Ukraina ir Rusija – pagaliau skyrybos!

lzinios.lt 2016 01 07

Šiais metais paskutiniai Ukrainą ir Rusiją sieję tarpusavio ryšiai gali visai nutrūkti, išnykus prekybos barjerams tarp Ukrainos ir Europos, o Maskvai nusprendus dėl to panaikinti laisvosios prekybos sutartį su Kijevu. Jau visai netrukus ukrainiečiai galės be vizų važiuoti į Europą, tuo metu rusams pasaulis vis labiau užsidaro.

lzinios.lt AFP/Scanpix nuotr.

Prieš pat Naujuosius metus prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nuo sausio 1 dienos nutraukiama Rusijos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis. Ukraina savo ruožtu paskelbė importo iš Rusijos draudimą. Sąraše – maisto produktai, įskaitant daržoves, mėsą, vaisius, žuvis, pieno gaminius, alkoholį. Šis draudimas įsigalios nuo sausio 10 dienos ir bus panaikintas nebent tada, kai Rusija atšauks savo sankcijas Ukrainai.

Taigi abi šalys jau kuris laikas įsitraukusios į negailestingą prekybinį karą. Prezidentas Petro Porošenka pripažino, kad Rusijos baudžiamosios priemonės bus žalingos Ukrainos ekonomikai, bet jo valstybė pasirengusi „sumokėti kainą“ už tolesnes pastangas įsilieti į Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos zoną. „Mūsų pozicija tvirta ir aiški – laisvė ir europietiškas pasirinkimas“, – stovėdamas greta ES prezidento Donaldo Tusko ir Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio sakė P. Porošenka.

 

Būtent ši Ukrainos kryptis ir pykdo V. Putiną. Jo dekrete teigiama, jog 2011 metų Rusijos ir Ukrainos sutartis nutraukiama ginant Rusijos interesus bei ekonominį saugumą. Maskva seniai aiškina, kad, įsigaliojus laisvai prekybai tarp Kijevo ir ES, Rusiją per Ukrainą užplūs prekės iš Europos. Briuselis liūdnai konstatavo, jog trišalės derybos (Ukrainos, Rusijos ir ES), siekiant sušvelninti šiuos padarinius, nedavė jokių rezultatų.

 

Brolybė per prievartą

Maskva įsteigė laisvosios prekybos zoną Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse 2011 metais, kai V. Putinas buvo Rusijos premjeras. Ši zona, apėmusi visas buvusias sovietines respublikas, išskyrus Gruziją ir Baltijos valstybes, turėjo suartinti jas politiškai bei ekonomiškai. Tai buvo dalis V. Putino puoselėjamos Eurazijos Sąjungos idėjos. Toji sąjunga vienija Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Armėniją ir Kirgiziją, tačiau nematyti, kad dar kurios nors kitos šalys į ją veržtųsi.

 

Armėniją lazdos ir meduolio principu pavyko įtraukti tik paskutinę akimirką. Ši valstybė, kaip ir Ukraina, rengėsi pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, bet Maskvos spaudžiama atsisakė. Kirgizija ir Kazachstanas žvelgia į Rusiją su vis didesniu nepasitikėjimu ir patyliukais stiprina bendradarbiavimą su Kinija. Kol kas tik šios sąjungos narė Baltarusija laimi iš visų embargų ir sankcijų. Nuo šiol vien per ją Ukraina galės toliau palaikyti prekybinius ryšius su Kazachstanu. Analitikai dažnai sako, kad Eurazijos Sąjunga be Ukrainos yra niekinė, tad be jos šį V. Putino projektą galima vadinti žlugusiu.

 

Ankstesnio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus 2013 metų sprendimas rinktis strateginę partnerystę su Rusija, o ne Asociacijos sutartį su ES, sukėlė protestų revoliuciją Ukrainoje ir baigėsi jo pabėgimu, Krymo užgrobimu ir karu Donbase. Nuo to laiko šalys, kurios visuomet buvo laikomos istoriškai ir kultūriškai artimos, neįtikimu greičiu ėmė tolti viena nuo kitos. Iš Rusijos pasipylė stebėtinas neapykantos ukrainiečiams srautas. V. Putino pradėtas karas ilgiems dešimtmečiams pakeitė abiejų tautų santykius. Kažin ar ukrainiečiai greitai pamirš Rusijos agresiją ir pralietą kraują (karo Rytų Ukrainoje aukų skaičius jau pasiekė 9 tūkstančius). Dar visai neseniai V. Putinas aiškino, kad „rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta“, tačiau abi šalys tai supranta visiškai skirtingai. Rusijos prezidentui ir jo šalininkams (90 proc. rusų) tai reiškia, jog nėra jokios ukrainiečių tautos, tik – rusų. O štai ukrainiečiai į rusus žiūri gana atlaidžiai, su pašaipa ir gailesčiu, bet broliautis daugiau nebenori. Čia verta priminti, kad dar 2003 metais antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma publikavo knygą iškalbingu pavadinimu „Ukraina nėra Rusija“.

 

„Janukovyčiaus kyšis“ pakibo

Dar vienas vis blogėjančių Kijevo ir Maskvos santykių ženklas – V. Putino nurodymas paduoti Ukrainą į teismą dėl negrąžintos 3 mlrd. dolerių paskolos. Tuos pinigus V. Janukovyčius buvo gavęs iš V. Putino 2013 metais. Vėliausiai iki gruodžio 31 dienos Ukraina turėjo padengti skolą. Rusija pervedimo nesulaukė, tad jos vyriausybė paskelbė Ukrainos bankrotą ir nusprendė paduoti nemielą kaimynę į britų teismą. Ukrainos finansų ministrė Natalia Yaresko pareiškė, kad šalis pasirengusi teisme sėkmingai atremti Rusijos ieškinį. Šiai skolai Kijevas teikia ir politinę reikšmę – vadina tai kyšiu V. Janukovyčiui, kuris jau po dviejų mėnesių nešė kailį iš Ukrainos.

 

Praėjusį mėnesį Ukraina nutraukė ir dujų pirkimo iš Rusijos sutartį. Nuo šiol ji dujas gauna iš dviejų Europos tiekėjų. Konkursą laimėjo Prancūzijos „Engie“ ir Didžiosios Britanijos „Noble Clean Fuels“ kompanijos, pasiūliusios mažiausius tarifus, ypač lyginant su Rusijos „Gazprom“ kaina. Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Naftogaz“ pranešė, kad už šias dujas bus sumokėta iš 300 mln. dolerių paskolos, kurią suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas maždaug 1 mlrd. kubinių metrų dujų iš Europos nusipirkti. Maskva užsuko savo čiaupą dar spalį, reikalaudama iš pinigų stokojančios Ukrainos iš anksto mokėti už rusiškas dujas. Lapkritį Ukraina pakartotinai paskelbė nebepirksianti dujų iš Rusijos. Apie 15 proc. Europos suvartojamų dujų keliauja per Ukrainą, todėl į Kijevo ir Maskvos ginčus kaip tarpininkė buvo įsitraukusi ES.

 

Geresnis ūpas Ukrainoje

Visą posovietinį laikotarpį glaudžiai susijusių kaimynių keliai 2016 metais žada galutinai išsiskirti, nors abiejų laukia gana niūrūs laikai. Ukrainos, silpnesnės šalies, perspektyvos vis dėlto geresnės.

 

Nuo pat 1991 metų, kai Ukraina paskelbė nepriklausomybę, tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje viskas klostėsi labai panašiai. Ukraina mažai ką nuveikė, kad atsikratytų sovietinio valdymo, teisinės sistemos ir biurokratijos. Ekonomikos požiūriu ji taip ir liko Rusijos kolonija. 2013 metais šalies prekybos apyvarta su Rusija siekė 31,8 mlrd. dolerių (oficiali statistika) ir sudarė 28 proc. visos prekybos. Maskvai Ukraina buvo penkta pagal dydį prekybos partnerė (5 proc.). Paskutiniais taikos metais Rusijoje lankėsi 6,1 mln. ukrainiečių (iš 45,5 mln. gyventojų), maždaug du trečdaliai jų ten dirbo. Daugiau ukrainiečių važiavo tik į Lenkiją. Jau 2014 metais srautas į Rusiją sumenko iki 4,6 mln., o į Lenkiją padidėjo trečdaliu. Praėjusių metų statistikos kol kas nėra, bet greičiausiai Rusijos kryptis dar menkiau domina ukrainiečius, ypač ir dėl to, kad nuo vasaros tarp abiejų šalių nebeliko tiesioginių skrydžių. O nuo 2016-ųjų vidurio ukrainiečiai jau be vizų galės keliauti į visą ES – jie gavo tai, kas labai ilgai buvo Rusijos svajonė. Kol kas ji palaidota.

 

Per metus abi valstybės patyrė savo valiutų nuvertėjimą: Rusijos rublis dolerio atžvilgiu krito 20 proc., grivina – 34 procentais. Ilgą laiką skambėjo gąsdinantys balsai, kaip Ukraina gyvens, nebegalėdama išvežti savo prekių į Rusiją ir dar nepajėgi konkuruoti Europoje. Tačiau tas smūgis, tikėtina, nebus jau toks stiprus, nes prekybos ryšiai tarp abiejų šalių gerokai sutrūkinėję. Pavyzdžiui, pirmus 10 praėjusių metų mėnesių Ukrainos eksportas į Rusiją siekė 44 proc. 2014 metų lygio, taigi buvo perpus mažesnis negu anksčiau.

 

Abiejų valstybių bendrasis vidaus produktas pernai irgi traukėsi: Rusijos – 3,8 proc., Ukrainos – 10,7 procento. Tačiau šiemet, kaip numato ekonomistai, Ukrainos ekonomika augs 1,4 proc., o Rusijos smuks bent 0,2 procento. Daug kalbama apie tai, kad Rusijos ekonomika dar nepasiekė dugno, bet šalies vyriausybė neturi idėjos, kaip ją atgaivinti.

 

Ukraina, net jei neišgyvendins korupcijos ir prasto valdymo, gali sulaukti pagerėjimo, nes turi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikymą, be to, susitarė su dauguma kreditorių dėl skolų. Bevizis režimas su Europa turėtų smarkiai pakelti ukrainiečiams ūpą, o jo taip reikia didžiulius sunkumus išgyvenančiai tautai. Tuo metu izoliacijoje atsidūrusiai ir nuosmukį patiriančiai Rusijai ūpą kels nebent nauji karai ir tolimos pergalės.