Vyriausybė paraginta išsaugoti sveiką protą

lzinios.lt Raimonda Ramelienė 2016 01 19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudėliojo paskutinių XVI Vyriausybės veiklos metų prioritetus. Šalies vadovė paragino išnaudoti šį laikotarpį žmonių gyvenimo lygiui kelti ir kartu perspėjo vengti populistinių sprendimų.

lzinios.lt Roberto Dačkaus nuotr.

Po spalį vyksiančių Seimo rinkimų socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujama koalicinė Vyriausybė vykdomosios valdžios raktus perduos kitam ministrų kabinetui. Likusius dešimt mėnesių prezidentė paragino ministrus dirbti atsakingai. Pasak šalies vadovės, negalima leisti, kad rinkimų batalijos užgožtų sveiką protą, nes „teks atsakyti savo žmonėms“. Juolab, kaip pažymėjo prezidentė, iš visuomenės apklausų matyti, jog didelė dalis valdančiųjų po rinkimų gali ir vėl patekti į valdžią.

Su premjeru ir ministrais vakar prezidentūroje pietavusi D. Grybauskaitė dar kartą įvardijo prioritetinius darbus, kuriuos iki kadencijos pabaigos turėtų atlikti ši Vyriausybė. Juos šalies vadovė pati pristatė žiniasklaidai. Pastaraisiais metais prezidentė ne kartą yra užsiminusi nieko per daug nesitikinti iš dabartinės Vyriausybės.

 

Teks pasiraitoti rankoves

D. Grybauskaitės žodžiais, rinkimų metai visiems ministrų kabinetams yra iššūkis „pirmiausia atlikti viską, ką reikia, išlaikyti valstybę teigiamame kelyje ir nenuslysti į populizmo liūną“. Lietuvos vadovė įvardijo tris grupes problemų, kurias Vyriausybei teks spręsti viduje arba kurių sprendimą lems išoriniai veiksniai. Anot jos, atsakinga finansų politika liks pagrindinis šios Vyriausybės prioritetas, nes nuo to priklausys, „kiek ir kaip Lietuva galės atlaikyti, matyt, ateinančius globalius iššūkius ir finansinius spaudimus“. Iš vidinių „skausmingai pribrendusių darbų“ prezidentė išskyrė socialinio saugumo problemas – smurtą, savižudybes, įvairias priklausomybes. Pasak jos, sprendimų, kaip pakeisti padėtį, ieškos net keturios ministerijos. „Norėčiau visiems mums pasiūlyti išsikelti užduotį: Lietuva – be vaikų namų, Lietuva – be globos namų“, – sakė žiniasklaidai D. Grybauskaitė. Ji taip pat akcentavo būtinybę indeksuoti pensijas, didinti užimtumą, gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. „Vyriausybė intensyviai investuoja į socialinio modelio pokyčius, todėl reikia pasiekti susitarimą, kad socialinio modelio pasiūlymas galų gale būtų išspręstas jau dabar Seime. Jis turi būti užbaigtas, ir visoms socialinėms grupėms priimtinas“, – pabrėžė prezidentė. Specifinis iššūkis ir toliau liks karinis saugumas. Tai reiškia, kad Lietuva ir ateityje turės skirti daugiau lėšų kariuomenei modernizuoti.

 

Kryptys nesikeis

Premjeras patikino, kad pagrindinės Vyriausybės politikos kryptys nesikeis, nes jos garantavo mums stabilų valstybės ekonomikos ir energetikos saugumo stiprėjimą. Pasak A. Butkevičiaus, Vyriausybės politika padėjo atlaikyti Rusijos įvestą kai kurių prekių embargą. Ir toliau daug dėmesio ketinama skirti užsienio investicijoms bei eksportui skatinti. „Manau, prie verslo aplinkos gerinimo prisidės tęsiamos viešojo valdymo pertvarkos“, – vylėsi A. Butkevičius.

 

Kaip planuojamą naujovę premjeras minėjo inovacijų, aukštųjų technologijų kūrimo skatinimą ir spartinimą, siekį į valstybės remiamus mokslo tyrimus pritraukti privačių investicijų. Jo nuomone, tai bus mūsų ekonomikos plėtros naujasis variklis.

 

Įžvelgė „negatyvią skraistę“

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, valstybės vadovės palinkėjimą nenuslysti į populistinį liūną galima vertinti kaip pačios D. Grybauskaitės dalyvavimą rinkimų kampanijoje. „Prezidentė turėtų elgtis labai atsargiai prieš rinkimų kampaniją ir savo kritinius žodžius visuomet paremti konkrečiais įrodytais faktais, o ne kažin kieno pasakytais žodžiais. Jeigu ji to nedaro, sąmoningai ar ne, bet pati dalyvauja rinkimų kampanijoje, toleruodama vienas politines jėgas ir savotiškai kurdama negatyvią skraistę kitoms“, – BNS kalbėjo L. Bielinis.

 

Politologės Jūratės Novagrockienės požiūriu, visus trejus metus Vyriausybės veikloje nebuvo matyti inovatyvių, kardinalių, netikėtų sprendimų. Būtent dėl to ji atrodė reaktyvi – reaguojanti į kylančias problemas. Ministrų kabinetas stengėsi vykdyti numatytą programą. Nemažai svarbiausių darbų – SGD terminalas, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją, „Rail Baltica“ – pradėti dar buvusių valdžių, todėl negali būti vien šios Vyriausybės nuopelnas. Finansavimo krašto apsaugai didinimas, šauktinių grąžinimas, anot J. Novagrockienės, taip pat pirmiausia susijęs su reiklia prezidentės pozicija. „Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ne tiek pati darė, kiek visą laiką buvo stumiama vienaip ar kitaip daryti. Kitaip sakant, priskirti tai būtent jos nuopelnams ne taip jau paprasta“, – LŽ yra sakiusi politologė.

 

Iššūkiai panašūs

Į analogišką pokalbį lygiai prieš ketverius metus D. Grybauskaitė buvo pasikvietusi tuometę konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamą Vyriausybę. Panašiai kaip vakar šalies vadovė tada priminė, kad paskutinius kadencijos metus kiekvienas ministras turėtų skirti ne naujiems rinkimams, o būtiniausiems sprendimams, kurie padėtų valstybei įveikti sudėtingus metus. Pasidžiaugusi, kad XV Vyriausybė sunkmečiu suvaldė finansų krizę, ji pabrėžė, jog prioritetas ir toliau lieka finansinio bei ekonominio stabilumo užtikrinimas, energetikos nepriklausomumo didinimas, taip pat socialinio teisingumo garantija. Be kita ko, D. Grybauskaitė ragino ministrus taupiai leisti valstybės pinigus, atsisakyti nebūtinų kelionių ir komandiruočių.

 

Praėjus porai mėnesių po susitikimo prezidentūroje Vyriausybėje nebeliko vidaus reikalų ministro liberalcentristo Raimundo Palaičio. Taip buvo nuspręsta ieškant išeities iš tuometinę valdančiąją daugumą sukrėtusios krizės. Ji kilo, kai tiriant „Snoro“ banko bylą R. Palaitis iš pareigų atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Pareigūnus gynę konservatoriai reikalavo grąžinti juos į darbą. Tarpininkaujant prezidentūrai buvo sutarta, kad R. Palaitis trauksis, o FNTT vadovų likimą spręs ne politikai, bet teismai.