Ramūnas Terleckas. Laikas užkalti langus

lzinios.lt 2016 02 25

Teko girdėti svarstymų, jog opozicija daro viską, kad tik sumenkintų Vyriausybės įvaizdį. Gal norėtų, bet kažin ar tikrai galėtų, nes šiandien opozicijos oponavimas valdantiesiems man atrodo menkas ir fragmentiškas.

lzinios.lt nuotr.

O kad pozicija pati vis dažniau slysteli lygioje vietoje – akivaizdu. Ir sunku spręsti, kur čia šuo pakastas. Ar valdžios našta didina aroganciją ir neklystamumo jausmą, ar artėjantys rinkimai protus jaukia?

 

Kai išgirsti premjero pareiškimą, kad pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, tenka tik gūžtelėti pečiais. Jei tai būtų tiesa, derėtų paklausti, ką veikia mūsų slaptosios tarnybos?

 

O jeigu tai tik premjero nuomonė, patarėjai turėtų nuo tokių pareiškimų jį saugoti.

 

Žinoma, vieniems politikams dalies pedagogų streikas kelia galvos skausmą, kitiems tai – puiki proga pūsti populizmo ragą.

 

Toli gražu ne visi piliečiai palaiko mokytojų reikalavimus padidinti atlyginimus ir pasirinktą protesto formą. Vis dėlto streikas suteikia progą dar kartą pažvelgti į švietimo sistemos padėtį ir ieškoti sprendimo, kuris galbūt ne itin patiks už savo teises ir sotesnį kąsnį kovą pradėjusiems pedagogams. Net jei prieš artėjančius rinkimus pavyks iš politikų gauti papildomų eurų, akivaizdu, kad jei ne ši, tai kita Vyriausybė bus priversta ne tik žodžiais imtis reformų. Kad ir kaip būtų gaila, mes turime ne tik aimanuoti dėl to, jog mažėja gyventojų, bet ir mokytis gyventi tokioje realybėje.

 

Patinka ar ne – privalėsime ieškoti būdų ,kaip efektyviau galėtų veikti visas viešasis sektorius, ne tik švietimas, galbūt kada nors kokia reforma pasieks ir vis didėjančią valdininkų armiją. Lietuviai emigruoja ne tik į užsienį, iš atokesnių vietovių jie juda į miestus ir didesnes gyvenvietes. Neabejoju, kad mokyklų mažės ir pasiekti jas bus vis sudėtingiau. Bet, kaip pažymi Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, ir šiandien daugelis tėvų renkasi ne arčiausiai namų esančią mokyklą, o ieško geresnės net ir už dešimties kilometrų, kad tik vaikas gautų tinkamą išsilavinimą ir išvengtų patyčių kultūros. To paties instituto tyrimas atskleidė, kad dalis švietimui skirtų pinigų panaudojama neracionaliai – tuščioms mokykloms šildyti arba jas aptarnaujančių ūkvedžių atlyginimams.

 

Keliaudamas po Lietuvą vis nusistebiu, jog net ir mažuose miesteliuose mokyklos renovuotos, sutvarkytos, o sostinėje, ypač miegamuosiuose rajonose, yra tokių, į kurias užėjęs pamanai, kad čia grindys pastarąjį kartą buvo dažytos dar sovietmečiu.

 

Pastaraisiais metais tikrai nemažai ES fondų lėšų investuota į provincijos infrastruktūrą. Viena vertus, širdis džiaugiasi sutvarkytais miestelių šaligatviais ir gatvėmis, kita vertus vis šmėkšteli nerami mintis, ar bus pinigų jiems prižiūrėti, ar tikrai racionaliausias sprendimas pasirinktas. Galbūt klystu, galbūt, tarkim, ukmergiškiai savo vaikus kasdien pavėžės iki Taujėnų gimnazijos, garsėjančios geru mokinių parengimu. Visgi mokyklų tinklo laukia dar ne viena peržiūra – tai neišvengiama, skaudu, bet įveikiama. Daug didesnis iššūkis – mokymo kokybė. Mokytojo darbą renkasi vis mažiau jaunų žmonių, pedagogo specialybė, deja, prestižu nedvelkia, todėl mokyklose mąžta asmenybių, o būtent jos, o ne gražios sienos ar langai lemia daugelio tėvų apsisprendimą, kur leisti mokytis savo atžalas.

 

Be aktyvių mokytojų nėra ir diskusijų, ar dabartinė mokymo sistema tikrai yra gera. Kai šeštokas kontroliniame darbe, be kitų užduočių, dar turi sukirčiuoti šimtą žodžių, vis pagalvoju, kam to reikia? Kai už kelis pabraukymus tekste mažinamas pažymys, neatsikratau jausmo, jog mokykla užsiima ne ugdymu ir asmenybės lavinimu, o deda daugiau pastangų, kad tik vaikas suklystų, ir už tai jį būtų galima bausti. Todėl mokiniai dienų dienas kala išimčių sąrašus, kurių galbūt niekada jiems neprireiks, o prireikus šiais laikais per sekundę internete susiras.

 

O jei mokytojai ir toliau bus rengiami įstaigose, kur gali įstoti neišlaikęs nė vieno valstybinio egzamino, sulauksime ir mokinių streikų. Jau seniai metas užkalti langus bent pusėje iš turimų 47 aukštųjų mokyklų.