro­cen­tų.