G. Landsbergis. Turime Planą Lietuvai

delfi.lt 2016 04 20

Lietuvos žmonės gali ir turi gyventi geriau. Kad ekonomikos ir gerovės augimas nesustotų, valstybei reikia ne tik pinigų. Pirmiausia, mums reikia gerų idėjų ir politinės valios išnaudoti turimą milžinišką šalies potencialą.

Gabrielius Landsbergis

delfi.lt   K. Pansevič nuotr.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos valdžios laivas lėtai, bet užtikrintai grimzta į dugną. Kapitonas ir įgula labiau rūpinasi savimi nei ant šono krypstančiame laivė sėdinčiais keleiviais. Akivaizdu, kad niekas jau seniai nebegalvoja, į kurį uostą plaukia - tik siekia kuo ilgiau išsilaikyti paviršiuje ir pasidžiaugti denyje likusiomis gėrybėmis.

 

Tai nėra tik literatūrinės metaforos. Tai - Lietuvos politinės tikrovės ir strateginio mąstymo nebuvimo atspindys.

 

Ne tik opozicija, bet ir ekonomikos bei politikos apžvalgininkai teigia, kad pastarieji ketveri Lietuvos valdymo metai pasižymėjo visiška idėjų ir politinės lyderystės tuštuma. Apie mūsų šaliai gresiančius ilgalaikius iššūkius bei problemas mūsų ekonomikai jau kurį laiką perspėja svarbiausios tarptautinės organizacijos – Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija (angl. OECD) ir Europos Komisija.

 

Didžiulė emigracija, mažas gimstamumas, visuomenės senėjimas ir prasti sveikatos apsaugos sistemos rezultatai nulems, kad iki 2030 metų neteksime net apie 35 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tai yra blogiausia padėtis visoje ES. Jei nepakeisime šios tendencijos, ilgalaikis ekonomikos augimo tvarumas, socialinės apsaugos ir, ypač, pensijų sistemos bus pavojuje.

 

Jeigu nieko nesiimsime, prarasime dar ketverius metus. Kaip rodo kitų šalių istorinė patirtis, mes rizikuojame įstrigti vidutinių pajamų, ilgalaikės stagnacijos ir mažo augimo šalių grupėje („middle income trap"). Iššūkiams laiku nepasirengusios valstybės (pavyzdžiui, Graikija ir Portugalija) dabar pasižymi didele emigracija, lėtu ar sustojusiu ekonomikos ir socialinės gerovės augimu, žemu konkurencingumu.

 

Tačiau turime ir gerų pavyzdžių - nuo pokarinio „Maršalo plano" iki dabartinio „Junkerio plano" šiandieninėje Europos Sąjungoje, kai sutelkta valstybės politinė valia, ištekliai ir žinios leidžia pasiekti gerokai spartesnio ekonominės gerovės augimo. Tokių valstybių kaip Izraelis ir Airija sėkminga patirtis liudija, kad valstybei imantis strateginės lyderystės ir sutelkus resursus, įmanomi dideli teigiami pokyčiai.

 

Parengėme Planą Lietuvai ir šį trečiadienį viešai pristatysime savo ekonomikos pasiūlymų paketą, kuris įveiks minėtus iššūkius.

Kviečiame Lietuvos politinę bendruomenę pakilti nuo kasdienių aktualijų bei skandalų svarstymo ir pereiti prie strateginių Lietuvos problemų sprendimo.

 

Kad per ketverius metus pavyktų pasiekti pastebimos socialinės ir ekonominės pažangos – spartaus vidutinio atlyginimo ir senatvės pensijos augimo, naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimo, tikros konkurencijos dėl dirbančiųjų, įmonių technologinio atsinaujinimo ir augančio eksporto, Lietuvai parengėme „Išteklių sutelkimo, investicijų pritraukimo ekonominiam proveržiui 2016-2020 planą". Šiame Plane įvardinsime konkrečias priemones, kurias įgyvendinus, gyvenimo pagerėjimą pajus visi Lietuvos žmonės.

 

Ateinantys ketveri metai turi tapti spartaus ekonominės ir socialinės gerovės augimo laikotarpiu. Kad visi sąžiningai dirbantys ir dirbę žmonės realiai pajustų kylančią gyvenimo kokybę, visoje Lietuvoje turi būti sukurta daugiau kokybiškų darbo vietų. Jos turi būti ne tik gerai apmokamos, bet ir panaudojančios ilgalaikį Lietuvos kaip valstybės augimo potencialą – čia gyvenančių žmonių darbštumą, kūrybiškumą ir intelektą.

 

Ekonominis ir socialinis Lietuvos atsilikimas gali būti įveiktas taip pat sėkmingai, kaip ir ankstesni valstybės strateginiai uždaviniai - integracija į ES, NATO bei energetinės nepriklausomybės siekis. Turime valios, ryžto ir žinių, kaip susitelkę, tai galime padaryti.