JAV pakartos įsipareigojimus Baltijos šalims

lzinios.lt 2016 08 17

Kitą savaitę Europoje viešėsiantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) viceprezidentas Joe Bidenas užsuks ir į Rygą, kurioje susitiks su Baltijos valstybių prezidentais. Neabejojama, kad antras asmuo Amerikoje mėgins sklaidyti dėl sudėtingos geopolitinės situacijos nemažėjantį nerimą ir pakartos įsipareigojimą esant grėsmei ginti mūsų šalis.

lzinios.lt    Scanpix nuotr.

Baltieji rūmai pranešė, kad rugpjūčio 22–25 dienomis JAV viceprezidentas Joe Bidenas su vizitu lankysis keliose Europos valstybėse. Išskirtinį dėmesį jis parodys Baltijos šalims – Rygoje planuoja susitikti su Latvijos, Estijos ir Lietuvos vadovais: Raimondu Vėjuoniu, Toomu Hendriku Ilvesu bei Dalia Grybauskaite. JAV viceprezidentas taip pat pasakys kalbą Baltijos valstybių gyventojams.

 

 

Politikų ir ekspertų vertinimu, tai, kad pastaraisiais metais JAV vadovai – prezidentas Barackas Obama, viceprezidentas J. Bidenas, valstybės sekretorius Johnas Kerry – po kelis kartus lankėsi mūsų regione, rodo, jog esame svarbūs partneriai.

 

Visada jautėme paramą

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad J. Bideno vizitas yra reikšmingas politinis solidarumo, paramos, palaikymo gestas Baltijos valstybėms. Jis neabejoja, jog Rygoje JAV viceprezidentas pakartos Amerikos įsipareigojimus mūsų šalių saugumui. „Po NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje visi norime, kad sėkmingi ir teisingi sprendimai, kuriuos palaikome, būtų kuo greičiau įgyvendinti. Be JAV aiškios ir konkrečios paramos tai labai sunku įsivaizduoti“, – akcentavo L. Linkevičius.

 

Kartu ministras pridūrė, kad šiuo metu, kai Amerikoje vyksta prezidento rinkimų kampanija ir šalis susitelkusi į vidaus politikos klausimus, tikėtis aktyvesnio JAV prezidento administracijos dalyvavimo įvairiuose regionuose sudėtinga. „Vis dėlto JAV viceprezidentas atvyksta į Europą ir į Baltijos valstybes. Tai labai aiškus paramos ženklas“, – pabrėžė L. Linkevičius.

 

Pasak jo, JAV pozicija ir parama visada turėjo lemiamą vaidmenį Baltijos šalių geopolitinei raidai. Ministras priminė, kad 2004 metais be Vašingtono apsisprendimo ir aiškaus palaikymo mūsų valstybės nebūtų tapusios NATO narėmis. „Kiekvienas ženklas, rodantis JAV interesą, yra itin reikšmingas. Kad ir kas būtų JAV prezidentas, tikime, jog šalies vaidmuo bus kertinis, ji išliks mūsų strateginė partnerė, labai svarbi sprendžiant europinius reikalus“, – vylėsi L. Linkevičius.

 

Siunčiamas politinis signalas

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininko Audroniaus Ažubalio nuomone, tokie vizitai pirmiausia yra politinis signalas tiek Baltijos regionui, tiek Kremliui. „Ypač svarbus jis dabar, kai Rusija mūsų pasienyje žvangina ginklais, kai, artėjant rinkimams Rusijoje, Vladimiras Putinas siekia žūtbūt nukreipti dėmesį nuo realių savo valstybės problemų ir drauge kurti priešų apsuptos šalies įvaizdį“, – kalbėjo A. Ažubalis.

 

Kita vertus, pasak URK vicepirmininko, tai yra ir tam tikras JAV demokratų politinis ženklas rinkėjams iš Vidurio bei Rytų Europos. „Taigi čia viskas susiję. Tačiau bet kokiu atveju tai teigiamas ir svarbus politinio palaikymo žingsnis, žengiamas labai laiku. Manau, per šį susitikimą nebus sprendžiami kokie nors konkretūs klausimai“, – teigė parlamentaras.

 

A. Ažubalis svarstė, kas numatytas J. Bideno kreipimasis į Baltijos valstybių piliečius greičiausiai bus susijęs su rugpjūčio 23-iąja. „Labai svarbu, kai antras valstybės, niekada nepripažinusios 1939 metų pakto, žmogus tokią dieną sako kalbą. Tai dar kartą patvirtina, kad JAV nuosekliai laikosi Sumnerio Welleso deklaracijoje suformuotų nuostatų“, – pabrėžė URK narys.

 

Sklaidys nerimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotojos Margaritos Šešelgytės žodžiais, J. Bideno vizitas – daugiau rutininis dalykas, tačiau svarbus keliais aspektais. Nuo 2014 metų, kai prasidėjo krizė Ukrainoje, J. Bidenas – dažniausiai Baltijos valstybėse viešintis JAV atstovas.

 

Anot politologės, šio vizito, kaip ir ankstesnių, vienas pagrindinių tikslų – patikinti regioną, kad jis yra reikšmingas JAV. Kartu priminti kitoms šalims, ypač Rusijai, jog regionas yra NATO dalis, todėl bus ginamas ir saugomas, „jei kam nors kiltų negerų minčių“. M. Šešelgytė atkreipė dėmesį, kad J. Bideno vizitas taip pat demonstruoja, jog JAV vykdo įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. „Pastaruoju metu nerimas Baltijos šalyse gerokai padidėjęs. Viena vertus, jį kelia besiginkluojančios Rusijos vykdomi manevrai. Kita vertus, dėl ko reikia raminti Baltijos valstybes, yra kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo pareiškimai apie tai, kad Amerika turėtų pagalvoti, ar ginti per menkai prie NATO biudžeto prisidedančias sąjungininkes“, – aiškino M. Šešelgytė.

 

Politologė spėjo, kad per susitikimą Rygoje J. Bidenas, be kita ko, dar kartą akcentuos Baltijos regiono svarbą JAV, patikins, jog ši nuostata nesikeis nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje. Kartu šią žinią jis pasiųs ir pasauliui. „Net atėjus D. Trumpui radikalių pokyčių tikėtis neverta. JAV politinė sistema taip sudaryta, kad prezidentas neturi visiškų galių kaip V. Putinas ar Recepas Tayyipas Erdoganas. Yra ir Kongresas, Senatas, administracinis personalas. Jei prezidentas bandys laužyti tarptautines sutartis, matyt, bus įjungti tam tikri stabdžiai“, – pažymėjo M. Šešelgytė. Jos nuomone, B. Obamos prezidentavimo laikotarpiu Baltijos regionui skiriama gana daug dėmesio, ypač „įvykių Ukrainoje kontekste“.

 

Ne vien simbolinis gestas

TSPMI profesoriaus Tomo Janeliūno teigimu, J. Bideno vizitas Rygoje ir susitikimas su Baltijos šalių prezidentais rodo, kad mūsų regionas išlieka sudėtingas ir svarbus globalioje, ypač JAV užsienio, politikoje. Nors anksčiau B. Obama kalbėjo apie tai, kad JAV turėtų kur kas daugiau dėmesio skirti Azijos, Ramiojo vandenyno regionams, akivaizdu, jog amerikiečiai vis dar negali pasitraukti iš Europos. Amerikos dėmesys Senajam žemynui būtinas dėl neužtrintos saugumo situacijos, Rusijos agresyvumo, didėjančio Europos Sąjungos (ES) susiskaldymo, nestabilumo ir kitų kylančių iššūkių.

 

Anot T. Janeliūno, valstybės, kurias J. Bidenas planuoja aplankyti kitą savaitę, yra svarbios, o vizitams greičiausiai turėjo įtakos dabartinės politinės realijos. Šiuo metu Turkija išgyvena tam tikrą krizę, lūžį tiek dėl santykių su JAV, tiek dėl savo vietos tarptautinėje sistemoje. Švedija dėl imigrantų krizės ir bandymo išlaikyti savo vertybes yra savotiška ES patiriamų problemų iliustracija. Politologas svarstė, kad su Baltijos šalių prezidentais J. Bidenas aptars klausimus, susijusius su Rusija, NATO įsipareigojimais, ES vienybe, ypač iššūkius, kylančius Didžiajai Britanijai nubalsavus už pasitraukimą iš ES.

 

„Neabejoju, tai nėra vien simbolinis gestas. Galima manyti, kad besibaigianti B. Obamos kadencija jau neturės kokių nors reikšmingų pokyčių, sprendimų, bet vizitas, kuriuo bandoma sustiprinti svarbiausių sąjungininkų pasitikėjimą, tam tikrą atsakomybę, kurią JAV vis dar deklaruoja už visas NATO nares ir kitas sąjungininkes, tokias kaip Švedija, iš dalies atspindi dabartinius JAV užsienio politikos prioritetus. Dėmesys neišvengiamai yra nulemtas ir dabartinių tarptautinių realijų“, – tvirtino T. Janeliūnas.

 

Eksperto vertinimu, sunku prognozuoti, kaip keisis JAV užsienio politika po lapkritį vyksiančių prezidento rinkimų. Jei prie Amerikos vairo stos Hillary Clinton, pokyčiai nebus radikalūs, JAV pozicijos sąjungininkų atžvilgiu nesikeis, gal net taps ryžtingesnės, pabrėžiant, kad neketinama užleisti pozicijų ar atsisakyti įsipareigojimų sąjungininkams. „Ką nors kalbėti dėl D. Trumpo apskritai bemaž neįmanoma. Šio asmens nenuoseklumas kol kas visiškai neleidžia prognozuoti, kokių sprendimų jis gali imtis ar kaip dažnai juos gali keisti. Manau, čia būtų nemažas galvos skausmas visiems JAV sąjungininkams, o psichologinio nesaugumo turėtų gerokai padaugėti“, – įsitikinęs T. Janeliūnas.