Radioaktyvi kaimynystė: ko vertos Lietuvos pastangos prieš A. Lukašenkos planus

delfi.lt 2016 02 02

Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus galimai ne pagal tarptautinius standartus statoma Astravo atominė elektrinė (AE) Černobylio katastrofos dar nepamiršusiems Lietuvos gyventojams turėtų kelti didelį nerimą.

Astravo atominės elektrinės reaktorius        AAE nuotr.

Energetikos ministerija ieško būdų, kaip galėtų paveikti baltarusių apsisprendimą vystyti šį projektą. Tačiau energetikos ekspertas Jurgis Vilemas teigia, kad bet kokios Lietuvos pastangos bus bevaisės.

 

Penkios alternatyvos

Siekiant, kad trečiųjų šalių elektra nepatektų į Baltijos jūros regioną, šiuo metu yra parengti skirtingo pobūdžio sprendimo būdai.

Pagal pirmąjį, Baltijos šalių elektros sistemos būtų perorientuojamos darbui su Vakarų Europos perdavimo tinklais.

Tam reikėtų ant jungčių su trečiosiomis šalimis įrengti nuolatinės srovės keitiklius, kurie patikimai ir efektyviai reguliuotų elektros srautus bet kuriuo metu, kai tik reikės. Taip fiziniai bei komerciniai elektros srautai iš trečiųjų šalių būtų apriboti techniškai.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko teigimu, tai būtų patikimas ir ilgalaikis sprendimas.

Tačiau jis turi savo kainą – apie 80 mln. eurų. Ši suma galėtų būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, tačiau tam prašymą reiktų rašyti kartu su Latvija bei Estija. Jei latviai ir estai veikti bendrai atsisakytų, tada keitiklių kaina gultų ant Lietuvos vartotojų pečių.

Antroji alternatyva numato elektros prekybos ribojimą su trečiosiomis šalimis Baltijos jūros regione. Taip Lietuvoje fizinį importą iš trečiųjų šalių, kuris šiuo metu sudaro apie trečdalį visos suvartotos elektros, keistų didėjantis komercinis elektros srautas iš Šiaurės šalių, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. D. Virbicko vertinimu, tai būtų efektyviausias ir pigiausias kelias trumpuoju laikotarpiu.

Trečias būdas, pagal kurį Lietuva vienašališkai apribotų elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, būtų greičiausias, tačiau nepatikimas. Be to, trečiųjų šalių elektra Lietuvą pasiektų per integruotas Latvijos ir Lenkijos rinkas.

Efektyvią, bet nepatikima laikoma ketvirtoji alternatyva. Ji numato, kad Baltijos šalys demontuotų elektros jungtis su trečiosiomis šalimis.

Ją įgyvendinusios Baltijos šalys turėtų organizuoti izoliuotą elektros sistemų darbą. D. Virbickio vertinimu, dėl mažo Lietuvos, Latvijos ir Estijos sistemų dydžio savarankiškas darbas būtų labai brangus, kristų jų patikimumas, grėstų avarijos ir elektros tiekimo sutrikimai.

Penktasis sprendimo būdas suveiktų kaip politinio atgrasymo priemonė, tačiau būtų brangus.

Pagal jį ant Lietuvos ir Baltarusijos jungčių būtų sumontuotas fazės keitimo transformatorius, o tai leistų fizinį elektros srautą nukreipti nuo Lietuvos sienos.

Bėda ta, kad ilgainiui šie transformatoriai virstų metalo laužu, nes Lietuva siekia sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros perdavimo tinklais ir šiuos įrenginius pakeisti nuolatinės srovės keitikliais.

Reikia vienybės

Energetikos ministras Rokas Masiulis, komentuodamas šias alternatyvas, pabrėžė, kad Lietuvos atstovams reikia vieningai pasirinkti, kuri iš jų atrodo tinkamiausia.

Dėl to jis ketina kreiptis į premjerą Algirdą Butkevičių ir siūlyti visų Lietuvos partijų sutarimo Astravo AE klausimu.

„Dėl Astravo reikia visų politinių partijų sutarimo, kad galėtume bendromis jėgomis spręsti šį klausimą, o ne trukdytume vieni kitiems“, – sakė R. Masiulis

Jis taip pat teigė, kad Lietuvos poziciją galėtų pasikeisti, jei baltarusiai AE statybas nukeltų toliau nuo Vilniaus, tačiau pabrėžė, kad reikalavimai dėl saugumo vis tiek liktų aktualūs.

Nors statybos Astrave šiuo metu jau įsibėgėjusios, AE reaktorius kol kas dar nesumontuotas, todėl dar įmanoma pakeisti jo vietą, nepatiriant didžiausių išlaidų.

Saugumo klausimas

2009 metais pradėtos statyti Astravo AE vis dar nėra patikrinusi Tarptautinės atominės energijos agentūros specializuota aikštelių vertinimo misija.

Baltarusijai tai padaryti dar 2014 metų viduryje rekomendavo Espo konvencijos ministrų susitikimas. Jis taip pat rekomendavo tęsti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą ir atsakyti į Lietuvos keliamus klausimus, tarp kurių yra pasiteiravimų tiek apie žemės drebėjimų Astrave grėsmę, tiek apie Neries vandens naudojimą.

Šie klausimai vis dar neatsakyti.

Nepaisant to, J. Vilemas teigė, kad baimės dėl statomos AE saugumo yra išpūstos.

Dukterinė Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomstroyexport“ Astrave ketina pastatyti du VVER-1200 tipo reaktorius, kurių eksploatacijos laikas siekia 60 metų. „Tokio paties tipo reaktoriai bus statomi Turkijoje ir Suomijoje. Jau sutarta, kad toks pat bus statomas Vengrijoje“, – sakė J. Vilemas. Jis pabrėžė, kad kalbos apie tai, jog šis reaktorius dar neišbandytas, yra netikslūs gandai.

„Baltarusių statomas reaktorius yra patobulinta ankstesnio VVER-1000 versija. Tai – naujesnis ir tobulesnis modelis, kuriame atsižvelgta į naujus, po avarijos Fukušimoje įvestus saugumo reikalavimus. VVER-1200 yra įrengta išsilydžiusios zonos gaudyklė“, – aiškino energetikos ekspertas.

Vis dėlto J. Vilemas sutiko, kad Astravą Baltarusijos atstovai pasirinko neatsitiktinai.

„Problema ta, kad kaimynai dėl politinių priežasčių mums iškrėtė tokią šunybę ir stato AE visai netoli Lietuvos sostinės Vilniaus“, – sakė jis.

Energetikos eksperto vertinimu, šiuo metu pasirinkta vieta nėra geriausia nei geologiniu, nei tinklų aspektu. „Matyt, jie taip norėjo paerzinti Lietuvą, o dabar šaukštai po pietų“, – sakė jis.

Priešinasi ir vietiniai

Astravo AE projektas kartais pavadinimas asmeniniu Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos „kūdikiu“.

Tačiau tarp vietos gyventojų projektui oponuojančių balsų netrūksta.

Pavyzdžiui, Baltarusijos žaliųjų judėjimas „Žaliasis tinklas“ prieš kurį laiką svarstė, ar Astravo AE apskritai turi ateitį.

„Dėl ekonominės krizės Rusijoje statybos vis labiau brangsta. Jas ir anksčiau lydėjo techninių normų pažeidimai ir įstatymų nesilaikymas“, – „Žaliojo tinklo“ portale rašo autorė Tatjana Ivanova.

Kita Baltarusijos žurnalistė Irina Khalip ten pat pasakojo, kad vieno apsilankymo Astrave metu sužinojo, jog vieni statybose vagia pinigus, o kiti – statybines medžiagas.

„Baltarusijos-Lietuvos pasienyje statomas labai pavojingas objektas“, – apibendrino ji.

Autorė Natalija Kolesnichenko praeitų metų pabaigoje parašė straipsnį apie penkis Astravo AE mitus.

Išanalizavusi surinktą informaciją, ji nurodė, kad kitaip nei teigia Baltarusijos valdžios atstovai, elektra dėl pastatytos AE neatpigs.

Jai taip pat pritrūko įrodymų, kad AE statybos nebus brangesnės nei nurodyta projekto pradžioje.

„Atominė energetika nėra visiškai saugi, ji nepadeda kovoti su klimato kaita ir ji nėra efektyvesnę už alternatyvią energetiką“, – nurodė baltarusė.