V. Landsbergis. Pakaks plepėti

lzinios.lt 2016 07 20

Vyksta naujos rūšies pasaulinis karas. Amoko nuprotėjimas žudyti kuo daugiau pasitaikančių žmonių nūnai išmaniai skiepijamas organizuotai verbuojamų maniakų armijoms. Tačiau kariauja tik viena pusė. Ką sapnuoja ne maniakai?

lzinios.lt

Pasaulio tautas ir jų bendrabūvio tvarką įvairiuose žemynuose paskaičiuotai ir totaliai puolanti jėga pirmiausia turėtų būti įvardyta kaip žmonijos priešas. Tačiau tai tegali padaryti būtent „žmonija“, o ne kelios užpultos šalys. Galbūt – Jungtinių Tautų Organizacija, jeigu ji tikrai atstovauja visoms tautoms – valstybėms, kurios iš tiesų yra Jungtinės, susivienijusios taikai. Tai abejotina, jau pakirsta.

Suvienytoji taikos žmonija įveiktų atsidengiantį mirtiną priešą, o suskaldyta ir kariaujanti tarpusavy – neįveiks, galimai žus. Čia glūdi lemtingas dabarties iššūkis, į kurį dar negirdime atsakymo.

Jeigu neapykantos ir organizuotos prievartos jėga, svaigstanti savo nežmonišku fanatizmu, atvirai skelbiasi esanti Vakarų civilizacijos priešas ir einanti sunaikinti šio demonizuoto priešo, reikia nedelsiant brėžti gynybinę liniją: kur baigiasi Vakarų civilizacija ir kas stovi aplink – žiūrovai ar sąjungininkai. Ar jie, tie abejingesnieji žiūrovai, žudikų vadų matomi kaip kvailokos tolesnės aukos, kurios guodžiasi, kad dar nėra užpultos, ar jie „minkštai“ kolaboruoja neveiklumu, pasirengę galimai pasinaudoti padėtimis, net šlietis prie laiminčio nužmogėjusio agresoriaus?

Šiuos klausimus juolab aitrina destabilizuoją smūgiai Europos Sąjungos, dabar jau ir NATO, adresu.

Karas, kuris vyksta visur, reikalauja globalaus atsakymo. Smerkti bepročius ir atjausti aukas nėra tinkamas bejėgiškumo pakaitalas.