Lygiai taip pat, kaip ir ponia Graužinienė, išpranašavusi visiems Seimo dešiniesiems apkaltą už tai, kad leido sau palikti plenarinių posėdžių salę, kai M. Burokevičiaus mokinė I. Šiaulienė ir bičiulystės su A. Lukašenka neslepiantis B. Bradauskas net užsimerkę traukė „vardan tos“. Apkalta – dalykas sudėtingas ir per porą mėnesių, likusių iki ilgųjų, vasaros, atostogų, jos niekaip nesuorganizuosi. Todėl krikdemai ir liberalai, kaip ir jų tikri ar menami oponentai, gali būti visiškai ramūs. Ir vieni ir kiti ramiai sulauks kadencijos pabaigos, o turint omenyje abejingai balsuojančius piliečius galbūt net pasimatys naujojo šaukimo parlamente, kuriame ir vėl, tikėtina, lizinguosis tarnybinius automobilius bei iš nuobodulio nuvargusiais veidais demonstruos mums aštrią parlamentinę kovą. Kuom ne pasaka be galo? Gaila tik, kad joje patogiai gyvena labai ribotas „nepaprastų“ žmonių skaičius. O „paprastiesiems“ belieka arba pavydėti, arba, kaip jau daugelis padarė anksčiau, krautis lagaminus.

Tiesa, yra ir trečioji galimybė,– vieną kartą, bent vieną kartą, nukakti prie balsadėžių ne dėl pigesnių skalbimo miltelių ar „Euro alaus“, o viliantis kažką pakeisti, kad Seimo dainininkai pagaliau patirtų, jog net ir pasaka be galo gali turėti pabaigą.