Kaip Kremliaus politikos įrankis šeimininkavo Lietuvoje?

alfa.lt 2016 01 04

„Lukoil“ pareiškė besitraukiantis iš Lietuvos ir pabėrė kaltinimų šalies valdžiai. Tačiau saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad Kremliaus politikos įrankiu laikomas „Lukoil“ turėjo daug pelningų kontraktų su valstybės įstaigomis ir įmonėmis, jų klientai – ne tik vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemos, tačiau net ir pats Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Lukoil“ kaltinimai Lietuvai

„Lukoil“ Baltijos šalyse atstovaujantis Ivanas Paleičikas viešojoje erdvėje pareiškė, kad įtakos sprendimui trauktis iš Lietuvos neva turėjo ir geopolitiniai dalykai. Esą Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai, kad už „Lukoil“ pinigus finansuojama Kremliaus karinė agresija Ukrainoje, nepalankūs vyriausybės žingsniai, Konkurencijos tarybos baudos, suvalgiusios visą metų pelną, taip pat prisidėjo prie sprendimo išeiti. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas tokias kalbas vadina absurdiškomis.

 

Kodėl išeina „Lukoil“ ir ką tai pakeis Lietuvoje

„Jei kalbame apie pirmą baudą, 340 tūkstančių, atrodo daug, bet jei palyginsim, ką tai reiškia kišenei, jei būtų alga 1000 eurų, tai pirmoji bauda reikštų apie pusės euro baudą, antroji bauda 3,4 mln., tai 1000 eurų gaunančiam žmogui bauda būtų apie 5 eurai, tai palieku spręsti jums, ar tai didelės baudos“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Š. Keserauskas.

 

Švedas: traukiasi dėl ekonominių motyvų

Anot nepriklausomo eksperto Romo Švedo, greičiausiai „Lukoil“ trauktis privertė ekonominiai dalykai.

 

„Visų pirma, tai yra ekonominė laikysena, iš kitos pusės vėl yra tas dalykas, kad „Lukoil“ šiai dienai, kol dar tinklas turi vertę, gali sėkmingai parduoti, o smuklesni vartotojai atitinkamai panaudoti“, – sakė ekspertas R. Švedas.

 

Kas perka degalus iš „Lukoil“?

Buvęs kontržvalgybos vadovas stebisi, kad valstybės institucijos perka degalus iš Rusijos politiniu įrankiu vadinamo „Lukoil“ tinklo.

 

„Viešųjų ryšių akcija padaryta iš to reikalo, ir jokio persekiojimo nebuvo, kaip tik „Lukoil“ degalinių tinklas sugebėdavo valstybinius konkursus laimėti, ir Lietuvos valstybinės įstaigos, institucijos, pildavosi degalus iš „Lukoil“. Tai truputį keistoka atrodydavo, nes šiaip ar taip Rusijos kompanija, santykius turim komplikuotus ir Europos Sąjungos santykiai komplikuoti, o mes valstybinėse institucijose leidžiame laimėti tokiai Rusijos kompanijai kaip „Lukoil“, – sakė buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas kontržvalgybai Sigitas Butkus.

 

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, nuo 2011 m. „Lukoil“ su valstybinėmis įmonėmis sudarė daugiau nei 350 sutarčių, kurių vertė beveik 150 mln. eurų. Tarp pirkėjų ir vidaus reikalų, krašto apsaugos sistemos ir net pats VSD.

 

Dar vienas „Lukoil“ degalų pirkėjas – Lietuvos kariuomenė. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė teigė, kad stebėjosi, kodėl kariuomenė perka degalus iš „Lukoil“ dar jai būnant krašto apsaugos ministre.

 

„Tai čia viskas konkurso būdu, aš, kai dirbau ministre, stebėjausi, kodėl ji perka degalus iš „Lukoil“, o pagal viešųjų pirkimų įstatymą turi nulemti kaina“, – sakė R. Juknevičienė.

 

Iš tiesų nesitraukia?

Degalų verslo atstovai sako, kad „Lukoil“ iš esmės nesitraukia, nes jų degalines iš tiesų įsigis dabar „Lukoil“ valdytojams atstovaujantis I. Paleičikas. Esą prekės ženklo keitimas vyksta jau kurį laiką, dalis „Lukoil“ degalinių buvo perduota „Baltic Petroleum“, kitos degalinės pervadinamos „Luktarnos“ vardu. „Luktarna“ priklauso grupei, kurios akcijas turi I. Paleičikas ir jo sutuoktinė.

 

„Kiek aš suprantu, ten eilė degalinių kitais pavadinimais dabar pardavinėja degalus“, – sakė buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas S. Butkus.

 

„Lukoil“ veiklą Lietuvoje lydėjo skandalai

Seimo narė R. Juknevičienė primena, kad „Lukoil Baltijos“ vadovas I. Paleičikas prieš 10 ir daugiau metų figūravo daugiau nešvarių istorijų ir galėjo bandyti daryti įtaką tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui.

 

„Prisiminkim Brazausko ir ponios Brazauskienės „Draugystės“ istoriją, kada nuo 2001–2002 m. iki pat A. Brazausko atsistatydinimo buvo labai aktyvus politikoje ponas I. Paleičikas, nes buvo ir A. Brazausko medžioklės partneris, o medžioklė nuo sovietinių laikų – nomenklatūros susitarimų vieta, tai čia buvo spaudoje aprašyta, kuomet prieš vykstant „Mažeikių naftos“ privatizavimui, kur „Lukoil“ siekė tapti akcininku ir nupirkti „Mažeikių naftą“ už grašius, tai buvo labai didelė įtaka“, – prisiminė Seimo NSGK narė R. Juknevičienė.

 

Konservatorė pastebi „Lukoil“ neskaidrius verslo ryšius su Kristina Brazauskiene.

„A. Brazausko viešbučio „Draugystė“ istorija: A. Brazauskas organizavo tą privatizavimą, 30 proc. akcijų labai nepelningai valstybei, pardavė savo būsimai žmonai K. Brazauskienei, po to I. Paleičikas tapo verslo partneriu ir ten buvo labai neaiškūs neskaidrūs akcijų perpirkimo dalykai, taip ir neaišku, už kokią sumą, spaudoje buvo daug vertinimų, kad tai buvo tam tikras paslėptas kyšis. Vėlgi atėjo laikas, kai V. Putinas pasodino „Jukos“ akcininką Michailą Chodorkovskį, „Jukos“ pardavinėjo naftą, vėl „Lukoil“ įsijungė į šitą procesą, ir viskas baigėsi tuo, kad A. Brazauskas turėjo atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Taigi I. Paleičikas ir „Lukoil“ buvo labai stiprus politikos žaidėjas Lietuvos gyvenime ir labai neskaidrus, ypatingai neskaidrus žaidėjas“, – sakė Seimo NSGK narė R. Juknevičienė.

 

Politologas: Kremliaus įrankis agresijoje prieš Ukrainą

Politologai „Lukoil“ vertina kaip Kremliaus įrankį.

 

„Labai gera žinia, nes „Lukoil“ antra pagal dydį naftos kompanija Rusijoje, visi puikiai žino, kad Rusijoje nepriklausomo verslo, ypač energetikoje, nėra. Taigi nereikia turėti iliuzijų, kad jis galėtų būti nepriklausomas nuo Rusijos politinio režimo. Kai tokia organizacija traukiasi iš Lietuvos, tai gerai, nes traukiasi ir Kremliaus geopolitinis įrankis“, – sakė dr. Laurynas Kasčiūnas.

 

Politologas teigė, kad „Lukoil“ prisidėjo ir prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

 

„Ukrainos saugumo tarnybos šių metų pradžioje apkaltino „Lukoil“, pateikdamos schemas, kaip „Lukoil“ 2013–2014 m. kontrabandos būdu su tam tikrais tarpininkais naftos produktus buvo pergabenę į tuos separatistinius regionus, ir lėšos už naftos produktų pardavimą, kalbame apie 2 milijardus dolerių, buvo duotos tiems režimams prorusiškų darinių palaikymui“, – sakė L. Kasčiūnas.

 

Pats I. Paleičikas pareiškė nieko nekomentuosiantis.