Jurga Tvaskienė. Liberalai. Naujalietuvio kompleksas

delfi.lt 2016 05 25

Faktas akivaizdus – Lietuvos partijos nemoka tvarkytis su pinigais. Dauguma jų finansų srityje elgiasi kaip statistinis ikikrizinis lietuvis: nori visko, daug ir pigiai, todėl prasiskolina iki ausų, o atėjus laikui susimokėti, pradeda kaltinti valstybę, kurios nustatytos išmokos neleidžia išgyventi savęs nevaržant, ir dairytis rėmėjo, galinčio įpirkti gyvą dūšią su visomis jos nuodėmėmis.

lzinios.lt

Šį kartą ant grėblio užlipo amžinai jauni liberalai (sąjūdininkai; mat yra dar kiti liberalai, Artūro Zuoko užpečkyje, tik juos daugelis beveik pamiršo, nes kitos partijos šitų draugų nenori, net Vilniaus savivaldybėje).

 

O juk potencialas buvo didelis, nuo pat 2006-ųjų, kai už oponavimą tam pačiam A. Zuokui, netrukus pavadintam Abonentu, iš Liberalų ir centro sąjungos pašalinti ar pasišalinę tiesos riteriai – Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Algis Kašėta, Dalia Teišerskytė, Eugenijus Gentvilas, kiti – paskelbė kuriantys naują partiją, kuri vienintelė vykdys moralią liberalią politiką.

 

Praėjus dešimtmečiui, progą pagaliau revanšuotis gavęs A. Zuokas (kiek jis vienas gali būti „amoralios politikos“, pasak E. Gentvilo, atstovu?) buvusius kolegas išvadino ne partija – alaus mėgėjų būreliu, kuriam esą vadovavo ne vienas ar kitas lyderis, bet alkoholio prekybos verslą plėtojantis koncernas. Gal taip, gal ne – tyrimas vyksta, bet Liberalų sąjūdis, nors kažkada nesislėpdamas gyrėsi iškovojęs aludarių taip pageidautas laisvas Jonines, šiaip jokiose – viešai skandalingose – istorijose iki šiol nebuvo minimas. Nors turėjo tam visas galimybes buvimo valdančiojoje koalicijoje su konservatoriais metu, kai valdė milijardais varvantį transporto – kelių sektorių.

 

Ne, Liberalų sąjūdis per daug niekur nesikišo, niekam labai nekiaulino, Seime krėtė pokštus – tai laisvino dviratininkus nuo šviesą atspindinčių liemenių prievolės, tai rūpinosi, kad vairuotojo pažymėjimas įgytų oficialaus tapatybės dokumento statusą, ir net tampė likimą už ūsų, prieš eilinius rinkimus skelbdami: „Atsilyginsime už balsus.“ Žinoma, sveiko proto pergale. Dalijo liaudžiai ne pažadus – oranžines herberas, barstė Katedros grindinį sidabriniais centais, pagaliau ištiesė tautai ranką. Be baltos pirštinės.

 

Vis dar jauni, modernūs, perspektyvūs. Bet jau beveik nusimetę jaunylio brolio prie solidesnių konservatorių marškinius, jau beveik pasirengę po būsimų Seimo rinkimų kaip lygūs su lygiais derėtis su kitomis partijomis dėl Vyriausybės formavimo. Galbūt net pretenduoti į premjero portfelį – tokio šanso liberalai neturėjo nuo pirktinio lyderio Rolando Pakso laikų.

 

O tuo metu. Tuo metu jaunų ir perspektyvių kišenėse vis labiau švilpavo vėjai. Pečius vis labiau slėgė skolos. Pačios partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai teikti duomenys rodo: dar 2012 metus – rinkimų ir ypač sunkius, nes prezidentė ir kažkokiu būdu Seimas kaip tik uždraudė pinigais grįstą politikų ir verslo draugystę – jaunieji liberalai baigė turėdami solidų 532 tūkst. litų (154 tūkst. eurų) nuosavą kapitalą, nors ir prikaupę 689,7 tūkst. litų (202,5 tūkst. eurų) skolų. 2013-ieji: kapitalo belikęs prisiminimas, bet ir skolos sumažėjusios iki 69,6 tūkst. litų (20 tūkst. eurų). 2014 metai: nuosavo kapitalo balansas tapo neigiamas ir siekė –256 tūkst. litų (-74 tūkst. eurų), skolos – 1,7 mln. litų (daugiau kaip pusė milijono eurų). Praėjusių metų veikla: nuosavo kapitalo minusas sudarė jau 253 tūkst. eurų, skolos likutis – 259,7 tūkst. eurų. Tiesa, partija tvirtina šį balandį skolas padengusi iš valstybės dotacijos.

 

Ką reiškia gyventi ne pagal kišenę ir kuo tai baigiasi, Liberalų sąjūdžiui gali papasakoti Darbo partijos vyrai ir moterys. Jų skolų balanse – 1,9 mln. eurų įšaldytų lėšų, kurias juodosios buhalterijos virtuozai kažin ar atgaus. Na, žinoma, niekas iš jų nesėdo – apskritai visos Lietuvos politinės korupcijos pasakos baigiasi gerai. Bet su šūkiais apie sveiką protą ir moralią politiką, būrusiais aplink Liberalų sąjūdį jaunąją, moderniąją kartą, teks atsisveikinti ilgam. Gal net visam laikui. Kaip ir su ranka pasiekiamomis svajonėmis tarti svarų žodį ateities politikoje.