A. Tapinas. Girtas vairuotojas užmušė vaiką – eilinė diena mūsų šalyje

delfi.lt 2015 12 15

Galvojau kurį laiką nebegrįžti prie šitos temos.

Andrius Tapinas

delfi.lt     M. Ažušilio nuotr.

Ir Kalėdos artėja, ir valstybėje tiek makro reikalų dedasi – atvažiuoja pabėgėliai, pasaulyje sutarta dėl klimato atšilimo mažinimo, pradėjo veikti elektros jungtys, netgi nusprendėme šalies gynybai įsigyti 84 bokserius (nors pritariu vienos internete populiarios politinės jėgos išsakytai nuostabai, ar tikrai verta tiek investuoti ir tikėtis, kad aštuoniasdešimt keturi šuniukai apgins visą valstybę, kad ir kaip gerai jie būtų treniruoti).

Visa tai svarbu. Nėra abejonės. Valdovų rūmuose demonstruojamos gražios instaliacijos, delnuose it jonvabaliai dega liepsnelės. Prezidentė ir premjeras sako kalbas. Gražu. Neironizuoju, tai tikrai labai svarbu.

Ir galėčiau rašyti apie svarbius dalykus – apie energetinę nepriklausomybę, apie būtinybę ginkluoti savąją kariuomenę, apie globalinį atšilimą. Makro Lietuva.

Bet manoji, mikro-Lietuvos tema, vėl grįžta kaip neprašyta ir nekviesta viešnia. Pasak Bernardo Brazdžionio, kaip vėlė, kaip vėlė nemarūnė ji įsisiurbia į tave ir nepaleidžia.

Mikro Lietuva. Dviejų dienų kronika. Dar vienas girtas žudikas – tik statistinis vienetas. Perėjoje girto vairuotojo užmuštas vaikas – tik dar viena Vėlinių žvake virtusi viltis, kuri jau niekada neturės progos išrasti vaistų nuo vėžio ar parašyti Nobelio premijos vertą knygą. Trys į įsivaizduojamą gyvenimą lėkę, laimei, su savimi kitų gyvybių nenusinešę, fakelais virtę jaunuoliai – dar viena varnelė policijos suvestinėse. Dvi girtos už vairo sulaikytos įžymybės – o kam nepasitaiko.

Makro Lietuva viską matuoja dešimtmečiais ir milijonais, mikro Lietuva – sekundės dalimis, promilėmis ir akies mirksniais.

Klaptelėjom blakstienomis, kažkas dar aiktelėjo, ir vėl atsimerkę susigyvenom su tuo, kad Lietuva per dvi dienas neteko penkių piliečių – keturių visam laikui, vieno ilgiems metams, nors turbūt niekas nesiginčys, kad valstybei jis buvo prarastas tą momentą, kai girtas sėdo į automobilį, kurį vairuoti mūsų sutartos taisyklės jam nesuteikė teisės.

Girtas vairuotojas užmušė per perėją ėjusį vaiką. Eilinė diena mūsų šalyje.

O gal vis dėlto pastebėjo? Mūsų moraliniai autoritetai, mūsų valstybės vadovai?

Ar Prezidentė išreiškė užuojautą žuvusio vaiko šeimai, galbūt dar kartą paragino pareigūnus ir piliečius susitelkti ieškant veiksmingų ginklų kovojant prieš girtus mirties šauklius? Juk kas kitas, jei ne ji?

Gal tą patį padarė premjeras, akcentavęs būtinybę dabar, ne artimiausiu metu, ne po rinkimų, o dabar, parengti ir diegti strateginį šito Lietuvą ėdančio vėžio naikinimo planą?

Gal Seimo pirmininkė sutelkė parlamentarus dar kartą šlifuoti ir taisyti įstatymus?

Gal partijų vadovai priešrinkiminiais metais dar kartą deklaravo ir ėmėsi įgyvendinti alkoholio vartojimo prevencijos nuostatas?

Ar nustebinsiu pasakęs, kad ne, ne, ne ir dar kartą ne. Tai juk mikro Lietuva, tai kelios varganos gyvybės, kas jos, palyginti su titaniškais multi-milijoniniais planais. Paskutinysis Seimo pirmininkės įrašas feisbuke skamba simboliškai – ji atsirinkinėja vaikų piešinius, kurie papuoš jos kalėdinius atvirukus.

Bet juk taip neturėtų būti. Šalies lyderiams neturėtų būti svetimų vaikų. Negi neseniai gimusiais anūkais besididžiuojantis premjeras nejaus nerimo ir atsakomybės, kai jie pirmą kartą išeis į gatvę?

Kam skaitys knygas Prezidentė per Kalėdas, jei perėjose ir toliau tokiu greičiu bus traiškomi vaikai? Didžiausiam priešui nepalinkėtum kančių, kurias turėjo iškęsti Seimo pirmininkė pernai dingus jos sūnui. O jos jaunesniajam dabar beveik tiek pat, kiek Širvintose žuvusiam berniukui. Tai kodėl tylite?

Atbukome ir surambėjome, retkarčiais dar krūptelim kaip tos laboratorinės varlės, išliejam kartėlį interneto komentaruose ar straipsniuose, ir nepakeldami galvos dūlinam toliau.

O į ką pakelti galvas? Išgyvename didžiulę moralinės vertikalės krizę, kai iš tiesų nėra į ką pakelti galvos, nėra į ką lygiuotis, nėra moralinių autoritetų, galinčių sutelkti tautą esminiams žingsniams į priekį.

Šalies vadovų triumviratas? Vienas supančiotas Sizifo kančių vertose įtakos grumtynėse su partinių marionečių Seimu, kitas susirūpinęs priešrinkiminiais reikalais ir savaisiais reitingais, užsiima savigyra ir duoda pylos valgyti norintiems mokytojams, o trečias...trečias atsirinkinėja kalėdinius piešinius.

Partijų vadovai? Nejuokinkit.

Permainų nematantys ir keistis nenorintys sutrikę bažnyčios hierarchai, pykstantys, kad kasdien mažėja jų klausančių?

Verslininkai ir intelektualai? Kada iš jų girdėjome laisvą žodį, neatmieštą baime, actu ar pragmatišku nerimu, ką pagalvos valdžia?

Vadinamieji nuomonės formuotojai? Per mėnesį tokius formuotojus jau tris pagavo girtus. Ir ką jie? Per plauką žudiku netapęs daininkas Radžis, pasak žiniasklaidos, buvo mandagus, juokavo, kad „visko nutinka ir visiems gali pasitaikyti“. Žiūrėk, vieną akimirką blaivus, o kitą jau girtas traiškau žmones. Taip, visiems pasitaiko.

Apie kokią moralės vertikalę dar kalbame?

Gyvename moralinės prieblandos amžiuje ir šitos tamsos energetinės švieselės valstybės vadovų rankose, deja, išsklaidyti negali.

Čia ir stabtelėkim.

Lengva plūsti valdžią, pasiekiant absurdo ribą, kai dėl kiekvieno žuvusio vaiko apkaltinsim Ministrą Pirmininką . Lengva rypauti apie tą nelemtą nuolankumą ir vištakišką prieblandą. Lengva reikalauti mirties bausmės girtiems žudikams ir piktintis, kai pareigūnę pražudęs girtas fūristas sulaukia penkerių metų laisvės atėmimo. Sunkiau suprasti, kad tą akimirką, kai žmogus priima sprendimą žudyti ir pasirenka automobilį kaip ginklą, jam jau nesvarbu nei bausmių dydžiai, nei automobilių konfiskavimas, nei pagraudenimai, kad girtam vairuoti nelabai gerai.

Vienas iš skaitytojų labai tiksliai mane pataisė, kad ne su alkoholiu turime kovoti, o su beprotišku jo vartojimu ir tamsa viduje.

Sunkiau suprasti, kad kažkiek kaltės yra ir viduje. Kiek iš mūsų nepabandė sustabdyti akivaizdžiai girto vairuotojo ar bent nepaskambino policijai, nes „vis tiek jie nieko nedarys“. Kiek iš mūsų savyje turi ir dalį tamsos, slypinčios Andrių Kolosovą pažinojusių širvintiškių širdyse, kurie kalba – „geras buvo žmogus, na, pavairuodavo mažiuką įmetęs, tai ką ten dabar dėl tokio menkniekio žmogų skųsi“.

Galima keikti tamsą, o galima įžiebti savąją šviesą. Nelaukiant, kol pasieksime kritinį perėjose užmuštų vaikų skaičių, po kurio tautos vadų galvose įsižiebs lemputė.

1. Esi atsakingas už artimiausius savo žmones – šeimą ir draugus. Pasirūpink ir užtikrink, kad jie niekada net neturėtų minties sėsti vairuoti išgėrę. Ypač jei esi jaunas ir mėgsti madingus vakarėlius. Įteik jiems ir tarsi laimę nešantį laišką perduok kitiems vieną paprastą žinią – „vairuodamas išgėręs nesi kietas. Vairuodamas išgėręs esi šiukšlė“. Jeigu jie patikės ir perduos tai savo draugams, tai gali tapti virusu - #nevairuokgirtas. Tai tau kainuos 20 minučių kiekvieną savaitgalį ir galbūt tu išgelbėsi gyvybes.

2. Gyveni bendruomenėje? Suburk jos narius, susėskit ir aptarkit, ką galite padaryti, kad jūsų bendruomenėje išnyktų girto žudiko keliamos grėsmės. Nustatykite pavojingiausias vietas, pasikvieskite pareigūnus, pasvarstykite, ką galite nuveikti kartu, kaip sustabdyti prie raktelių besitiesiančias girtas rankas.

3. Esi kažko pasiekęs gyvenime? Paskambink į savo mokyklą, pasisiūlyk atvažiuoti pakalbėti mokiniams apie savo karjerą, apie nedideles pergales ir išmoktas pamokas. Kalbėk su mokiniais jų kalba ir neįkyriai primink, kas gi tu būsi, jei ateityje vairuosi girtas. Pakviesk kitus savo klasiokus padaryti tą patį. Pasėk grūdą, kuris išvešės naujoje kartoje.

4. Pasiūlyk jaunimo ir bendruomenių užimtumo programas gimtajame miestelyje. Kartu su bendraminčiais surenk vakarinius sporto turnyrus, protmūšius (mažytė smulkmena, bet mūsų gyvi „Auksinio proto“ žaidimai vieną vakarą per savaitę suteikia veiklos maždaug 1000 žmonių), kapokitės su jaunimu naktiniuose kompiuterinių žaidimų turnyruose ir pasirūpinkite, kad visur būtų paskleista žinia – #nevairuokgirtas.

5. Niekada nepraeik pro girtą žmogų, sėdantį į mašiną. Niekada nenusuk akių ir neapsimesk, kad nematai. Visada paskambink 112. Ir net jei pasirodys, kad pareigūnai nereaguoja, nenuleisk rankų. Parašyk, informuok žiniasklaidą. Mes padėsim.

6. Viešink savo pastangas internete ir socialiniuose tinkluose. Pasidžiauk nedidelėmis pergalėmis, sujunk jas į vieningą tinklą su hashtagais #nevairuokgirtas. Netrukus pamatysi, kad esi ne vienas.

7. Esi įžymybė, nuomonės formuotojas su dešimtimis tūkstančių sekėjų ir mėgsti fotografuotis su vyno ar šampano taure. Jokių problemų, aš ir pats kartais taip darau. Tik būk geras, primink savo sekėjams, kad tu nesi šiukšlė ir tu nevairuoji girtas.

8. Esi baro ar restorano savininkas. Kieme jau 2016, jei nori būti socialiai atsakingas, nepakanka vien lipduko ant durų. Instruktuok padavėjus, kad visada paklaustų klientų, kuriems nešė alkoholį, ar jiems reikėtų iškviesti taksi ir suteiktų dar vieną šansą apsigalvoti prieš sėdant už vairo. Pabūk dar labiau orientuotas į rinkodarą – nemokamas taksi, jei sąskaita viršija X eurų.

Galite pasakyti, kad tai paistalai. Kad tai tokios smulkmenos, jog neverta net pradėti. Kad vienas žmogus nieko nepakeis. Kad tai valdžios reikalas. Kad tam reikalingi milijoniniai projektai. Daug ką galite pasakyti.

O galite imti ir daryti. Nelaukdami, kol kažkada ateityje atsiras nauji lyderiai, kurie paragins. Pradėkime ir būkime žadintuvu miegantiems. Nes kaip taip banaliai beskambėtų – Lietuvos Valstybė tai mes.

Ir mes turim pasakyti #nevairuokgirtas.

Haiku

Žvakė berniukui

Degs ant šlapio asfalto

Nevairuok girtas