Analitikas: Rusija pati išsikasė sau duobę

delfi.lt 2015 11 11

Rusijos prezidentas pilotuoja šalį pavojingu kursu. Vladimiras Putinas turėtų nekęsti aviacijos. Spalio 31 d. Egipte įvykusi Rusijos keleivinio lainerio katastrofa, kuri, anot vis augančių įrodymų, galėjo įvykti dėl „Islamo valstybės“ teroristinės atakos, yra naujausia tragedija, per pastaruosius metus Kremliui virtusi tikru iššūkiu.

Visos aviakatastrofos vienaip ar kitaip yra susijusios su agresyvia Maskvos užsienio politika – Ukrainoje, ties NATO sienomis ir Sirijoje, svetainėje politico.eu rašo Jungtinių Valstijų Germano Marshallo fondo Vidurio ir Rytų Europos analitikas Joergas Forbrigas.

 

Kiekviena iš šių nelaimių turi įtakos ir gerokai apriboja Rusijos valdžios politines galimybes. Ir, deja, nė viena iš jų nesugebėjo įtikinti V. Putino, kad tik radikalūs dabartinio kurso pokyčiai gali pagerinti jo ir jį supančio pasaulio įvaizdį.

Prieš trejus metus V. Putinas pribloškė pasaulį, kai sklandytuvu lydėjo sibirines gerves į jų žiemojimo vietas pietuose. Tačiau po šio ekscentriško epizodo V. Putino navigacija įgavo laisvojo kritimo pagreitį.

Pirma, 2014 metų liepą buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas. Kaip nustatė tarptautiniai tyrėjai, šį Malaizijos keleivinį lainerį numušė rusiška raketa „žemė – oras“, paleista iš separatistų kontroliuojamos Ukrainos teritorijos. Dėl tiesioginės Rusijos agresijos Ukrainoje, prorusiškų separatistų rėmimo ir jų aprūpinimo ginkluote žuvo 298 niekuo dėti keleiviai.

Tuomet 2015 metų vasarą pasipylė virtinė nelaimių su Rusijos karinių oro pajėgų orlaiviais. Per kelias savaites Rusijos armiją sukrėtė daugiau kaip pustuzinis tragiškai pasibaigusių incidentų, kurie ištiko bombonešius, naikintuvus ir atakos sraigtasparnius. Tuo metu, kai Rusija pačiu intensyviausiu tempu nuo pat Šaltojo karo laikų raižė ir tyrinėjo NATO oro erdvę, kariuomenės analitikai šias serijines nelaimes siejo su senstančiais įrengimais, prasta orlaivių priežiūra ir kvalifikuotų darbuotojų stoka.

Galiausiai 224 Rusijos turistų ir lėktuvo įgulos žūtis Sinajaus pusiasalyje tapo kerštu už Kremliaus intervenciją Sirijoje – tai pagrindžia vis augantys įrodymai. Vos po kelių dienų, kai V. Putinas davė nurodymą pradėti oro antskrydžius, remiančius Sirijos diktatorių Basharą al Assadą, „Islamo valstybė“ paskelbė Rusijai džihadą. Į šį raginimą nedelsiant buvo atsižvelgta.

Šios pasikartojančios tragedijos yra Kremliaus „nuopelnas“. Tiesiogiai ar netiesiogiai jos tapo agresyvių Rusijos veiksmų rezultatais. Maža to, jos rimtai apriboja galimų V. Putino manevrų erdvę.

MH17 tragedija paskatino Vakarų šalis imtis prieš Rusiją ekonominių sankcijų. Prieš šią katastrofą Vakarų atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje geriausiu atveju buvo neryžtingas. Tik tuomet, kai žuvo šimtai nekaltų žmonių, Europa pademonstravo politinę valią bei vienybę ir ėmėsi baudžiamųjų priemonių. Ši vienybė išliko pakankamai stipri ir padėjo jei ne pasukti priešinga linkme, tai bent pristabdyti Rusijos veiksmus prieš Ukrainą ir kitas kaimynes. Pamažu dėl sankcijų pradėjo aižėti V. Putino režimo ekonominiai pamatai ir galios bazė.

MH17 tragedija taip pat įstūmė V. Putiną į aklavietę. Kaip vyriausiasis Rusijos karinių pajėgų vadas, jis yra atsakingas už savo paties karinius pavaldinius ir tuos, kuriuos rėmė Donbase. Tokios atsakomybės tikrai sieks šios katastrofos aukų artimieji. Kaip V. Putinas jau žino iš tokių bylų kaip ta, kuri buvo iškelta Čilės diktatoriui Augusto Pinochetui, Vakarų šalys veikiausiai pritars tokiai bylai. Iš esmės tai panaikina bet kokias politines garantijas tiek namuose, tiek užsienyje, jei V. Putinas kada nors paliks prezidento postą. Išsilaikymas valdžioje jam tapo asmeninio išlikimo reikalu.

Rusijos karines oro pajėgas persekiojančios nelaimės savo ruožtu apnuogino šalies karinės galios silpnybes. Kremlius turi grėsmingą kariuomenę ir ginkluotės arsenalą. Tačiau Rusijos karinėms pajėgoms sunku atlaikyti karą Ukrainoje, nuolatinį NATO sienų baksnojimą ir oro antskrydžius Sirijoje. Misija Sirijoje, kur smūgiai iš oro kol kas nedavė akivaizdžių rezultatų, ir kiti veiksmai prieš „Islamo valstybę“, jeigu ji iš tikrųjų susprogdino Rusijos lėktuvą, Rusijos kariuomenei kels rimtą persitempimo grėsmę.

Galiausiai katastrofa Egipte tapo ta duobe, kurią pati Rusija išsikasė užsienio politikos avantiūromis. Tiesioginis intervencijų Ukrainoje ir Sirijoje poveikis pačiai Rusijai iki šiol buvo valdomas. Be to, Rusijos visuomenės nuomonę buvo galima iškreipti galinga valstybine propaganda. Po Sinajaus tai padaryti bus kur kas sunkiau.

Tarp eilinių Rusijos gyventojų veikiausiai sustiprės tolesnių „Islamo valstybės“ atakų baimė, tuo pačiu ir nenoras, kad Rusija kištųsi į karą musulmonų pasaulyje. Augs įtarumas islamu ir musulmonais, o tai sukels socialinę ir politinę įtampą santykiuose su musulmonų bendruomenėmis pačioje Rusijoje bei kaimyninėse valstybėse. Kad nuramintų visuomenę, valdžia turės stiprinti saugumo priemones ir griebtis nuomonės valdymo, kuris ir taip yra pasiekęs didžiulį mastą. Rusijos išlaidos namuose dėl Kremliaus veiksmų užsienyje yra pasmerktos pastebimai augti.

Nepaisant šių nesibaigiančių tragedijų ore pasekmių, nėra jokių ženklų, kad pilotas V. Putinas ketina keisti skrydžio kursą. Atrodo, kad jis yra lydimas prakeiksmo, kuris veikiausiai ruošia dar vieną aviakatastrofą.

Visos aviakatastrofos vienaip ar kitaip yra susijusios su agresyvia Maskvos užsienio politika – Ukrainoje, ties NATO sienomis ir Sirijoje, svetainėje politico.eu rašo Jungtinių Valstijų Germano Marshallo fondo Vidurio ir Rytų Europos analitikas Joergas Forbrigas.

Kiekviena iš šių nelaimių turi įtakos ir gerokai apriboja Rusijos valdžios politines galimybes. Ir, deja, nė viena iš jų nesugebėjo įtikinti V. Putino, kad tik radikalūs dabartinio kurso pokyčiai gali pagerinti jo ir jį supančio pasaulio įvaizdį.

Prieš trejus metus V. Putinas pribloškė pasaulį, kai sklandytuvu lydėjo sibirines gerves į jų žiemojimo vietas pietuose. Tačiau po šio ekscentriško epizodo V. Putino navigacija įgavo laisvojo kritimo pagreitį.

Pirma, 2014 metų liepą buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas. Kaip nustatė tarptautiniai tyrėjai, šį Malaizijos keleivinį lainerį numušė rusiška raketa „žemė – oras“, paleista iš separatistų kontroliuojamos Ukrainos teritorijos. Dėl tiesioginės Rusijos agresijos Ukrainoje, prorusiškų separatistų rėmimo ir jų aprūpinimo ginkluote žuvo 298 niekuo dėti keleiviai.

Tuomet 2015 metų vasarą pasipylė virtinė nelaimių su Rusijos karinių oro pajėgų orlaiviais. Per kelias savaites Rusijos armiją sukrėtė daugiau kaip pustuzinis tragiškai pasibaigusių incidentų, kurie ištiko bombonešius, naikintuvus ir atakos sraigtasparnius. Tuo metu, kai Rusija pačiu intensyviausiu tempu nuo pat Šaltojo karo laikų raižė ir tyrinėjo NATO oro erdvę, kariuomenės analitikai šias serijines nelaimes siejo su senstančiais įrengimais, prasta orlaivių priežiūra ir kvalifikuotų darbuotojų stoka.

Galiausiai 224 Rusijos turistų ir lėktuvo įgulos žūtis Sinajaus pusiasalyje tapo kerštu už Kremliaus intervenciją Sirijoje – tai pagrindžia vis augantys įrodymai. Vos po kelių dienų, kai V. Putinas davė nurodymą pradėti oro antskrydžius, remiančius Sirijos diktatorių Basharą al Assadą, „Islamo valstybė“ paskelbė Rusijai džihadą. Į šį raginimą nedelsiant buvo atsižvelgta.

Šios pasikartojančios tragedijos yra Kremliaus „nuopelnas“. Tiesiogiai ar netiesiogiai jos tapo agresyvių Rusijos veiksmų rezultatais. Maža to, jos rimtai apriboja galimų V. Putino manevrų erdvę.

MH17 tragedija paskatino Vakarų šalis imtis prieš Rusiją ekonominių sankcijų. Prieš šią katastrofą Vakarų atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje geriausiu atveju buvo neryžtingas. Tik tuomet, kai žuvo šimtai nekaltų žmonių, Europa pademonstravo politinę valią bei vienybę ir ėmėsi baudžiamųjų priemonių. Ši vienybė išliko pakankamai stipri ir padėjo jei ne pasukti priešinga linkme, tai bent pristabdyti Rusijos veiksmus prieš Ukrainą ir kitas kaimynes. Pamažu dėl sankcijų pradėjo aižėti V. Putino režimo ekonominiai pamatai ir galios bazė.

MH17 tragedija taip pat įstūmė V. Putiną į aklavietę. Kaip vyriausiasis Rusijos karinių pajėgų vadas, jis yra atsakingas už savo paties karinius pavaldinius ir tuos, kuriuos rėmė Donbase. Tokios atsakomybės tikrai sieks šios katastrofos aukų artimieji. Kaip V. Putinas jau žino iš tokių bylų kaip ta, kuri buvo iškelta Čilės diktatoriui Augusto Pinochetui, Vakarų šalys veikiausiai pritars tokiai bylai. Iš esmės tai panaikina bet kokias politines garantijas tiek namuose, tiek užsienyje, jei V. Putinas kada nors paliks prezidento postą. Išsilaikymas valdžioje jam tapo asmeninio išlikimo reikalu.

Rusijos karines oro pajėgas persekiojančios nelaimės savo ruožtu apnuogino šalies karinės galios silpnybes. Kremlius turi grėsmingą kariuomenę ir ginkluotės arsenalą. Tačiau Rusijos karinėms pajėgoms sunku atlaikyti karą Ukrainoje, nuolatinį NATO sienų baksnojimą ir oro antskrydžius Sirijoje. Misija Sirijoje, kur smūgiai iš oro kol kas nedavė akivaizdžių rezultatų, ir kiti veiksmai prieš „Islamo valstybę“, jeigu ji iš tikrųjų susprogdino Rusijos lėktuvą, Rusijos kariuomenei kels rimtą persitempimo grėsmę.

Galiausiai katastrofa Egipte tapo ta duobe, kurią pati Rusija išsikasė užsienio politikos avantiūromis. Tiesioginis intervencijų Ukrainoje ir Sirijoje poveikis pačiai Rusijai iki šiol buvo valdomas. Be to, Rusijos visuomenės nuomonę buvo galima iškreipti galinga valstybine propaganda. Po Sinajaus tai padaryti bus kur kas sunkiau.

Tarp eilinių Rusijos gyventojų veikiausiai sustiprės tolesnių „Islamo valstybės“ atakų baimė, tuo pačiu ir nenoras, kad Rusija kištųsi į karą musulmonų pasaulyje. Augs įtarumas islamu ir musulmonais, o tai sukels socialinę ir politinę įtampą santykiuose su musulmonų bendruomenėmis pačioje Rusijoje bei kaimyninėse valstybėse. Kad nuramintų visuomenę, valdžia turės stiprinti saugumo priemones ir griebtis nuomonės valdymo, kuris ir taip yra pasiekęs didžiulį mastą. Rusijos išlaidos namuose dėl Kremliaus veiksmų užsienyje yra pasmerktos pastebimai augti.

Nepaisant šių nesibaigiančių tragedijų ore pasekmių, nėra jokių ženklų, kad pilotas V. Putinas ketina keisti skrydžio kursą. Atrodo, kad jis yra lydimas prakeiksmo, kuris veikiausiai ruošia dar vieną aviakatastrofą.

Normal 0 false false false EN-US X-NONE X-NONE