„Slaptųjų pažymų“ komisija perlipo pirmą slenkstį

lzinios.lt 2016 04 22

Raimonda Ramelienė

Seimas vakar po pateikimo pritarė iniciatyvai steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kas, kaip ir kodėl manipuliuoja į viešąją erdvę patekusiomis slaptosiomis pažymomis. Valdantieji tokį sprendimą vadina teisybės ieškojimu, opozicija įžvelgia kerštą prezidentei.

Idėjai sudaryti laikinąją tyrimo komisiją praėjusią savaitę pritarė pusė Seimo narių, dauguma – iš valdančiųjų flango. Tačiau jau vakar valdančiųjų vienybė subyrėjo. „Darbiečiai“ informavo nedalyvausią sudarant komisiją.

 

O konservatoriai traukė per dantį projektui vieningai pritariančius socialdemokratus, kurių lyderis premjeras Algirdas Butkevičius vakar rytą taip pat suabejojo tokios komisijos reikalingumu. „Suprantu, kad socialdemokratai ir premjeras nieko bendro neturi?“ – ironizavo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Projektą vakar palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 34, susilaikė 5 parlamentarai. Nepritarė konservatoriai ir liberalai. Darbo partijos (DP) frakcija balsavime nedalyvavo.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo narių iniciatyvą pradėti parlamentinį tyrimą dėl teisėsaugos institucijų parengtų pažymų paviešinimo vakar pavadino tiesioginiu spaudimu teisėsaugai ir mėginimu ją užčiaupti“. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad parlamentinės komisijos iniciatoriai „yra būtent tos partijos, kurios atžvilgiu vyksta teisminiai procesai“.

 

Ragino nebežaisti

„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas vakar aiškino, kad frakcijos poziciją lėmė nepritarimas įtraukti teisėsaugą į politinius procesus. „Prasidėjęs rinkimų politinis sezonas tikrai ne vieta tokiai laikinosios komisijos veiklai“, – sakė“darbietis“.

 

„Tvarkos ir teisingumo“ (TT) frakcijos seniūnas Petras Gražulis stebėjosi, kodėl koalicijos partneriai, pasak jo, „paskiepyti prezidentiniais skiepais“, nuomonę pakeitė per dvi valandas. Konservatorius Valentinas Stundys projektą vadino propagandiniu triuku bei triukšmu viešojoje erdvėje. „Laikas tiesiog sustoti ir dirbti darbus, dėl kurių esame išrinkti. Nebežaiskime“, – ragino jis.

 

TT frakcijos atstovas, komisijos steigimo iniciatorius Valdas Vasiliauskas tikino, kad siūlomame projekte nė su žiburiu nerastum kėslų nukryžiuoti kurią nors politinę jėgą, suvesti sąskaitas ar revanšuotis. Pasak jo, visos minimos bylos jau seniai užbaigtos ar nepradėtos, todėl apie kokį nors poveikį teisėsaugai kalbėti negalima. „Komisijos tyrimo objektas – politikai, politinės grupuotės, kurios daro poveikį teisėsaugos institucijoms“, – tikino V. Vasiliauskas. Jis ragino „nebijoti slaptųjų sąrašų, kurie tapo pagrindiniu valstybės valdymo mechanizmu“, ir palaikyti projektą.

 

Liberalas Andrius Mazuronis projektą vertino kitaip. Pasak jo, projekte siūloma politikams kištis į ikiteisminius tyrimus, kvestionuoti jau priimtus teismų ir teisėsaugos institucijų sprendimus. „Klausimuose jau nurodoma, kokie turi būti atsakymai ar nurodymai teisėsaugos institucijoms. Negi tokios sąvokos kaip teisė, valdžių atskyrimo principas, teisminės valdžios nepriklausomumas šioje posėdžių salėje yra nebesuprantamos?“ – kalbėjo Andrius Mazuronis.

 

Poreikis stiprinti kontrolę

Pasiūlymą dėl laikinosios tyrimo komisijos vakar skeptiškai vertino premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau kartu teigė, kad tokia iniciatyva yra signalas stiprinti parlamentinę kontrolę. Jo nuomone, tuo turėtų užsiimti nuolatinės komisijos ar komitetai. Premjeras taip pat sakė pastaruoju metu girdintis teisininkų perspėjimų dėl teisėsaugos institucijų politizavimo. „Kai kurie teisininkai yra sunerimę dėl tam tikros susidariusios teisinės situacijos Lietuvoje“, – interviu radijui sakė jis. A. Butkevičius nepriimtina pavadino situaciją, kai buvo paviešintos pokalbių telefonu stenogramos. „Galima bet kokį politiką eliminuoti iš politinio lauko, jei paskelbsi kažkokias stenogramas. Teisininkai tai vertina kaip atominį ginklą. Atominis ginklas naikina viską“, – sakė premjeras. Vakar pranešta, kad Vyriausybės vadovas ikiteisminiame tyrime dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbių telefonu su politikais stenogramų paviešinimo pripažintas nukentėjusiuoju. Abejonių dėl tokios komisijos reikalingumo yra reiškusi ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

 

Tolesnis projekto svarstymas Seimo plenariniame posėdyje numatytas po dviejų savaičių. Iki to laiko išvadą turės pateikti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią kreipėsi opozicijos lyderis konservatorius A. Kubilius. Jis suabejojo, ar tokį projektą inicijavę „tvarkiečiai“ nepatenka į interesų konfliktą, nes ši partija ir kai kurie jos nariai minimi ikiteisminiuose tyrimuose.

 

Noras kelti sumaištį

Konstitucinės teisės žinovas Vytautas Sinkevičius Seimo norą steigti komisiją yra pavadinęs bandymu „sukurti politinį įrankį ir atkeršyti už principingą prezidentės poziciją atmetant visiškai netinkamus kandidatus į vidaus reikalų ministro ir kitus postus“. „Bet šiuo atveju matau kitą dalyką, kuris yra paslėptas šitame tekste, nors kai kurie sakiniai atvirai sako, ko siekiama. Siekiama į šitą diskusiją, į aiškinimosi procesą įtraukti prezidento instituciją, prezidentūrą, priversti aiškintis dėl būtų ar nebūtų dalykų. Kitaip tariant, atsiras tam tikra politinė sumaištis, į komisijos posėdį bus kviečiami prezidentūros darbuotojai, teisėsaugos institucijų darbuotojai“, – televizijos laidoje sakė V. Sinkevičius. Tokiu būdu iniciatoriai prieš rinkimus nuolat šmėžuos ekrane rodydami, kaip „jie gina žmonių teises ir laisves“.

 

Pagal projektą minėta komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtakos bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.