K. Masiulis. Dėl emigracijos kalti ne šauktiniai, o premjeras

delfi.lt 2016 01 20

Lietuvą nustebino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pareiškęs, kad dėl didėjančios emigracijos yra kalti šauktiniai. Tenka tik apgailestauti, kad vienas iš svarbiausių šalies pareigūnų nesugeba adekvačiai įvertinti faktų, todėl vargu ar artimiausiu metu situacija pasikeis.

Kęstutis Masiulis

delfi.lt  Š. Mažeikos nuotr.

Dauguma šauktinių yra savanoriai

Premjeras prieš komentuodamas apie ryšį tarp šauktinių ir emigrantų, galėjo pasidomėti kokia yra tikroji padėtis.

Pirma, dauguma šauktinių yra savanoriai. 2015 m. iš 3010 šauktinių net 2133 buvo savanoriai, taigi kodėl tūkstančiai jaunuolių turėtų bėgti iš Lietuvos, kai dauguma tarnaujančių yra atėję patys. Tarp savanorių yra ir nemažai grįžusių emigrantų iš Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir net Meksikos. Šiemet savanorių jau užsiregistravo per 600.

Antra, Lietuvos piliečiai, kurie kviečiami atlikti pareigą Tėvynei, turi tai atlikti, nesvarbu, kur jie gyvena – ar Lietuvoje, ar užsienyje. Net jei jaunuoliai išvyks iš Lietuvos, tai neatleis jų nuo pareigos. Tokia tvarka yra ir kitose šalyse, todėl net pakeitus pilietybę, atsiranda pareigos jau kitai šaliai.

Trečia, Premjero kalbų absurdiškumą paneigia kitų šalių patirtis. Štai Norvegija, Izraelis ar Estija, visada turėjo šauktinių kariuomenę, bet iš tų šalių nedidėja emigracija, o kaip tik priešingai, didėja imigrantų skaičius. K. Masiulis. Dėl emigracijos kalti ne šauktiniai, o premjeras

Estija ir Lenkija emigraciją jau suvaldė

Vyriausybė nieko nedaro siekdama suvaldyti migracijos srautus. Jokių idėjų, jokių programų, kurios įgyvendintų migracijos politiką, nėra. Nesirūpinama grįžtančiais tremtiniais ir politiniais kaliniais, neskatinama grįžti lietuvių kilmės emigrantų. Tam neskiriamas politinis dėmesys, todėl nėra ko tikėtis ir rezultatų.

Su pavydu galima žiūrėti į kaimynines šalis – Estiją ir Lenkiją, kurios dar neseniai taip pat kentėjo nuo emigracijos.

Iš Lenkijos jau išvyksta mažiau žmonių nei iš Lietuvos, nors ta šalis 10 kartų didesnė. 2014 m. neto migracija (išvykstančių ir atvykstančių skirtumas) Lietuvoje buvo -12,3 tūkst., o Lenkijoje -10,9 tūkst. Vietoj išvykstančių savo tautiečių, Lenkijos vyriausybė kviečiasi ukrainiečius, kurie išsilavinę, kultūriškai artimi ir nori gyventi Europos Sąjungoje. 2015 m. Lenkijoje jau gyveno ir dirbo apie 400 tūkst. ukrainiečių.

Estijos patirtis dar įspūdingesnė. Dar 2014 m. iš šalies išvyko 733 asmenimis daugiau nei atvyko, praeitais metais šis skaičius susitraukė iki -100 asmenų, o šiemet jau tikimasi, kad atvyks daugiau nei išvyks. Estams gyventojų trūkumo problemą taip pat padeda spręsti ukrainiečiai. Jau keletą metų didėja Ukrainos piliečių srautas, kurie nori apsigyventi Estijoje. Nuo 2012 m. tokių asmenų skaičius patrigubėjo. Estijos Vyriausybė buvo priversta priimti kvotų sistemą ir reguliuoti kiek asmenų iš trečiųjų šalių bus leista apsigyventi šalyje. 2016 m. nustatyta 1317 imigrantų riba. Šis skaičius prilygsta 0,1 proc. visų šalies gyventojų.

Lietuvoje emigracija tik didėja

Lietuvos Vyriausybė visiškai ignoruoja gyventojų mažėjimo problemą ir nesiima jokių priemonių. Vyriausybei neįdomu kaip ateityje atrodys darbo rinka ir kas uždirbs pensijas? Mūsų šalies nepasiruošimą ir nesugebėjimą valdyti migracijos procesų parodė pabėgėlių krizė. Vidaus reikalų ministerija ėmė pirštais rodyti į Socialinės apsaugos ministeriją, ši į savivaldybes, o tos į „Carito“ ir Raudonojo Kryžiaus organizacijas. Visiškas chaosas!

Lietuva šiemet nustebino visą regioną, kai emigracija iš šalies ne sumažėjo, kaip kitose Rytų Europos šalyse, bet padidėjo. Jeigu 2014 m. neto migracija iš Lietuvos buvo -12,3 tūkst. asmenų, tai šiemet -22,9 tūkst. Tokie nemalonūs procesai vyksta šalyje augant BVP, didėjant atlyginimams ir gausėjant darbo vietų.

Dėl tokios blogos migracijos politikos asmeninę atsakomybę turėtų prisiimti Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir jo aplinka. Vyriausybė nepajėgi spręsti vienos iš strateginių problemų, todėl absurdiškai atrodo visai neseni Premjero aiškinimai, kad Lietuvoje turi gyventi 3,5 milijonai žmonių. Pagal Eurostato skaičiavimus Lietuva jau nebėra tarp skurdžiausių valstybių, o vis labiau įsitvirtina tarp šalių vidutiniokių. Lietuvos BVP vienam gyventojui jau lenkia Lenkiją, Vengriją, Graikiją ir esant tokioms tendencijoms tuoj pralenks Slovakiją, Portugaliją bei Kiprą. Tai kodėl taip yra, kad gerovės šalyje tiek daug emigrantų? Tai klausimai Premjerui, kuris save vadina socialdemokratu, ir teigia, besirūpinantis paprastais žmonėmis.